- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- eI-4472-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03010-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos
- Pareiškėjas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- G. G.
- Advokatai
- Rinaldas Vili
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui šios institucijos direktoriui Viktorui Popandopulai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja R. S. individuali įmonė „Alio, Raseiniai“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Rinaldo Viliušio, kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir atsakovė) komisijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. EKS-31-18 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalyje dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 19 straipsnio pažeidimo.
2. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė, 2018 m. rugpjūčio 7 d. išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens G. G. skundą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjos laikraštyje paskelbtoje publikacijoje „VVG parama R. Ačui ir jo aplinkos žmonėms“ (toliau – ir Publikacija) buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 19 ir 20 straipsniai.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog G. G. yra privatus asmuo. Pareiškėja mano, jog G. G. yra žinomas Raseinių verslininkas, kurio vadovaujamų įmonių veikla susijusi su paslaugų teikimu, aktyvus visuomenės veikėjas, puikiai žinomas Raseinių rajono žmonėms, aktyviai dalyvaujantis Raseinių visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje, yra atsakingas už įvairių viešų renginių inicijavimą, o taip pat ir viešai skelbiantis politines pažiūras bei aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje asmuo.
2.3. Todėl pareiškėja daro išvadą, kad G. G. yra žinomas viešas asmuo, žurnalistams suteiktos nepalyginamai didesnės kritikos ribos nei privataus asmens atžvilgiu. Todėl ginčijamas sprendimas dalyje dėl Kodekso 19 straipsnio pažeidimo turi būti panaikintas.
II
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Išnagrinėjusi G. G. skundą dėl Publikacijos nustatė, jog joje buvo kritikuojamas Raseinių rajono vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ (toliau – ir VVG) 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje vykdytas ES paramos lėšų skirstymo konkursas ir daromos prielaidos, jog galimai apie VVG kvietimą teikti paraiškas į šį konkursą sužinojo tik išrinktieji, ir, jog tokiu būdu buvo užtikrinamos jų galimybės be konkurencijos pretenduoti į maksimalią paramą. Viena tokių konkurse dalyvavusių ir paramą gavusių įmonių buvo įvardinta G. G. priklausanti (duomenys neskelbtini), tačiau be šios įmonės pavadinimo Publikacijoje taip pat buvo nurodyti ir G. G. vardas, pavardė, jo buvusi pavardė, jo pažiūros ir tai, jog ši mažoji bendrija nėra vienintelė jam priklausanti įmonė. Paties G. G. nuomonė Publikacijoje pateikta nebuvo, nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta.
Šalies argumentai
1.1. Pateiktame skunde G. G. nurodė, jog Publikacijoje neigiamame kontekste buvo paminėta jo įsteigta įmonė, jo vardas ir pavardė. Jo teigimu, jis nėra viešas asmuo, todėl nebuvo jokio visuomenės intereso skelbti jo vardą, pavardė, ankstesnę pavardę, o norint informuoti apie konkurso rezultatus, būtų pakakę nurodyti tik įmonės pavadinimą. Jis taip pat nurodė, jog yra nepagrįstai siejamas su R. Aču, kadangi nėra nei jo draugas, nei partijos ar visuomeninio judėjimo kolega, neturi ir niekada nėra su juo turėjęs bendrų projektų ir (ar) verslų.
1.2. Posėdžio metu laikraščio „Alio, Raseiniai“ redaktorius Paulius Sendrauskas pripažino, jog Publikacijoje buvo padaryta fakto klaida dėl konkurse dalyvavusios G. G. įmonės registracijos datos ir, jog jokių kitų faktų, galinčių susieti G. G. su R. Aču arba jo aplinka redakcijai nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
1.3. Įvertinęs visas aplinkybes atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3, 19 ir 20 straipsnis. 19 straipsnis nustato, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui. Nurodė, jog G. G. nėra valstybės politikas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, nedalyvauja politinių partijų veikloje ir neužima jokių kitų pareigų, suteikiančių jam administracinius įgaliojimus, todėl Visuomenės informavimo įstatymo prasme jis laikytinas privačiu asmeniu.
2. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos pateiktų faktų interpretacijomis. Vertinant, ar asmuo gali būti pripažintas viešuoju asmeniu, būtina tinkamai įvertinti šio asmens žinomumo visuomenėje lygį ir tai, kokią jis daro įtaką visuomenei.
2.1. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti pateikė savo paties leidžiamo laikraščio publikacijas apie numatomus miesto renginius, kur viena iš šių renginių organizatorių įvardijama G. G. vadovaujama viešoji įstaiga. Pažymėjo, jog VšĮ „Raseinių multimedijų jaunimo dirbtuvės“ yra tik viena iš daugelio publikacijoje nurodytų renginių organizatorių, o pats G. G. ten nėra minimas. Todėl atsakovui nėra aišku, kokiu būdu publikacijos ir (ar) jose reklamuojami renginiai gali padidinti G. G. žinomumą ar patvirtinti jo įtaką visuomenei.
2.2. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog G. G. siekia gauti finansavimą iš rajono savivaldybės ir kad savivaldybė taptų ankščiau nurodytos įstaigos dalininke, negali būti pripažintinos tinkama ir pakankama priežastimi, kad galima būtų G. G. laikyti viešuoju asmeniu. Tokia priežastimi nelaikytina ir tai, jog G. G. vadovaujama bendrovė administruoja interneto svetaines, juolab kad jose yra aiškiai nurodoma, jog jų redaktorius ir atsakingas asmuo yra D. Š..
2.3. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos pateiktų G. G. publikacijų matyti, jog jos yra tik trumpi informaciniai pranešimai, kuriuose visiškai nėra vertinami jose aprašomi įvykiai, juo labiau, reiškiamos autoriaus politinės pažiūros.
3. Taigi atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie G. G. aktyvų dalyvavimą politinėje veikloje, darytina išvada, jog pagrįstai buvo pripažinta, jog G. G. nelaikytinas viešuoju asmeniu.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo teismui nepateikė.
IV
Teismo posėdžio metu atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovas šios institucijos direktorius Viktoras Popandopula prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta:
1. G. G. Visuomenės informavimo etikos komisijai 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog laikraštyje „Alio, Raseiniai“ 2018 m. kovo 8 d. Nr. 10 buvo paskelbta Publikacija. Nurodė, jog joje rašoma, kad Raseinių rajone VVG parama nesąžiningai buvo paskirstyta tik Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Remigijui Ačui ir toms įmonėms ar asmenims, kurie yra iš jo aplinkos. Manė, kad šiame straipsnyje neigiamai, pažeidžiant žurnalistinę etiką bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, buvo kalbama apie jo įsteigtą įmonę, buvo minimi jo vardas ir pavardė.
1.1.Prašyme jis taip pat nurodė, jog yra privatus asmuo, todėl nebuvo ir visuomenės intereso straipsnyje viešai skelbti jo vardą, dabartinę ir ankstesnę pavardes. Nurodo, jog siekiant informuoti visuomenę apie konkurso nugalėtojus, būtų užtekę paminėti tik įmonės pavadinimą. Be to, straipsnyje jis yra vadinamas „liberalių pažiūrų vyruku“, nors niekada nepriklausė liberalų partijai ir viešai savo pažiūrų nedeklaravo.
1.2. Iš straipsnio pavadinimo galima suprasti, jog jis yra siejamas su R. Ačo aplinka, tačiau straipsnyje informacijos, kuri leistų jį susieti su R. Aču, nėra. Be to, pažymi, jog straipsnyje nurodoma, jog informacija nuo kitų potencialių pareiškėjų buvo nuslėpta, tačiau tai yra netiesa. Kvietimas teikti projektus buvo viešas, ir vos jį pamatęs iš karto pateikė paraišką.
1.3. Nurodė, jog straipsnyje pateikiama informacija yra neobjektyvi, joje tyčia ir piktybiškai iškreipiami faktai.
2. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl G. G. prašyme nurodytų argumentų.
2.1. Paaiškinimuose nurodyta, jog Publikacijoje nėra išplatinta jokia privataus pobūdžio informacija – joje pateikta informacija yra oficiali, viešai skelbiama ir prieinama visiems.
2.2. Nurodoma, jog G. G. laikytinas viešuoju asmeniu, nes jis yra verslininkas, įkūręs ne vieną juridinį asmenį.
2.3. Publikacijoje G. G. garbė ir orumas nebuvo pažeisti, kadangi joje nebuvo naudota jokių įžeidžiančių žodžių, pašiepiančių frazių, o tai, jog straipsnio pavadinimas „ VVG parama R. Ačui ir jo aplinkos žmonėms“, neturi jokios įtakos G. G. teisėms ar teisėtiems interesams, juolab nepažeidžia jo garbės ir orumo. Be to, Publikacijos tekste nėra nurodyta jokių konkrečių sąsajų, siejančių R. Ačą ir G. G.. Šiuo atveju žodis „aplinka“ niekaip nediskredituoja G. G. ar jo įmonės, kadangi R. Ačas yra gerbiamas Raseinių politikas, žinomas verslininkas. Todėl tai, jog abiejų pavardės figūruoja viename tekste, negali būti vertinama kaip garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos pažeidimas.
2.4. Publikacijoje taip pat nurodoma, jog informacija apie VVG paramą laikraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo paskelbta 2017 m. lapkričio 16 d., o paramą gavusi G. G. įmonė buvo įregistruota 2017 m. gruodžio 13 d., kas Publikacijos autoriui sukėlė tam tikrus įtarimus ir privertė sudvejoti, ar per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį yra įmanoma paruošti projektų paraiškas ir surinkti visus naujo juridinio asmens įregistravimui reikiamus dokumentus.
2.5. Be to, Publikacijoje pateikiama informacija tėra nuomonė, ji yra subjektyvi, todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Publikacijos tikslas – informuoti visuomenę apie VVG paramos skyrimą, t. y. – Publikacija išimtinai tenkina teisėtą ir pagrįstą viešąjį interesą. Todėl publikacija nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų.
3. Atsakovas, išnagrinėjęs G. G. skundą, 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Sprendime nurodoma:
3.1. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalį viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
3.2. Pagal Kodekso 3 straipsnį, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, pagal Kodekso 19 straipsnį žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybė turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui, o pagal Kodekso 20 straipsnį neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.
3.3. Publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie pareiškėjo sąsajas su R. Aču ir (ar) priklausymą pastarojo aplinkai, šią faktinę klaidą pripažino ir „Alio, Raseiniai“ redakcija. Todėl daroma išvada, jog Publikacijoje pažeisti Kodekso 3 straipsnio reikalavimai.
3.4. G. G. laikytinas privačiu asmeniu, nes nėra valstybės politikas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, nedalyvauja politinių partijų veikloje ir neužima jokių kitų pareigų, suteikiančių administracinius įgaliojimus. Publikacijoje buvo paviešinti jo vardas, dabartinė ir ankstesnė pavardės, kurios su aprašoma situacija nesusijusios. Visuomenės intereso viešinti šiuos duomenis nebuvo, todėl daroma išvada, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 19 straipsnio reikalavimai.
3.5. Publikacijoje G. G. ir jo įsteigta įmonė buvo minimi neigiamame kontekste, daromos prielaidos dėl galimo jo dalyvavimo korupcinėse schemose, tačiau galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti neteisingą informaciją jam suteikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, todėl daroma išvada, jog Publikacijoje pažeisti buvo taip pat Kodekso 20 straipsnio reikalavimai.
3.6. Atsakovas nusprendė pripažinti, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3, 19 ir 20 straipsniai. Pareiškėja buvo įpareigota paskelbti sprendimą laikraštyje „Alio, Raseiniai“.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos komisijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. EKS-31-18 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) dalyje dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 19 straipsnio pažeidimo. Taigi, šioje byloje pagal pareiškėjos skundą nagrinėjama tik skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 19 straipsnį, ir nenagrinėjama sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 3, 20 straipsnius.
2. Kodekso 19 straipsnyje nustatyta, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui. Teismas nustatė, kad G. G. nėra valstybės politikas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, nedalyvauja politinių partijų veikloje ir neužima jokių kitų pareigų, suteikiančių jam administracinius įgaliojimus, todėl Visuomenės informavimo įstatymo, jo 2 straipsnio 77 dalies, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, prasme jis laikytinas privačiu asmeniu. Vadinasi, vien tai, kad G. G. yra verslininkas, kad yra vienos viešosios įstaigos vadovas, negali būti traktuojama, kad jo, kaip fizinio asmens, veikla turi tokios reikšmės viešiesiems reikalams, jog, esą, jį galima būtų laikyti viešuoju asmeniu. Dar daugiau, Publikacijoje buvo paviešinti jo vardas, dabartinė ir ankstesnė pavardės, kurios su aprašoma situacija nesusijusios, o visuomenės intereso viešinti šiuos duomenis nebuvo, todėl, teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 19 straipsnio reikalavimai.
3 . Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo, jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.