Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-20 · Byla Nr. 2KT-4/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
2KT-4/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Linpara“
Atsakovas
UAB „Medvita“
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-4/2011Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo UAB „Linpara“ prašymu dėl Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2-214/2010, iškeltos pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno apygardos teismo gauta civilinė byla Nr. 2-2-214/2010, iškelta pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Šią bylą nagrinėjęs Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkas V. K. buvo nušalintas nuo jos tolesnio nagrinėjimo. Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje reziduoja ieškovas, grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas V. K. yra šališkas, priėmė ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, bylos nagrinėjimo atidėjimu. Be to, Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkas bendradarbiauja su atsakovu, kuris anksčiau konfliktavo su ieškovo atstovu, veikia prieš ieškovo bei jo atstovo teisėtus interesus. Ieškovas prašyme dėl bylos perdavimo kitam teismui abejoja, ar byloje nušalinus teismo pirmininką, šio teismo kita teisėja S. B., kuriai paskirta nagrinėti bylą, galės nešališkai ją išnagrinėti. Ši teisėja yra Kauno rajono apylinkės teismo pirmininko bendramokslė. Esant tokioms aplinkybėms ir siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo, ieškovas išreiškė nepasitikėjimą Kauno rajono apylinkės teismo teisėjais. Ieškovo nuomone, kitas apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra ieškovo buveinė, operatyviau ir ekonomiškiau, o svarbiausia – nešališkai išnagrinės bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Byla iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, taip pat gali būti perduota ir tuo atveju, jeigu kitame teisme ši byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.). Bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui pareikšto nušalinamo klausimą, kai bylą siekiama perduoti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d. ir 3 str. 6 d., 69 str. 1 d.).

Tuo atveju, kai pareiškėjas prašyme dėl bylos perdavimo kitam teismui išreiškia nepasitikėjimą šio teismo teisėjais ir abejoja teismo galimumu nešališkai išspręsti bylą, nepaisant to, jog prašymas įvardijamas kaip paduotas siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio proceso, jis nagrinėjamas atsižvelgiant į turinį, t. y. kaip pareiškimas dėl teismo nušalinimo.

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo nušalinimo pareiškimą grindžia tuo, kad, jo manymu, bylą nagrinėjantis Kauno rajono apylinkės teismas veikia prieš ieškovo bei jam atstovaujančio atstovo teisėtus interesus. Tačiau ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų (atitinkamų valdžios institucijų procesinių sprendimų, kuriais būtų pareikšti įtarimai teisėjams dėl nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš ieškovą ar jo atstovą, padarymo, taip pat kitokių įrodymų), kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo nušalintas nuo jos nagrinėjimo (b.l. 49-50), taip pat ieškovo teiginiai apie bylą nagrinėti paskirtos kitos teisėjos ryšius su teismo pirmininku, nesant įrodymų apie kitų 7 Kauno rajono apylinkės teisme dirbančių teisėjų (viso šiame teisme dirba 9 teisėjai) galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, nesudaro pagrindo abejoti Kauno rajono apylinkės teismo teisėjų galimumu nešališkai išspręsti ginčą. Be to, ieškovas turi teisę CPK VI skyriaus nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme bus galima visapusiškiau išsiaiškinti esmines Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2-214/2010 aplinkybes ir dėl spartesnio bei ekonomiškesnio proceso, remiantis CPK 35 straipsnio pirmąja dalimi, perduoti bylą kitam teismui, ieškovas nepateikė.

Taigi, ieškovas UAB „Linpara“ nepateikė duomenų apie Kauno rajono apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Kauno rajono apylinkės teisme teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki byloje bei ieškovui neįrodžius, kad kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta byla, tenkinti jo prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Ieškovo UAB „Linpara“ pareiškimą dėl Kauno rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2-214/2010, iškeltos pagal ieškovo UAB „Linpara“ ieškinį atsakovui UAB „Medvita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas