Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Lidijai Blinkevičienei, Reginai Butkevičienei, Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. G., E. K., M. Š. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 284 str. 1 d. vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir D. G. paskirtas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2009-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta trys metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo.

pagal LR BK 284 str. 1 d. vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

pagal LR BK 284 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val.;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. iš D. G., E. K., M. Š. ir A. K. solidariai priteista 517, 36 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 359, 06 Lt atlyginimo tenkintas visiškai ir priteistas solidariai atlyginti iš D. G., E. K., M. Š. ir A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., E. K., M. Š. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie 2009 metų gruodžio mėn. 25 d., apie 06.55 val., viešoje vietoje, tai yra Panevėžio mieste, UAB „O“ patalpose, esančiose prekybos ir pramogų centre „Babilonas I“, adresu Savitiškio g. 61, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, D. G. ir E. K., būnant apsvaigus nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., sutrikdydami kazino darbą bei rodydami nepagarbą kazino darbuotojams bei lankytojams, pažeidė viešąją tvarką bei rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: kazino patalpose kabinėjosi prie darbuotojų, vartojo necenzūrinius žodžius, o A. K. ir M. Š. iš chuliganiškų paskatų stumdžius E. S. ir R. S., D. G. kartu su E. K. iš chuliganiškų paskatų rankomis sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį į veidą E. S. ir ne mažiau kaip po vieną smūgį į veidą R. S., dėl ko R. S. sukeltas fizinis skausmas, o E. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarius jam paviršinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva apatiniame voke, tinklainės sukrėtimu su tinklainės ir gyslainės plyšimu, kraujo išsiliejimu į akies vidų, kas komplikavosi regos aštrumo sumažėjimu kairiąja akimi nuo 1.0 iki 0.7 dioptrijų.

D. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba skundžiamą nuosprendį pakeisti – skirti jam švelnesnę bausmę.

E. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o pagal LR BK 284 str. 1 d. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

M. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. pakeisti – švelninti jam paskirtą bausmę netaikant jam realaus bausmės atlikimo, o nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas M. Š. nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, be to, padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, sukliudžiusių teismui priimti nešališką ir objektyvų nuosprendį baudžiamojoje byloje - prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti jam kaltinimą ir teismas protokoline nutartimi priėmė šį prašymą, tačiau nuosprendyje teismas pripažino jį kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą.

Vertindamas jo padarytą veiką teismas neatsižvelgė į tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų gali būti padarytas tik tyčia. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis, A. K., D. G., E. K. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia - t. y. jų veiksmai buvo nukreipti būtent nesunkiai sutrikdyti E. S. sveikatą. Nurodo, kad jų veiksmai buvo nukreipti sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką - t. y. chuliganiški. Be to, jo, apelianto, veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti sveikatą, nes jis net nepalietė E. S., o tik vieną kartą pastūmė R. S., elgėsi nepagarbiai su kazino darbuotoju, vartojo necenzūrinius žodžius. Šie jo veiksmai negalėjo sukelti LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytų padarinių ir jų nesukėlė. Vertindamas jo atliktus veiksmus kaip bendrininko padarant nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., teismas rėmėsi 2004-06-18 LAT Senato nutarimu Nr. 46, 8 p. ir nurodė, kad, vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis ir nurodė, kad jis nuolat trukdė apsaugos darbuotojams gintis, juos stumdydamas, laikydamas už rankų, griebdamas už kaklo. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada, teigia, kad teismas neteisingai vertino jo veiksmus - iškraipė Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir nurodė duomenis, kokių byloje nėra. Nėra duomenų, kad jis būtų E. S. laikęs už rankų, sugriebęs už kaklo ar kaip nors prispaudęs, ar kitaip atėmęs jam galimybę priešintis tuo metu, kai kiti nuteistieji nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, tokie jo veiksmai nenurodyti ir jam pateiktame kaltinime. Nurodo, kad jis suėmęs už pečių laikė kitą nukentėjusįjį - R. S. ir tai buvo tuomet, kai E. S. jau buvo sužalotas. Tai, kad jis, apeliantas, neramino savo draugų, nereiškia, kad norėjo, kad jie ką nors sužalotų.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis grįstas prieštaringomis išvadomis. Teismas nurodo, kad D. G. ir E. K. sudavus smūgius apsaugos darbuotojams, jis ir A. K. stumdė ir tampė apsaugos darbuotojus, taip apsunkindami jų gynybą, nes reikėjo gintis nuo keturių kaltinamųjų. Taip pat teismas nurodo, kad tai jis, apeliantas, pirmas pradėjo susistumdymą, pastumdamas E. S., vėliau prie jo atliekamų veiksmų prisijungė kiti kaltinamieji, kurie vienokiais ar kitokiais įžūliais veiksmais sąmoningai trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo išvada, jog jis prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. S. prisidėjo tuo, kad stumdė ir tampė apsaugos darbuotojus, kvietė juos eiti muštis į lauką, koneveikdamas necenzūriniais žodžiais, yra nelogiška.

Be to, teismas vertindamas jo veiksmų pobūdį ir tikslą, yra nenuoseklus, kadangi tuos pačius duomenis vertina skirtingai. Smūgiai buvo suduoti ir R. S., tačiau teismas nurodo, kad jo atlikti veiksmai sudarė sąlygas tik nesunkiam sveikatos sutrikdymui įvykdyti.

Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp jo atliktų veiksmų ir pasekmių. Jo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutriko kazino darbas, todėl jo veika atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Tai, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas objektyviąja prasme, ir tai sukliudė jam išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, rodo tas faktas, kad teismas neįsigilino į jam pateiktus kaltinimus, nuosprendžio motyvuose nurodė, kad jis pradėjo konfliktą pastumdamas E. S., nors pagal bylos medžiagą aišku, kad jis stūmė R. S., motyvuose nurodo, kad jis ir A. K. nukentėjusius stumdė D. G. ir E. K. sudavus jiems smūgius, nors iš bylos aplinkybių aišku, kad pirmiausia įvyko susistumdymas, o po to buvo pavartotas smurtas. Be to, teismas išnagrinėjo bylą ne pagal tą kaltinimą, kurį palaikė prokuroras, teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs jo atžvilgiu, tinkamai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti pašalintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes teismas nepasisakė dėl prokuroro pateikto kaltinimo, tinkamai neišanalizavo ir neįvertino byloje esančių duomenų.

A. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų gali būti padarytas tik tyčia. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis, M. Š., D. G., E. K. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Jų veiksmai buvo nukreipti sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, jo veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti sveikatą, nes jis tik atsistūmė nuo E. S., galbūt nepagarbiai elgėsi su kazino darbuotojais, vartojo necenzūrinius žodžius, šie jo veiksmai negalėjo sukelti LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytų padarinių. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo veiksmus bei rėmėsi duomenis, kurių byloje nėra. Duomenų, kad jis būtų E. S. laikęs už rankų, sugriebęs už kaklo ar kaip nors prispaudęs, ar kitaip atėmęs jam galimybę priešintis tuo metu, kai kiti nuteistieji nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, nėra.

Nurodo, kad teismo išvada, jog jis prie nesunkaus E. S. sveikatos sutrikdymo padarymo prisidėjo tuo, kad stumdė ir tampė apsaugos darbuotojus, kvietė juos eiti muštis į lauką, koneveikdamas necenzūriniais žodžiais, yra neteisinga ir nelogiška, nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymi, kad jis net nebuvo prie E. S., kai kiti nuteistieji jo atžvilgiu vartojo smurtą, todėl negalėjo jiems padėti. Į lauką muštis nieko nekvietė.

Nurodo, kad konflikto iniciatoriai buvo jis ir M. Š., tačiau nei jo, nei M. Š. veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti nukentėjusiesiems sveikatą - nei jis, nei M. Š. nesudavė apsaugos darbuotojams nei vieno smūgio ir to nesiekė, todėl nėra pagrindo, pripažinti jį bendrininkavus nesunkai sutrikdant E. S. sveikatą, jis jokiais veiksmais tam nepritarė, tai, kad neramino savo draugų, nereiškia, kad norėjo, kad jie ką nors sužalotų.

Iš objektyviai nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad E. S. sužalojimai buvo padaryti dviejų smūgių pasėkoje.

Taip pat apeliantas pažymi, kad teismo nurodyta, jog jis kazino patalpose kabinėjosi prie darbuotojų, vartojo necenzūrinius žodžius, iš chuliganiškų paskatų stumdžius E. S. ir R. S., tačiau kaltinime nenurodyta, kad jis tokiais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Iš kaltinimo formuluotės aišku, kad savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką, tačiau nėra nurodyta kaip tokiais veiksmais prisidėjo prie E. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, teigia, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis stumdė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis tik vieną kartą atstūmė apsaugos darbuotoją.

Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp jo atliktų veiksmų ir pasekmių. Nurodo, kad jo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutriko kazino darbas, veika atitinka tik LR BK 284 str. l d.

Tai, kad teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, ir tai sukliudė jam išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, anot apelianto rodo tai, kad teismas neįsigilino į pateiktus kaltinimus, nuosprendžio motyvuose nepagrįstai nurodė, kad, jis stumdė nukentėjusiuosius, laikė juos už rankų, griebė už kaklo, kažką kvietė į kiemą muštis nors tokių duomenų byloje nėra. Taip pat teismas išnagrinėjo bylą ne pagal tą kaltinimą, kurį palaikė prokuroras, teismas pripažino jį kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nors jis buvo pakeistas. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti pašalintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi teismas visiškai nepasisakė dėl prokuroro pateikto kaltinimo, tinkamai neišanalizavo ir neįvertino byloje esančių duomenų.

Teismo posėdyje nuteistieji, nuteistųjų gynėjai prašo skundus tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusio atstovė prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Visų nuteistųjų apeliaciniai skundai savo esme yra identiški. Nuteistieji E. K., M. Š. ir A. K. prašo išteisinti juos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir sušvelninti bausmę pagal BK 284 str. 1 d., o D. G. prašo panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą E. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tuo pagrindu sušvelninti bausmę. Visi nuteistieji savo skundus grindžia tais pačiais motyvais ir argumentais, todėl skundai atskirai neaptarinėjami.

Visų apeliantų išsakyta nuomonė, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą ne pagal tą kaltinimą, kurį palaikė prokuroras yra nepagrįsta. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme kaltinimas buvo keičiamas (t. 4, b.l. 69 – 71). Sugretinus pakeisto kaltinimo formuluotę su kaltinamajame akte išdėstyta formuluote (t. 2, b.l. 109 – 116) matyti, kad pasikeitė tik tai, jog pakeistame kaltinime užakcentuota, kad E. K., M. Š., A. K. ir D. G. savo netinkamu elgesiu sutrikdė įstaigos, t.y. UAB „O“ lošimo namų normalų darbą. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, numatytas BPK 305 str. aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau tai neraiškia, kad visos tos aplinkybės turi būti identiškos (nukopijuotos) kaip kaltinamajame akte ar pakeistame kaltinime. Aukščiausias teismas taip pat formuoja praktiką ta linkme, kad nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti aprašomos tiksliai, tačiau glaustai, neperkraunant duomenimis, kurie nėra esminiai. Skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos aprašytos nepažeidžiant BPK reikalavimų ir formuojamos praktikos. Visos esminės aplinkybės nurodytos. Nurodyta ir tai, kad nuteistieji sutrikdė kazino darbą (aplinkybė kuri naujai buvo įvesta pakeistame kaltinime). Todėl apeliantų teiginiai, jog jie buvo nuteisti ne pagal pakeistą kaltinimą, o pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą yra nepagrįsti.

Visų nuteistųjų veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota pagrįstai. To savo skunduose neneigia ir patys apeliantai.

Tačiau kolegijos nuomone pagrįsti apeliantų skundai dėl jų veikų kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pirmos instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė įstatymą bei neįsigilino ir todėl klaidingai pritaikė ir interpretavo suformuotą praktiką. Teismas pagrįsdamas nuomonę, kad nesunkiai sutrikdant E. S. sveikatą visi nuteistieji veikė kaip bendrininkai, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) teisėjų 2004-06-18 senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybės bylose“ 7 punktu. Tačiau šiame punkte yra akcentuota, jog nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau asmenų. Šiuo atveju neabejotinai yra įrodyta, kad visi nuteistieji tyčia pažeidė viešąją tvarką ir šioje apimtyje jie veikė vieningai. To neneigia ir patys nuteistieji. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad visi jie turėjo tikslą būtent nesunkiai sutrikdyti E. S. sveikatą. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis to paties LAT senato nutarimo 8-ame punkte suformuota praktika. Šiame punkte išaiškinta, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 str. atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Šiuo konkrečiu atveju atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. visiems nuteistiesiems kiltų tuomet jei būtų nustatyta, kad E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė visuma suduotų smūgių ir, kad tuos smūgius sudavė visi nuteistieji. Atsakomybė nekiltų tam, kuris smūgių nesudavė.

Iš specialisto išvados Nr. G 634/10 (01) (t. 1, b.l. 29 – 32) matyti, kad sužalojimai E. S. padaryti dvejose vietose dviem smūgiais. Vienu smūgiu sužalota viršutinė lūpa ir tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o kitu smūgiu sumušta kairė akis ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi akivaizdu, kad BK 138 str. numatytas pasekmes sukėlė vienas konkretus smūgis. Todėl sprendžiant atsakomybės klausimą būtina nustatyti asmenį, kuris tą smūgį sudavė. Iš pačių nuteistųjų parodymų, iš vaizdo įrašo bei iš paties nukentėjusiojo E. S. parodymų darytina vienareikšmiška išvada, kad smūgį, sukėlusį BK 138 str. numatytas pasekmes (nesunkų sveikatos sutrikdymą) sudavė D. G.. Todėl tik jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. sudėtis. Nuteistųjų E. K., M. Š. ir A. K. veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, kadangi nėra įrodymų, kad visi jie siekė nesunkiai sutrikdyti sveikatą E. S.. Todėl jie iš šio kaltinimo išteisintini.

Nustačius, kad nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. padarė vienas D. G., šioje dalyje šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tuo pagrindu mažintinas paskirtos bausmės dydis.

Kaip jau minėta. teismas pagrįstai visus nuteistuosius pripažino kaltais pagal BK 284 str. 1 d. Skiriant bausmes už šią veiką buvo atsižvelgta į visas svarbias aplinkybes. Teismas teisingai įvertino tai, jog E. K. teistas tris kartus ir nusikalstamą veiką padarė vos po 3 mėnesių kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų, o M. Š. teistas penkis kartus ir nusikaltimą padarė po 6 mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų ir pagrįstai jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus nuteistųjų asmenybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad ankstesni teistumai savo tikslų nepasiekė ir nesulaiko jų nuo nusikalstamų veikų darymo padaryta teisinga išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realų laisvės atėmimą. Bausmių dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų veiksmus, todėl laikyti paskirtas bausmes per griežtomis ir jas švelninti nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu iš visų nuteistųjų nukentėjusiam E. S. yra priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas solidariai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties nukentėjusiojo paaiškinimų, tiek turtinė, tiek neturtinė žala siejama su nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Turtinę žala sudaro gydymo išlaidos, kelionės išlaidos vykimui pas gydytojus ir t.t. Neturtinė žala taip pat siejama su padarytu sužalojimu. Nukentėjęs nurodo, kad būtent dėl jam padaryto sužalojimo jis kentė skausmus, patyrė stresą, pablogėjo regėjimas. Kadangi tiek turtinę. Tiek neturtinę žala atsirado dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o šią veiką padarė D. G., todėl žalos atlyginimas priteistinas iš jo vieno. Neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas apskaičiavo teisingai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su motyvais parenkant jos dydį, todėl suma nekeičiama.

Tais pačiai motyvais keičiamas ir sprendimas dėl civilinio ieškinio priteisimo valstybinei ligonių kasai. Kadangi sužalojimą, dėl kurio buvo gydomas E. S. padarė D. G., todėl visa suma priteistina tik iš jo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Panevėžio apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį dalyje dėl E. K., M. Š. ir A. K. nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir priimti naują nuosprendį;

Panevėžio apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendį dalyje dėl Bausmių paskyrimo D. G. ir civilinių ieškinių pakeisti:

E. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. str. išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

M. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. str. išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. str. išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

D. G. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bausmę sumažinti iki 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią paskirtą bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 str. 1 d. apėmimo būdu ir paskirti D. G. 2 metų, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendžiu paskirta iš dalies pridedant ir galutinę bausmę D. G. paskirti laisvės atėmimą trims metams.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš D. G. 517,36 Lt (penkis šimtus septyniolika litų 36 ct) nukentėjusiam E. S..

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. G. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nukentėjusiam E. S..

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 359,06 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš D. G. 359,06 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litų 6 ct) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.