- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- eI2-14607-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03514-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- J. M. A. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 11 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) Nr. 25S135472, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad skundžiamame Sprendime atsakovas nurodo formalius ir neįrodytus pagrindus, kuriais remiantis jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog pareiškėjo įmonė nepateikė duomenų, kad ji teikia nuolatinio pobūdžio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbus. Pareiškėjo teigimu, pats atsakovas prašė pateikti informaciją apie tai, kad pareiškėjo įmonė šią veiklą vykdo bent 6 mėnesius. Todėl negalima teigti, kad 6 mėnesių veiklos vykdymas yra vertinamas kaip nuolatinis ir intensyvus. Pareiškėjo įmonė pateikė atsakovui duomenis, kad turi klientų, kuriems vykdo statybos darbus. Pareiškėjo įmonė pateikė sąskaitą-faktūrą Serija P Nr. 003 (duomenys neskelbtini) už suteiktas grindų betonavimo ir plytelių klijavimo paslaugas, sąskaitą-faktūrą Serija go001 UAB „GOIT“ už suteiktas elektros darbų paslaugas, ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus. Todėl nėra abejonių, kad per nurodytą prašomą pateikti 6 mėnesių laikotarpį pareiškėjo įmonė pateikė pakankamai duomenų, kad per paskutinius 6 mėnesius aktyviai vykdė statybos – remonto darbus. Pažymėjo, kad statybos darbai yra ilgai trunkantys, todėl klientų skaičius negali būti labai didelis.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas Sprendime teigia, kad jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi įmonė nevykdo veiklos, kuriai kviečia dirbti užsienietį, ne trumpiau nei 6 mėnesius. Tačiau tokiems argumentams prieštarauja atsakovo pateikti duomenys, kurie įrodo, kad jis atlieka statybos darbus pas savo klientus. Todėl pateikė dalies savo klientų informaciją, kuri neabejotinai įrodo, kad įmonė vykdo statybos ir remonto darbus bei jam galės būti suteikta darbo vieta pagal jo kvalifikaciją.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime nurodytais argumentais, kad pareiškėjo įmonė nevykdo deklaruojamos veiklos ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Nurodo, kad įstatymas nenumato kliento ir darbų kiekio, kuriuos turi pateikti kviečianti užsienietį įmonė, todėl ar įmonė iš tiesų vykdo deklaruojamą veiką, vertinama atsakovo nuožiūra. Tačiau toks vertinimas turi būti motyvuotas ir nepažeidžiantis teisės aktų.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), kuri tarpininkavimo raštu įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį, nepagrindžia, kad vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4120), kuriai kviečiasi pareiškėją, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis, tokiu būdu, duomenys, kuriuos pateikė Bendrija, neatitinka tikrovės.
Atsakovas paaiškino, kad nors Bendrovė pateikė sąskaitą-faktūrą Serija P Nr. 003 (duomenys neskelbtini) už suteiktas grindų betonavimo ir plytelių klijavimo paslaugas, sąskaitą-faktūrą Serija go001 (duomenys neskelbtini) už suteiktas elektros darbų paslaugas, taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus, tačiau šios dvi pateiktos sąskaitos neįrodo, jog Bendrovė vykdo statybos darbus, kuriems kviečiasi pareiškėją. Pirma, sąskaitos išrašytos vienu atveju - už atliktus elektros, kitu atveju – už betonavimo ir plytelių klijavimo darbus, tuo tarpu tarpininkavimo rašte Bendrovė nurodo, kad pareiškėją kviečia dirbti mūrininku ir nurodo, kad vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4120). Bendrovė tarpininkavimo rašte patvirtino, kad veikla, kuriai kviečiamas asmuo, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja rangos darbų sutartis kaip oficialią susitarimo formą tarp užsakovų ir rangovų statybos darbams atlikti, rangos darbų sutartyje nurodomi darbo apimtis, specifikacijos, kokybės standartai, darbų pradžia ir pabaiga, mokėjimo tvarka, taip pat rangos darbų sutartyje užsakovas įsipareigoja priimti darbus ir už juos sumokėti, tačiau Bendrija, kuri deklaruoja vykdanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą, nei vienos veiklos sutarties su užsakovu nepateikė.
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė pagal pasirinktą veiklos modulį nevykdo nuolatinio pobūdžio deklaruojamos statybos veiklos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos), kuriai kviečiasi užsieniečius, o teikia trumpalaikio pobūdžio statybos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl Bendrija nepatvirtina prisiimtų įsipareigojimų aprūpinti kviečiamus užsieniečius, kuriems prašo išduoti leidimus laikinai gyventi 2 metams, nuolatiniu darbu pagal darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją, nustatant visą darbo laiko normą bei mokant tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį.
Migracijos departamentas mano, kad jis teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 25S135472, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir Sprendimas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Bangladešo pilietis, ketindamas įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį mūrininku, 2025 m. kovo 2 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2503-LLG-0072 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Prašymas). Kartu su Prašymu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą Nr. 20250224-031541 (toliau – Tarpininkavimo raštas).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio Prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 19 puntu, 2025 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S135472, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsieniečiui, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas. Pabrėžtina tai, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus bei ar tarpininkaujanti įmonė atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs – tai reiškia, jog norint gauti ir išlaikyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šią teisės normą, pareiškėjas turi atitikti visų joje numatytų sąlygų visumą.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, jog prašyme dėl leidimo išdavimo pareiškėjas nurodė ketinantis dirbti (duomenys neskelbtini) mūrininku. Darbdavys (duomenys neskelbtini)Tarpininkavimo rašte deklaravo ketinimą įdarbinti pareiškėją dvejiems metams pagal darbo sutartį mūrininku ir mokėti 1050 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įmonė taip pat patvirtino, kad vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos (4120) veiklą, pagal kurią planuojama įdarbinti užsienietį, ne trumpiau negu šešis mėnesius.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas konstatavo, jog įmonė (duomenys neskelbtini) kurioje pareiškėjas ketino įsidarbinti, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų. Buvo nustatyta, kad Bendrovė veiklą, kuriai kviečia užsienietį, vykdo trumpiau nei pastaruosius šešis mėnesius ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis, todėl pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kas laikytina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimu.
Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad dėl Bendrovės įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1075-1047/2025).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su priimto Sprendimo motyvais, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai Sprendime konstatavo, jog įmonė, kurioje jis ketino įsidarbinti, nevykdo deklaruojamos veiklos ne trumpiau nei 6 mėnesius. Pareiškėjo manymu, atsakovui buvo pateikta pakankamai duomenų, kad per paskutinius 6 mėnesius Bendrovė aktyviai vykdė statybos – remonto darbus, todėl pareiškėjui galės būti suteikta darbo vieta pagal jo kvalifikaciją.
Nors pareiškėjas, siekdamas paneigti sprendime konstatuotą aplinkybę, kad duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės, skunde nurodo, jog įmonė vykdo realią veiklą ilgiau kaip šešis mėnesius, teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad įmonė faktiškai vykdė deklaruojamą statybos veiklą nepertraukiamai ir nuolatinio pobūdžio per nurodytą laikotarpį. Vien pareiškėjo teiginiai ar deklaratyvūs paaiškinimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu paneigti Migracijos departamento Sprendime padarytas išvadas.
Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) siekdama pagrįsti tarpininkavimo rašte nurodytą deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiasi užsieniečius, pateikė Migracijos departamento Tarnybiniame pranešime išvardytus dokumentus. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2025 m. vasario 12 d. ir 2025 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. AB-3967 ir AB-3984 už buto nuomą bei elektros energijos tiekimą, taip pat 2025 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija DB Nr. 2719532 už transporto paslaugas, nėra tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) deklaruojama statybos veikla. Šie dokumentai patvirtina tik ūkines išlaidas, susijusias su administracine ar technine veikla (buto nuoma, elektra, transportas), tačiau neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo statybos darbus ar teikia statybos rangos paslaugas. Dėl šios priežasties teismas sutinka su atsakovo sprendime nurodytais argumentais, kad tokie dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais deklaruojamos veiklos vykdymą.
Teismo vertinimu, vien Bendrovės vadovės per MIGRIS sistemą pateiktas paaiškinimas, kad Bendrovės užsakovai yra tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei užsienio įmonė (duomenys neskelbtini), nepagrindžia realios nuolatinės statybos veiklos vykdymo. Bendrovė nurodė, kad sudarytų sutarčių su užsakovais neturi, o dirba pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Tokie duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog Bendrovės veikla yra fragmentiška, neorganizuota ir labiau panaši į pavienių paslaugų teikimą, o ne į nuosekliai vykdomą statybos procesą.
Teismas vertina, kad pateiktos sąskaitos-faktūros: Serija Topp Ater Nr. 002 Švedijos įmonei (duomenys neskelbtini) už prekes, Serija Ater Nr. 001 Švedijos įmonei (duomenys neskelbtini) už prekes, Serija P Nr. 003 (duomenys neskelbtini) už grindų betonavimo ir plytelių klijavimo paslaugas bei Serija go001 (duomenys neskelbtini) už elektros darbų paslaugas, kartu su apmokėjimus patvirtinančiais dokumentais, sudaro pagrindą išvadai, kad Bendrovė faktiškai teikia trumpalaikes paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Vis dėl to šios sąskaitos, net ir esant pateiktiems apmokėjimus patvirtinantiems dokumentams, neįrodo, kad Bendrovė vykdo nuolatinio pobūdžio statybos veiklą, o tik patvirtina atskirų, trumpalaikių sandorių buvimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pateikti dokumentai neįrodo nei veiklos tęstinumo, nei deklaruojamos apimties, o faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad Bendrovė vykdo tik trumpalaikes, paslaugų pobūdžio veiklas.
Šią išvadą papildomai patvirtina ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos, kurios aiškiai reglamentuoja, kad rangos darbų sutartis yra oficiali susitarimo forma tarp užsakovo ir rangovo statybos darbams atlikti. Tokiose sutartyse privaloma nurodyti darbų apimtį, kokybės standartus, terminus, mokėjimo tvarką ir kitus esminius elementus. Aplinkybę, jog Bendrovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, dar labiau sustiprina tai, kad ji nepateikė nė vienos rangos darbų sutarties, nors būtent tokios sutartys pagal įstatymą yra būtinos statybos darbų vykdymo įrodymui. Tuo tarpu pateiktos sąskaitos, kaip jau minėta ankščiau, nėra pakankamas įrodymas, kad būtų galima konstatuoti nuolatinės statybos veiklos egzistavimą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo konstatuota, jog Bendrovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo teiginiai, kad įmonė vykdo realią veiklą ilgiau nei šešis mėnesius, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas laikantis nustatytos procedūros, kompetentingo viešojo administravimo subjekto, objektyviai įvertinus turimus duomenis ir pateiktus dokumentus. Teismo vertinimu, atsakovo priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, o jo turinys neprieštarauja teisėtumo ir proporcingumo principams. Kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie ginčijamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma šį sprendimą panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.