Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam G. K. , jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistosios E. G. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. įstatyminės atstovės J. G. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžio kuriuo :

G. K. nuteistas: pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 145 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. prie skundžiamu nuosprendžiu G. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės 2 (dvejiems) metams iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės paskirtos šiuo, o taip pat ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-27 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1d. ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. G. nuteista pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio paribojimas-per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 24 val. iki 06 val. ryto.

T. D. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. , T. D. , E. G. nuteisti pagal LR BK 180 str. 1d., už tai, kad veikdami bendrai, 2006 02 25 apie 23.00 val. V. Krėvės pr. prie pastato Nr. 109 B ir Nr. 97, Kaune, G. K. kumštimis sudavus nenustatytą smūgių skaičių J. B. į galvą, T. D. ne mažiau tris kartus spyrus J. B. į veidą, t.y. panaudojus fizinį smurtą, tuo padarant nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kairio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas apie abi akis, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos kairėje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, smakro kairėje, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse, dešinio skruosto ir nosies sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, E. G. kraustant J. B. striukės kišenes, iš striukės kišenės pagrobė 200 litų, padarydami J. B. 200 lt turtinę žalą.

Be to, G. K. ir T. D. nuteisti pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad veikdami bendrai, 2006 02 25 apie 23.00 val. V. Krėvės pr., prie pastatų Nr. 109B ir Nr. 97, Kaune, G. K. kumščiu sudavus A. T. vieną smūgi į veidą ir keletą kartą įspyrus į nenustatytas kūno vietas, T. D. sudavus kumštimis ir kojomis apie 10 smūgių A. T. į galvą ir ne mažiau 20 smūgių kumštimis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam A. T. padarė galvos smegenų traumą, muštines žaizdas dešinio skruosto srityje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimus dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, ir danties viršutiniame žandikaulyje iš dešinės nuskėlimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, G. K. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1d. už tai, kad 2006 02 26 apie 00.30 val., būdamas padaręs nusikaltimus prieš nukentėjusiuosius J. B. bei A. T. , panaudojęs prieš juos fizinį smurtą, pagrobęs J. B. priklausančius 200 litų, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pristačius šiuos nukentėjusius į Kauno medicinos universiteto kliniką priėmimo skyrių, būdamas tose pačiose patalpose, adresu, Eivenių gt. Nr. 2, Kaune, reikalavo iš šių nukentėjusiųjų nesikreipti į policiją dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiems atsisakius, elgdamasis agresyviai-sakydamas „ papjausiu, nušausiu", grasino nužudyti J. B. ir A. T. ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

T. D. nuteistas pagal LR BK 286 str. už tai, kad 2005 06 12 apie 20val. Kaune, Laisvės alėjoje prie pastato Nr.93, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ketindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, stovėjo kovinėje pozicijoje, rankas sugniaužęs į kumščius, grasindamas suduoti Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 1-o būrio patruliams E. J. ir Ž. B. , vengdamas sulaikymo, bandant uždėti antrankius, panaudojo fizinį smurtą Ž. B. atžvilgiu- kelis kartus spyrė jam į krūtinę, tačiau šis smūgių išvengė.

Nuteistojo T. D. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios nepilnametės E. G. gynėja advokatė prašė įstatyminės atstovės J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios E. G. įstatyminės atstovės ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato D.Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios nepilnametės E. G. įstatyminės atstovės J. G. apeliacinio skundo

Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnio, reglamentuojančio pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas- svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, todėl plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė ir veika pagal BK 180 straipsnį kvalifikuojama tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.

Byloje nukentėjusiųjų A. T. ir J. B. parodymais nustatyta, kad konfliktas ir nusikaltimas gatvėje prasidėjo tuomet kai prie nukentėjusiųjų priėjo nuteistieji ir nuteistasis G. K. pareikalavo iš nukentėjusiojo J. B. telefono. Po to nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu nuteistieji G. K. , T. D. naudojo fizinį smurtą, tuo pat metu E. G. kraustė nukentėjusiojo J. B. striukės kišenes, pagrobė nukentėjusiojo pinigus. Taigi, nustatyta, kad fizinis smurtas buvo panaudotas tikslu užvaldyti turtą ir tik tuomet kai nukentėjusysis atsisakė nuteistiesiems atiduoti turtą gera valia. Nukentėjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl šių aplinkybių nuoseklūs ir vienodi. Tas pačias aplinkybes nukentėjusieji patvirtino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, jog E. G. matė, kad naudojamas fizinis smurtas reikalaujant svetimo turto, suprato, kad ši veika yra nusikalstama bei pavojinga ir joje dalyvavo- kraustė nukentėjusiojo J. B. kišenes. Nors E. G. neigė dalyvavusi plėšime, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad G. K. , prikibęs prie J. B. , pareikalavo telefono, nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. Kad E. G. kraustė kišenes patvirtinama nukentėjusiojo A. T. , iš dalies nukentėjusiojo J. B. , liudytojų S. G. ir D. K. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis A. T. patvirtino, kad E. G. buvo pasilenkusi ir kraustė kišenes nukentėjusiajam J. B. , buvo įkišusi ranką į kišenę. Kad G. K. liepė E. G. kraustyti nukentėjusiojo kišenes pirminiame protokole-pareiškime nurodė ir nukentėjusysis J. B. . Liudytojas D. K. tarnybiniame pranešime įvykio dieną nurodė, jog nukentėjusieji paaiškino, jog mergina atliko nusikalstamus veiksmus. Liudytojas S. G. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad matė, jog prie gulinčio nukentėjusiojo buvo pasilenkusi mergina, pamačiusi patrulius ji atsistojo ir stovėjo šalia vieno iš vaikinų. Teisme apklausti liudytojai D. K. , S. G. patvirtino E. G. dalyvavimo nusikaltime aplinkybes. Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė abejoja nukentėjusiojo A. T. parodymais dėl E. G. dalyvavimo plėšime, nes jis ne va dėl įvykio situacijos negalėjo matyti, kas daroma su kitu nukentėjusiuoju, tačiau teismas pagrįstai nukentėjusiojo A. T. parodymus duotus teisme laikė įrodymais ir rėmėsi įrodinėdamas nuteistųjų kalę, nes jie nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir patvirtinami kitais byloje surinktais duomenimis, t.y. teismo pagrįstai laikytais įrodymais, iš dalies pačio nukentėjusiojo J. B. parodymais (kad G. K. liepė merginai kraustyti kišenes ir ši buvo pasilenkusi prie jo), liudytojų D. K. , S. G. parodymais. Be to, tiek nukentėjusysis A. T. , tiek ir liudytojas S. G. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad vietoje, kur buvo muštynės buvo šviesu, žmonės vienas kitą galėjo matyti, buvo sniego, o gatvė buvo apšviesta. A. T. patvirtino, kad matė kaip E. G. kraustė J. B. kišenes tada, kai T. D. nuėjo link J. B. ir G. K. , T. D. dar kartą įspyrė K. B. ir tada jau grįžinėjo lik nukentėjusiojo A. T. , todėl jis galėjo gerai matyti, kaip E. G. kraustė kišenes. A. T. nurodė, kad tuo metu kai E. G. kraustė kišenes jis tai stebėjo iš 10-15 metrų atstumo, todėl įtikinama, kad jis gerai matė E. G. atliktus veiksmus. Kad E. G. kraustyti kišenes liepė G. K. , patvirtino ir pats nukentėjusysis J. B. . Be to, nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis ne tik girdėjo kaip G. K. liepė E. G. kraustyti kišenes, bet patvirtino, kad E. G. prašė T. D. , kad šis spirtų dar J. B. , nes šis „neatsijungęs“. Šie nukentėjusiojo A. T. parodymai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi įrodinėdamas E. G. kaltę vykdant plėšimą J. B. atžvilgiu. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad G. K. primygtinai reikalavo, liepė merginai iškraustyti kišenes, ji pasilenkė, o jis bandė stumti E. G. nuo savęs. Šie parodymai pilnai atitinka nukentėjusiojo A. T. parodymams, kur jis tvirtino matęs, jog E. G. pritūpusi buvo įkišusi ranką į J. B. kišenes, o tuo metu G. K. sėdėjo ant nukentėjusiojo. Tai, kad E. G. dalyvavo plėšime, kraustė nukentėjusiojo J. B. kišenes ir pagrobė 200 litų, patvirtinama ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad J. B. ir A. T. atpažino E. G. kaip merginą, kuri su G. K. ir T. D. dalyvavo plėšime(t.1. b.l. 129-131, b.l. 132-134). Nors E. G. neigė, kad ji kraustė nukentėjusiojo J. B. kišenes, tačiau jos kaltė dalyvavus J. B. apiplėšime įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Tuo tarpu E. G. parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, be to, E. G. parodymus keitė. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad G. K. nereikalavo nieko iš nukentėjusiųjų, kad konfliktas kilo susistumdžius petimi, vėliau 2006-05-12 apklausoje nurodė, kad anksčiau melavo, nes bijojo G. K. , taip pat parodė, kad tai G. K. prikibo prie nukentėjusiųjų pirmas, antrųjų muštinių metu girdėjo kaip G. K. reikalavo atiduoti daiktus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė E. G. neprisipažinimą ir laikė tai gynybos versija, o jos kaltę įrodinėjo remdamasis aukščiau aptartais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusieji E. G. atžvilgiu duoda neteisingus parodymus atmestinas, nes nuosprendyje E. G. kaltumas grindžiamas ne vien nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais įrodymais, kurie atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie E. G. nusikalstamą veiką.

Byloje esantys objektyvūs duomenys bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. G. matė, jog naudojamas fizinis smurtas, girdėjo kaip reikalaujami iš nukentėjusiojo daiktai, pati dar paprašė, kad būtų dar daugiau naudojamas fizinis smurtas, kad būtų palaužtas nukentėjusiojo pasipriešinimas. Taip pat, nustatyta aplinkybė, kad ji kraustė kišenes ir tokiu būdu pagrobė striukės kišenėje buvusius 200 litų, kas rodo, kad E. G. suvokė, jog šie jos ir kitų nuteistųjų veiksmai yra bendri, pavojingi, priešingi teisei, ji suvokė savo veiksmų pasekmes ir norėjo jų, t.y. siekė nukentėjusįjį apiplėšti ir veikė tiesiogine tyčia.

Bausmė nuteistajai skirta teisingai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o taip pat laikėsi LR BK 91 str. numatytų bausmių skyrimo nepilnamečiams nuostatų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad padaryta tyčinė veika, nusikaltimas apysunkis, jos vaidmuo antraeilis nusikaltimo padaryme, nusikalto būdama nepilnametė, anksčiau neteista ir skyrė bausmę- laisvės atėmimą 6 mėnesiams, jos vykdymą atidėjo vieneriems metams ir skyrė auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto.

Dėl nuteistojo G. K. gynėjo advokato D.Svirinavičiaus skundo

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad neįrodytas ne tik nuteistojo G. K. dalyvavimas vykdant plėšimą J. B. atžvilgiu, bet jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo sudėties. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Byloje nukentėjusiųjų A. T. ir J. B. parodymais nustatyta, kad G. K. pareikalavo iš J. B. telefono, o E. G. kraustė nukentėjusiojo J. B. striukės kišenes. Kad G. K. sudavė J. B. smūgius nuo pat konflikto pradžios kai tik G. K. pareikalavo telefono, nuosekliai vienodai aiškino tiek nukentėjusysis A. T. , tiek ir J. B. . Kad G. K. sudavė smūgius J. B. , patvirtino ne tik A. T. , J. B. , E. G. , bet tai patvirtino ir pats nuteistasis G. K. . Kad matė kaip G. K. muša nukentėjusįjį J. B. šiam užsisėdęs ant krūtinės, patvirtino matę ir liudytojai policijos darbuotojai S. G. bei D. K. . Aplinkybė, kad G. K. iš nukentėjusiojo J. B. reikalavo telefono nustatyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais. Pats plėšimo faktas ir 200 litų grobimo faktas įrodytas aukščiau aptartais įrodymais, atsakant į E. G. įstatyminės atstovės apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. K. versiją, kad jis smūgius sudavė gynybos tikslais, nes šių jo parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas G. K. kaltę, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. B. ir A. T. parodymais, nes jie buvo betarpiškai įvykio vietoje, įvykį matė nuo pradžios iki pabaigos, buvo įvykio dalyviai. Apeliantas nurodo, kad J. B. parodymai dėl E. G. veiksmų prieštaringi, tačiau tai, kad J. B. iš pradžių nurodęs jog E. G. nesuspėjo iškraustyti jo kišenių, vėliau nurodė, kad ji buvo pasilenkusi prie jo, neduoda pagrindo teigti, kad E. G. kišenių apskritai nekraustė, nes byloje ši aplinkybė, t.y. tai, kad E. G. kraustė nukentėjusiojo kišenes ir tokiu būdu buvo pagrobti 200 litų įrodyta surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, o ne vien J. B. parodymais. Juo labiau, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, įvykio metu buvo sužalotas, todėl įtikinama, kad pirminiame pareiškime policijai jis galėjo nurodyti nepilnas ar netikslias įvykio aplinkybes. Gi, vėliau tyrime apklaustas liudytoju ir nukentėjusiuoju jis davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko kitiems byloje surinktiems įrodymams bei jo parodymams duotiems teisme. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad J. B. iš karto po įvykio nepasigedo 200 litų taip pat nepaneigia tos aplinkybės, kad 200 litų buvo iš jo pagrobti. Nukentėjusysis apklausose akcentavo į tai, kad įvykio metu jis koncentravo dėmesį į tai, kad iš jo nebūtų pagrobtas telefonas, iš karto jis neapžiūrėjo striukės, todėl įtikinama, jog nukentėjusysis pradžioje, t.y rašydamas pareiškimą policijai dar nebuvo apžiūrėjęs striukės ir nežinojo apie pinigų pagrobimą. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad vien nukentėjusiojo J. B. parodymais remtis teismas negali, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio pirmosios instancijos teismas vien nukentėjusiojo parodymais ir nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl G. K. kaltės įvykdžius plėšimą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, grindė nukentėjusiųjų J. B. ir A. T. parodymais, liudytojų D. K. ir S. G. parodymais, byloje esančia specialisto išvada, kurioje nustatyti nukentėjusiajam J. B. padaryti sužalojimai. Šie duomenys vienas kitą papildo, logiškai tarpusavyje susiję, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas,kad nuosprendis nepagrįstas neabejotinais G. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o minėtų asmenų parodymai negali būti pagrindas priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Apeliantas taip pat abejoja ir nukentėjusiojo A. T. parodymų patikimumu, nes iš pradžių nurodęs, kad nematė, ką E. G. darė, vėliau tvirtino, kad matė kaip ji kraustė kišenes. Taip pat, apeliantas abejoja šio nukentėjusiojo parodymų patikimu ir dėl pačios įvykio situacijos. Atsakant į šį nuteistojo gynėjo argumentą pažymėtina, kad teismas rėmėsi ne vien nukentėjusiojo A. T. parodymais, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma. Tai, kad tyrimo metu iš pradžių A. T. nurodė, jog jis nematė, ką E. G. darė, vėliau patvirtino, kad matė kaip ji kraustė kišenes, neduoda pagrindo teigti, kad jo parodymai prieštaringi ir jais negalima remtis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme A. T. patvirtino, jog matė kaip E. G. kraustė nukentėjusiojo kišenes, o G. K. sėdėjo ant nukentėjusiojo krūtinės. Teismas pagrįstai šio nukentėjusiojo parodymus laikė byloje įrodymais ir grindė G. K. kaltę įvykdžius plėšimą J. B. atžvilgiu, nes A. T. buvo betarpiškas nusikaltimo stebėtojas ir jį matė nuo pradžios iki pabaigos, buvo įvykio vietoje, matė nuteistųjų atliktus nusikalstamus veiksmus ir apie juos papasakojo duodamas parodymus teisme. Nukentėjusiojo A. T. parodymai logiškai susiję su kitais byloje surinktais įrodymais, juos papildo, jo parodymai vertinami visumoje su kitais įrodymais, o ne atsietai. Be to, pažymėtina, kad teisminis nagrinėjimas būtent tam ir skirtas, kad būtų ištirti įrodymai, įsitikinta jų patikimumu ir nustatytos įvykio aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojo S. G. parodymais. Nors apeliantas teigia, kad jie prieštarauja šio asmens tarnybiniame pranešime užfiksuotiems duomenims, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. G. nurodė, kad matė kaip E. G. buvo pasilenkusi prie J. B. , o jiems priėjus ji atsistojo. Taip pat, paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodydamas, kad E. G. stovėjo, turėjo omenyje, kad ji stovėjo kai jis su kolega priėjo(t.1. b.l. 50). Be to, S. G. šiuos ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus patvirtino teisme(t.3. b.l. 135). Kaip jau minėta aukščiau, teismas išvadą dėl G. K. kaltės įvykdžius plėšimą J. B. atžvilgiu grindė ne tik nukentėjusiųjų parodymais, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nuteistojo G. K. gynėjas skunde teigia, kad neįrodyta, jog nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, G. K. įvykdė LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nes konflikto pradžią lėmė nukentėjusiųjų veiksmai. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir taip pat turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas G. K. kaltu įvykdžius plėšimą J. B. atžvilgiu, o A. T. padarius nesunkų kūno sužalojimą, pagrįstai nustatė, kad konflikto iniciatorius buvo būtent G. K. . Šią aplinkybę patvirtino ne tik J. B. , bet ir A. T. parodymai. Nukentėjusieji patvirtino, kad konfliktas kilo dėl telefono, kad G. K. reikalavo iš nukentėjusiojo J. B. rankose turėto mobilaus ryšio telefono, kurį G. K. matė. Dėl aukščiau aptartų motyvų ir atsakant į apelianto kitus skundo argumentus, daroma išvada, kad teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiųjų parodymais ir grindė jais G. K. kaltę. Remiantis byloje esančia specialisto išvada, G. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdytas, G. K. tvirtino, kad iš jo dingo telefonas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad tai G. K. pirmas buvo užpultas, kad iš jo atimtas telefonas ar kad jis turėjo mušti nukentėjusiuosius esant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo aplinkybėms. Priešingai byloje nustatyta, kad G. K. pirmas pradėjo muštynes, kai nukentėjusysis atsisakė atiduoti savo telefoną, dar daugiau po to kai nukentėjusieji pabėgo, nuteistasis negalėjo nurimti ir toliau persekiojo nukentėjusiuosius, vartojo fizinį smurtą jų atžvilgiu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. K. buvo būtinybė vartoti tokį stiprų fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas turi būti atmestas.

Byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais, nukentėjusiųjų J. B. , A. T. , liudytojų S. G. bei D. K. parodymais, specialisto išvada, nustatyta, kad G. K. kartu su T. D. sumušė nukentėjusįjį A. T. , kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta aukščiau nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais nustatyta, kad muštynės kilo ne dėl nukentėjusiųjų kaltės, o dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė G. K. atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. K. parodymus, kad muštynes pirmas pradėjo A. T. , nes šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. A. T. buvo sumuštas abiejų nuteistųjų bendrais veiksmais, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tuo pačiu tikslu. Nuteistieji smurtą jo atžvilgiu panaudojo tuomet kai jis norėjo apginti nuteistųjų užpultą J. B. . Nukentėjusiajam A. T. padarytas sužalojimas yra priežastiniame ryšyje su nuteistųjų atliktais smurtiniais veiksmais, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra G. K. , T. D. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. K. pagrįstai pripažintas kaltu tyčia nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo A. T. sveikatą, jo veika pagal LR BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Nepagrįstas ir turi būti atmestas nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad neįrodyta G. K. kaltė grasinus nužudyti. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už grasinimą nužudyti tik tuo atveju, kai tas grasinimas yra realus, pavojingas, t.y. kai asmeniui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Abu nukentėjusieji nuosekliai nurodė, kad G. K. sakė, jog susiras, nušaus, papjaus. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad šie grasinimai buvo realūs ir nukentėjusieji juos suprato kaip realius, kaip tokius, kurie gali būti įvykdyti, nes G. K. buvo agresyviai nusiteikęs. Be to, abu nukentėjusieji ką tik buvo sumušti, sužaloti to paties G. K. , kuris jiems būnant Kauno medicinos universiteto klinikose grasino juos nužudyti. Tai, kad dėl grasinimo nužudyti nukentėjusieji policijai nepranešė iš karto po įvykio, ar neužsiminė akistatose, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusieji nenuoseklūs ir nepaneigia pačio fakto, kad nukentėjusiesiems tikrai buvo grasinta juos nužudyti. Įstatymas neįpareigoja nukentėjusiųjų iš karto po įvykio pranešti policijai, tuo labiau, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl šios veikos gali būti traukiama tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. pripažino kaltu grasinus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, nuteistojo G. K. veika pagal LR BK 145 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam G. K. skirta teisingai. Skirdamas bausmę už kiekvieną iš G. K. padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis bausmių skyrimo nuostatomis, numatytomis LR BK 54 str. Įvertino padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą- padarytas vienas apysunkis nusikaltimus, kiti du-nesunkūs, visi nusikaltimai tyčiniai, šias nusikalstama sveikas G. K. įvykdė būdamas teistas, praėjus vos porai mėnesių po to kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs arešto bausmę, charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas plėšimo epizode pagrįstai laikė tą aplinkybę, kad nuteistasis įvykdė nusikaltimą bendrininkų grupėje. Be to, jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Apylinkės teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, įvertino jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir už BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, už LR BK 138 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, už LR BK 145 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtosios bausmės yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytų šių bausmių vidurkiai, atitinka nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, yra būtinos ir optimalios pasiekti LR BK 41 str. numatytus tikslus- nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, apriboti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, pasiekti, kad asmuo atlikęs bausmę daugiau nepažeidinėtų įstatymų. Kadangi G. K. veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė prieš priimant 2006-10-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. nuostatomis ir prie griežčiausios iš jų iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes ir skyrė subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 2 (metams ) 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtoji galutinė bausmė, įvertinus padarytų veikų pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti teisingumo principą.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad G. K. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių nukentėjusiesiems buvo padaryta žala. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. solidariai iš G. K. ir E. G. , o jai neišgalint iš jos įstatyminės atstovės J. G. , priteisė 166 Lt (šimtą šešiasdešimt šešis litus) žalai atlyginti, A. T. iš G. K. priteisė 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus ) žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai ir VŠĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninei priteisė 553,80 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 80 ct) gydymo išlaidų atlyginti solidariai iš G. K. , T. D. ir E. G. , o jei neišgalint, iš jos įstatyminės atstovės J. G. .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistųjų E. G. ir G. K. kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Bausmės paskirtos teisingai. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios nepilnametės E. G. įstatyminės atstovės J. G. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.