Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. D. gynėjo advokato Rimvydo Bučio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis padėjo pasikėsinti įvykdyti vagystę, o būtent: 2019 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., veikdamas tarpusavyje susitaręs su bendrininkais – padėjėju A. Č. ir vykdytoju D. Š., turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, jis savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė D. Š. ir A. Č. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, adresu: (duomenys neskelbtini), A. Č. pirmam nuėjus į lombardo patalpas apžiūrėti, ką galėtų pavogti, vėliau apie tai papasakojus D. Š., D. Š. įėjus į to paties lombardo patalpas, paprašius pardavėjos G. N. duoti apžiūrėti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 8“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300 (trijų šimtų) eurų vertės, jį pasiėmus pradėjus bėgti ir taip pasikėsinus, matant pardavėjai, t. y., atvirai pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl nuo D. Š. valios nepriklausančių aplinkybių, nes pardavėja G. N. užblokavo lombardo patalpų laukines duris, E. D. kartu su A. Č. savo automobilyje laukė, kol grįš D. Š., ir tokiais bendrais veiksmais padėjo D. Š. pasikėsinti įvykdyti atvirąją vagystę.

2. Be to, E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, nes jis padėjo įvykdyti vagystę, įsibrovus į patalpą, bei neteisėtai įgyti, nešioti ir panaudoti nešaunamąjį ginklą, o būtent: 2019 m. balandžio 3 d., apie 02.00 val., veikdamas tarpusavyje susitaręs su bendrininkais – padėjėju A. Č. ir vykdytoju D. Š., turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, visiems trims nutarus pagrobti nešaunamąjį ginklą, jis papasakojo, kur yra šis nešaunamasis ginklas – pneumatinis šautuvas, ir savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė D. Š. ir A. Č. į (duomenys neskelbtini), kur D. Š. įsibrovus į užrakintą V. J. priklausančią patalpą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobus V. J. priklausantį nešaunamąjį ginklą – pneumatinį šautuvą „Cometa Fenix 400“, Nr. (duomenys neskelbtini), 200 (dviejų šimtų) eurų vertės, ir tokiu būdu neteisėtai įgijus, nešiojus ir vėliau tą pačią naktį panaudojus plėšimo metu degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), E. D. kartu su A. Č. savo automobilyje laukė, kol grįš D. Š., ir tokiais bendrais veiksmais padėjo D. Š. įvykdyti šią vagystę bei neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą.

3. Be to, E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 180 straipsnio 2 dalyje, nes jis padėjo įvykdyti plėšimą, įsibrovus į patalpą bei panaudojus nešaunamąjį ginklą, o būtent, 2019 m. balandžio 3 d., apie 04.30 val., veikdamas tarpusavyje susitaręs su bendrininkais – padėjėju A. Č. ir vykdytoju D. Š., turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, A. Č. iš savo namų rūsio, (duomenys neskelbtini), atnešus kelnes į jo automobilį, jame nupjovus vieną kelnių klešnę, jis – E. D. savo turėtu peiliuku išpjovė joje akis ir taip padarė kaukę D. Š., toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, jis savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė D. Š. ir A. Č. prie degalinės, išleido D. Š. iš savo automobilio, D. Š. per neužrakintas duris įsibrovus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), veidą paslėpus po kauke, ir, panaudojus nešaunamąjį ginklą – pneumatinį šautuvą „Cometa Fenix 400“, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., grasinant juo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš operatorę A. R. ir taip atėmus galimybę jai priešintis, pareikalavus jos pinigų, o jų negavus, pagrobus 8 vnt. „Camel“ cigarečių pakelių, bendros 29,60 (dvidešimt devynių eurų ir šešiasdešimties euro centų) eurų vertės, ir pasišalinus, E. D. kartu su A. Č. savo automobilyje laukė, kol grįš D. Š., ir tokiais bendrais veiksmais padėjo D. Š. įvykdyti plėšimą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu E. D. laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 9 d. 20.20 val. (2 t., b. l. 140-141).

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dvejiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 9 d. Skirdamas kardomąją priemonę apylinkės teismas pripažino, kad E. D. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 122 straipsnio 2 dalyje numatytas suėmimo pagrindas bei daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 122 straipsnio 4 dalyje (2 t., b. l. 150-151).

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi kaltinamajam E. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams. Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis teismas padarė išvadą, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 122 straipsnio 2 dalyje ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 122 straipsnio 4 dalyje numatyti suėmimo priėmimo pagrindai, nes E. D. oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka, jo socialiniai ryšiai silpni: prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius grįžo iš Didžiosios Britanijos, kurioje dirbo, be to, jis kaltinamas keturių nusikaltimų padarymu, už kuriuos gresia griežtesnė negu vienų metų laisvės atėmimo bausmė (3 t., b. l. 186-187).

7. Skundu aukštesnės instancijos teismui kaltinamojo E. D. gynėjas advokatas Rimvydas Bučys nesutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu pratęsti jo ginamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą trims mėnesiams. Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi formaliais, objektyvia bylos medžiaga nepagrįstais duomenimis. Nurodo, kad jo ginamasis E. D. daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, ikiteisminiame tyrime jis davė teisingus parodymus, jam pareikštas įtarimas dėl pagrobto pneumatinio nešaunamojo ginklo, buvo perkvalifikuotas į lengvesnį nusikaltimą. Pažymi, kad jo ginamojo vaidmuo nusikaltimų padaryme taip pat pasikeitė – iš vykdytojo jo statusas pasikeitė į padėjėjo. Dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodo, kad lėšų pragyvenimui jis turėjo, nes iki nusikalstant jis dirbo pas ūkininką, nors ir (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sąlygos jį tenkino, todėl nebuvo jokio reikalo jam registruotis Užimtumo tarnyboje. Jis grįžo iš Didžiosios Britanijos, kur buvo išvykęs užsidirbti, tačiau nepavykus rasti gerai apmokamo darbo, turėjo grįžti į Lietuvą. Teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad E. D. Anglijoje būtų vertęsis nelegalia ar nusikalstama veikla, būtų palaikęs ryšius su tos šalies nusikaltėlių pasauliu ar pažįsta asmenis galinčius ir norinčius jį paslėpti nuo teisėsaugos. Be to jo ginamąjį sieja stiprūs šeimos ryšiai – augo (duomenys neskelbtini) šeimoje, jo stiprus ryšys su tėvais, kurie rūpinasi sūnaus baudžiamosios bylos baigtimi, stengiasi jam padėti. Dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodo, kad jis yra neteistas, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme – antraeilis, byloje nėra surinkta duomenų, kad jo ginamasis būtų sistemingai vykdęs analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos buvo padarytos per trumpą laiką (spontaniškai), turtinė žala nebuvo padaryta. E. D. (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje vykdo administracijos nurodymus, laikosi nustatytos vidaus tvarkos, neturi nuobaudų, žada nebenusikalsti. Apibendrindamas skundą pažymi, kad anksčiau egzistavusios aplinkybės skiriant suėmimą, gynėjo manymu, pakito kaltinamojo naudai ir gali būti pagrindu taikyti jo ginamajam švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas (4 t., b. l. 19-21, 30-32).

8. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

9. Remiantis BPK119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. (BPK 122 straipsnio 8 dalis) Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

10. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamųjų E. D., D. Š., A. Č. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, nukentėjusiosios A. R. parodymai, liudytojų G. N., V. J. parodymai, 2019 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. 40-(416)-ISI-484-(13.2) bei kaltinamajame akte nurodyti duomenys (3 t., b. l. 151-163). Pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą, nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar kaltinamasis yra kaltas, o tuos duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo nustatymu.

11. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam E. D. pratęstas manant, kad kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes.

12. Nagrinėjamu atveju E. D. kaltinamas padarius du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalis), vieną jų pasikėsinant bei būnant padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis), vieną sunkų tyčinį nusikaltimą būnant padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, iš kurių už sunkiausią nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimas net iki septynių metų. Taip pat jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sustiprina aplinkybė, jog E. D. nors ir neteistas, tačiau 2016 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje. Jam nutarimu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atiduoti tėvams ugdyti ir prižiūrėti, vienų metų laikotarpiui ir jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 164-165). E. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 166-169), nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, „Sodros“ duomenimis, paskutinį kartą jis dirbo (duomenys neskelbtini) m. (2 t., b. l. 170), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 171). Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad E. D. yra savininkas–valdytojas automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 172). Be to, prieš padarydamas nusikalstamas veikas jis buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją dirbti (2 t., b. l. 149; 3 t., b. l. 182). Lietuvoje jis dirbo pas ūkininką (duomenys neskelbtini), todėl daroma išvada, kad E. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios byloje nustatytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad kaltinamasis E. D. gali bėgti ar slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismo išvada, jog yra neišnykęs suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrįsta.

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, taip pat nustatė, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje.

14. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Pažymėtina, kad E. D. kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, šios veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Vien šių veikų padarymas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo gali ir vėl nusikalsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. D. atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neturėjo teigiamos įtakos, E. D. ir toliau daro nusikalstamas veikas, nepadarė išvadų iš ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl daroma išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. D. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

15. Nors kaltinamojo E. D. gynėjas skunde pažymi, kad jis yra neteistas, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme – antraeilis, byloje nėra surinkta duomenų, kad jo ginamasis būtų sistemingai vykdęs analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos buvo padarytos per trumpą laiką (spontaniškai), turtinė žala nebuvo padaryta, (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje vykdo administracijos nurodymus, laikosi nustatytos vidaus tvarkos, neturi nuobaudų, žada nebenusikalsti, apygardos teismas pažymi, kad tokios kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo taikymo ir pratęsimo pagrindo ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą ar keitimą šiais motyvais.

16. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. D. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Pažymėtina ir tai, kad jau 2019 m. gegužės 14 d. prašymu ir 2019 m. gegužės 22 d. skundu kaltinamasis E. D. prašė jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones (3 t., b. l. 138, 145). 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimais kaltinamojo prašymai dėl švelnesnės kardomosios priemonės buvo atmesti (3 t., b. l. 139, 147-148). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kardomoji priemonė – suėmimas – nėra per griežta kaltinamajam E. D., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinių argumentų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130–131 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo E. D. gynėjo advokato Rimvydo Bučio skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.