Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo, paskirto Project scop, MB, administratoriumi, G. P. pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Project scop, MB, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16239-1196/2024, paskirtas M. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto, tarp jo ir Project scope, MB, juridinio asmens kodas 306014718, paprastas neatlygintinas administravimas iki velionio M. P. paveldėjimo byloje bus užbaigtos paveldėjimo procedūros ir įpėdiniams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai; vienintelio Project scope, MB, nario teisių palikimo administratoriumi neatlygintinai iki M. P. paveldėjimo byloje bus užbaigtos paveldėjimo procedūros ir įpėdiniams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

2. Ieškovas (turto administratorius) G. P. prašo iškelti nemokumo (bankroto) bylą Project scop, MB. Nurodo, jog bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įsipareigojimai viršija balanse nurodytą turtą.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

4. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Nemokumo (bankroto) proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, įtvirtinančios atitinkamas taisykles, kurios taikomos priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju nemokumo procesą ketina inicijuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtas administratorius (CK 4.240 straipsnis). Taigi, taikytinas JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kai nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo.

6. JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). Remiantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

7. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas kraštutine gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

9. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

10. Nagrinėjamu atveju paskirtas turto administratoriumi ieškovas nurodo, jog įgyvendino privalomąją ikiteisminę procedūrą ir apie nemokumo proceso inicijavimą informavo kreditorius pranešimu 2024 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras Informaciniame leidinyje, pranešime nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu, susipažinęs su šiuo pranešimu bendrovės kreditorius norėtų inicijuoti ir sudaryti susitarimą dėl pagalbos bendrovei ar norėtų pareikšti pageidavimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis su atitinkamu prašymu į administratorių. Nemokumo administratorius nurodo, kad per nustatytą laikotarpį nei vienas bendrovės kreditorius nesikreipė į administratorių dėl susitarimo dėl pagalbos sudarymo ar bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, todėl egzistuoja JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prielaida atsirasti teisei kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

11. Tačiau teismas, įvertinęs turto administratoriaus nurodomas aplinkybes bei pateiktus duomenis, neturi pagrindo laikyti, jog nagrinėjamu atveju privaloma ikiteisminė nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo procedūra yra įgyvendinta. VĮ Regitrų centro tinklalapyje nurodoma, jog informaciniai leidiniai - tai Registrų centro leidžiamas elektroninis leidinys, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, Registro tvarkytojo pranešimai. Taigi, nors tokio leidinio paskirtis ir yra informacinio pobūdžio, o tokiu būdu paskelbiama atitinkama informacija, tačiau toks paskelbimas neprilygsta JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems informavimo būdams apie ketinamą inicijuoti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) procedūrą. Kaip minėta, JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtintos galimybės informuoti kreditorius apie ketinimą inicijuoti nemokumo (bankroto) procedūrą, kurios savo esme bei informacijos suteikiamumu adresatui neabejotinai skiriasi nuo pranešimo patalpinimo Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje.

12. Tai, kad pranešimo paskelbimas Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje nėra tapatus JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam elektroniniam pranešimui, kuriuo kreditorius informuojamas apie ketinimą inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą, pagrindžia ir reikalavimai tokio pranešimo turiniui. Kaip matyti, pagal JANĮ 8 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu turto administratoriaus nurodomame pranešime nurodoma abstrakti informacija, o ne konkreti prievolė kreditoriui. Taigi, turto administratoriaus pranešimas neatitinka ir pranešimo turiniui keliamų reikalavimų (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka buvo įgyvendinta netinkamai. Kadangi nesilaikyta JANĮ įtvirtintos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, pareiškimą atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14. Išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16239-1196/2024 paskirtas M. P. paveldimo turto paprastas neatlygintinas administravimas iki velionio M. P. paveldėjimo byloje bus užbaigtos paveldėjimo procedūros ir įpėdiniams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Taigi, ieškovui pakartotinai kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, ieškovas kartu su pareiškimu turėtų pateikti ir duomenis, jog M. P. palikimas nėra priimtas ir niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. kad G. P. įgaliojimai veikti kaip paveldimo turto administratoriui, nėra pasibaigę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8, 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo, paskirto Project scop, MB, administratoriumi, G. P. pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Project scop, MB.

Išaiškinti, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.