- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1390-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09792-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- P. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. prašė priteisti iš atsakovo P. M. 400,00 Eur skolą, 100 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. birželio mėnesį paskolino atsakovui 400 Eur. Šalys susitarė, kad skola bus grąžinta po 6 mėnesių kartu su 100 Eur dydžio palūkanomis, t. y. iš viso 500 Eur. Ieškovas nurodytą pinigų sumą perdavė atsakovui, tačiau sutartu laiku atsakovas paskolos ir palūkanų negrąžino. Ieškovas ne kartą žodžiu ragino atsakovą skolą grąžinti, siūlė grąžinimo grafiką, skolą mokant dalimis, tačiau atsakovas vengia ją grąžinti. Sutartis buvo žodinė, atsakovas gautos sumos ir paskolos sutarties fakto neginčijo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. M. su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2010 m. vasario 19 d. jis buvo sulaikęs ieškovą už administracinį teisės pažeidimą, surašė ieškovo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 2 dalį. Už šį pažeidimą ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka ir nuo to laiko ieškovas apie atsakovą skleidžia melagingus prasimanymus. Atsakovo nuomone, ieškovas jam keršija bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesąžiningai ir nepagrįstai reiškia ieškinį, dėl ko prašė nubausti jį bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskyrė ieškovui V. V. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos, t. y. 250 Eur, įpareigodamas ieškovą sumokėti atsakovui P. M., o kitą pusę – valstybės biudžetui.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildino iš paskolos teisinių santykių, nurodydamas, kad paskolos sutartis buvo žodinė, atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti po 6 mėnesių kartu sumokėdamas 100 Eur dydžio palūkanas už naudojimąsi paskola. Tačiau teismo posėdžiuose ieškovas nurodė, kad 400 Eur suma atsakovui buvo perduota už tai, kad atsakovas nutrauktų ieškovo atžvilgiu pradėtą privataus kaltinimo procesą teisme, kad atsakovas pasirašė skolos raštelį (t. y. rašytinė sutartis) bei kad skolos raštelyje nebuvo jokio įsipareigojimo grąžinti paskolą per 6 mėn. ir nebuvo nustatytos 100 Eur dydžio palūkanos. Ieškovo paaiškinimu, atsakovas pasižadėjo atiduoti skolą, kai galės.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas atsisakė pateikti skolos raštelį ar jo kopiją, motyvuodamas, kad ketina šį dokumentą panaudoti ateityje baudžiamojoje byloje. Liudytojo V. J. paaiškinimu, atsakovas bijo pateikti raštelį teismui, nes galimai jaučiasi nesaugus, kad gali tas raštelis dingti pakeliui į teismą arba pačiame teisme. Tiek ieškovo, tiek liudytojo V. J. argumentus teismas laikė nepagrįstais, nurodydamas, jog nėra jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo abejones ar jo baimes, nes Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose ieškovas nebuvo ir nėra pareiškęs ieškinių ar pradėjęs kitų procesų, kuriuose priimti teismo sprendimai būtų nepalankūs ieškovo atžvilgiu.
6. Teismo vertino, kad ieškovo paaiškinimai, jog tiek teisminės ar kitos institucijos, tiek pats atsakovas kelia jam grėsmę ir baimę, taip pat yra abejotini, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, jog būtent ieškovas 2015-2017 metų laikotarpiu daugiau kaip dešimt kartų kreipėsi į teismą su skundais privataus kaltinimo tvarka atsakovo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo galimybę skolos raštelį pateikti per savo atstovą (advokatę), tačiau to nepadarė, todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis.
7. Vertindamas byloje esančią medžiagą bei teisminėje praktikoje suformuluotas esmines susitarimo dėl paskolos suteikimo sąlygas, teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tarp šalių susidariusių paskolinių teisinių santykių buvimą. Teismas nurodė, kad pirma, nėra nustatytas pinigų perdavimo faktas atsakovui. Ieškovas nurodė, kad pinigai buvo perduoti 2012 m. birželio mėn. Kauno rajono apylinkės teisme, kuriame tuo metu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal atsakovo skundą privataus kaltinimo tvarka ieškovui už šmeižtą. Ieškovo paaiškinimu, jis teismo koridoriuje perdavė atsakovui 400 Eur sumą už tai, kad šis atsisakytų savo kaltinimo ieškovui. Atsakovas pinigų perdavimo faktą neigė, nurodydamas, kad savo kaltinimo jis atsisakė daug vėliau – 2012 m. lapkričio 29 d. byla buvo nutraukta, nes procesas užtruko, o jis, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad buvo įžeistas kaip pareigūnas, nutarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį. Teismas vertino, kad labiau tikėtinos yra atsakovo nurodytos aplinkybės, nes baudžiamoji byla Nr. PK-51-214/2012 buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo ieškovo nurodyto laikotarpio ir duomenų apie tai, kad šalys susitarė nutraukti procesą birželio mėnesį byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta taikos sutartis minėtoje baudžiamojoje byloje.
8. Taip pat teismas nenustatė atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovui. Nurodė, kad byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra, o atsakovas šį faktą neigia, kaip ir patį pinigų perdavimo faktą. Šiuo atveju net ir pats ieškovas prieštaringai aiškina tarp jo ir atsakovo susiklosčiusius santykius, nes teismo posėdyje paaiškino, jog pinigus atsakovui perdavė ne tikslu skolinti, o atlyginti atsakovui už tai, kad šis atsisakytų savo skundo. Teismas vertino, jog net jeigu ir būtų nustatytas pinigų perdavimo faktas, visiškai nelogiškas būtų atsakovo įsipareigojimas juos grąžinti, t. y. pinigų perdavimo tikslas ir santykis tarp šalių visiškai neatitinka paskolos sutarties teisinių santykių. Tarp šalių buvo priešiški santykiai, tuo metu atsakovas buvo pateikęs skundą privataus kaltinimo tvarka ieškovo atžvilgiu ir mažai tikėtina, kad vienai iš šalių pateikus kaltinimus kitai šaliai dėl šmeižto, tarp jų dar būtų sudaryta paskolos sutartis, kuri pagal savo pobūdį preziumuoja sutarties šalių sąžiningą elgesį viena kitos atžvilgiu ir tarpusavio pasitikėjimą.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo suteikta 6 mėnesių laikotarpiui ir kad šalys susitarė dėl 100 Eur dydžio palūkanų. Priešingai, teismo posėdyje ieškovas šias aplinkybes pats paneigė, nurodydamas, kad atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti, kai galės. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžiuose ieškovas nenurodė, kada konkrečiai jis pareiškė atsakovui reikalavimą įvykdyti sutartį ir kada bei kokiu būdu šis reikalavimas buvo įteiktas atsakovui, nes tik nuo šio momento gali būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas trisdešimties dienų terminas.
Šalies argumentai
10. Ieškovas reikalavimą grindė savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, tačiau vienas iš ieškovo nurodytų liudytojų R. J. pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kad jam nėra žinomos skolos aplinkybės ir kad jis nedisponuoja jokia reikšminga informacija (b. l. 80). Kitas liudytojas A. R. kviečiamas į teismo posėdžius nevyko, vengė juose dalyvauti, o ieškovo teismui pateikti galimai šio liudytojo ranka rašyti pareiškimai (b. l. 87, 88, 102) neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nėra notaro patvirtinti. Todėl teismas sprendė, jog jie negali būti vertinami kaip objektyvūs liudytojo parodymai šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje naudojosi advokato pagalba, tačiau savo pareigos įrodyti ieškinį nevykdė, įrodymų neteikė, o ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas V. J. negalėjo patvirtinti ieškovo nurodytų aplinkybių, nes tariamos paskolos sutarties sudarymo momentu jie su ieškovu nebuvo pažįstami.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių būtų susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, nėra nustatytas pinigų perdavimo atsakovui faktas, atsakovo įsipareigojimas grąžinti skolą ieškovui, atsakovo įsipareigojimas mokėti ieškovui palūkanas už paskolą, atsakovui per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pareikštas reikalavimas grąžinti skolą, todėl teismas sprendė, jog ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas.
13. Įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumą, ieškinio turinį ir teismo posėdyje šalių duotus paaiškinimus, šalių tarpusavio santykius, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, ne tik atsakovo prievolės nevykdymo fakto, bet ir pačios prievolės egzistavimo, t. y. sutarties paskolos sudarymo. Kaip nurodė atsakovas tarp jo ir ieškovo nebuvo ir negalėjo būti jokių sutartinių santykių, nes atsakovas ieškovą pažįsta, kaip teisės pažeidėją, kurį atsakovas, būdamas pareigūnu, 2010 m. sulaikė darant administracinį teisės pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir teismo posėdyje ieškovo duoti paaiškinimai apie sutarties sudarymo aplinkybes ir jos turinį yra prieštaringi. Teismas nustatė, kad ieškovas tokio pobūdžio ieškinį atsakovui reiškia antrą kartą, t. y. analogiško turinio, tik nurodant kitą skolos dydį (500 Lt skola ir 100 Lt palūkanų), ieškovo ieškinys (b. l. 68) buvo nagrinėjamas Jurbarko rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-627-523/2012, kuri buvo nutraukta ieškovui atsisakius savo reikalavimų. Iš byloje nustatytų aplinkybių apie šalių tarpusavio santykius, teismas padarė išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, neturėdamas įrodymų, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų, o ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas skolos neginčija ir su ieškiniu visiškai sutiks, yra visiškai paneigtos atsakovo paaiškinimais ir jo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais šalių santykių pobūdį. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, juo kėlė nepagrįstus reikalavimus, dėl to atsakovo prašymą tenkino ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui V. V. paskyrė 500 Eur baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti liudytoju advokatą V. K., kuris tarpininkavo, konsultavo ir teisiškai nurodė, kaip suformuluoti pinigų perdavimą atsakovui, kad pastarasis nutrauktų apeliantui iškeltą privataus kaltinimo bylą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, todėl jis pasikliovė tomis teisinėmis konsultacijomis, kurias jam suteikė advokatas V. K. Teismas turėjo visas galimybes iškviesti į teismo posėdį minėtą liudytoją, tačiau nesiėmė CPK numatytų poveikio priemonių, kad užtikrinti šio liudytojo parodymų davimą teisme.
14.2. Teismas netikėjo liudytojo A. R. parodymais, nes jie duoti raštu, tačiau patikėjo liudytojo R. J. parodymais, nors jie taip pat pateikti raštu. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo santykiai su atsakovu nebuvo tokie priešiški, kaip nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas. Teismui buvo pateikti du atsakovo telefono numeriai, kuriuos jam davė pats atsakovas. Apie tai, kad šiais telefono numeriais apeliantas yra skambinęs atsakovui, patvirtino ir pats atsakovas teisme.
14.3. Apeliantas nurodo, kad jis, remdamasis LR Konstitucijos 30 straipsniu, pareiškė teisme ieškinį ir siekė atsiimti savo pinigus, stengėsi, jog procesas vyktų kuo greičiau. Teismo posėdyje nedalyvavo tik dėl ligos. Šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki, todėl teismo paskirta jam 500 Eur bauda yra didelis stresas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas P. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
15.1. Apelianto nurodomas motyvus, kad teismas nepagrįstai neiškvietė liudytoju advokato V. K., kuris neva galėtų paliudyti skolos buvimo faktą, yra nepagrįstas. Pats apeliantas teismo metu teigė, kad V. K. nematė (jis ir negalėjo matyti, nes tokio perdavimo nebuvo) tariamos skolos perdavimo fakto, dėl to jis jokių reikšmingų aplinkybių apie išgalvotą pinigų perdavimą pateikti ir negali. Atsakovas pažymi, kad su advokatu V. K. jokių derybų nevedė, jokių susitarimų nebuvo, su juo praktiškai nebendravo. Tai tik dar vienas apelianto išsigalvojimas bei bandymas klaidinti teismą.
15.2. Apeliantas melagingai nurodo, kad neva jo ir atsakovo santykiai nebuvo priešiški, neva jam atsakovas davė savo mobilaus ryšio telefonų numerius. Atsakovas pažymi, kad jis niekada apelianto asmeniškai nepažinojo, tik kaip administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, telefono numerių asmeniškai apeliantui niekada nedavė, jokių santykių su apeliantu niekada nepalaikė. Apeliantas teismui pateikė išgalvotą ieškinį dėl skolos priteisimo, melavo teismo posėdžio metu, kad neva atsakovas parašė skolos lapelį, kad neva su atsakovu yra „beveik draugai”, kad atsakovas skolinosi iš jo pinigus, dėl to atsakovo nuomone, jis turėtų būti nubaustas didesne nei 500 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, prievolės grąžinti paskolą nustatymo, įrodymų vertinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas, reikšdamas byloje ieškinį atsakovui įrodinėjo (b. l. 3), kad buvo sudaręs paskolos sutartį su atsakovu žodžiu, bylos nagrinėjimo metu poziciją pakeitė, teigė, kad buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau ieškovas nusprendė neteikti į bylą rašytinės paskolos sutarties (2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio protokolas, įrašas nuo 10 min. 00 sek. iki 10 min. 35 sek.). Ieškovas reikalavimą atsakovui dėl skolos grąžinimo grindė tik savo paaiškinimais, nurodęs, kad jo paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtins ir liudytojai R. J., A. R., V. J., advokatas V. K. Atsakovas neigė sudaręs paskolos sutartį su ieškovu ir gavęs iš jo nurodomą pinigų sumą. Byloje liudytoju buvo apklaustas tik V. J., kiti liudytojai į teismo posėdžius nevyko, raštu teismui nurodė, kad jiems nėra žinomos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, įstatymo nustatyta tvarka teismo posėdžio metu parodymų nedavė. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskyrė ieškovui V. V. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos, t. y. 250 Eur, įpareigodamas ieškovą sumokėti atsakovui P. M., o kitą pusę – valstybės biudžetui. Teismo sprendimą apeliaciniu skundu skundžia ieškovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti liudytoju advokatą V. K., kuris tarpininkavo, konsultavo ir teisiškai nurodė ieškovui, kaip suformuluoti pinigų perdavimą atsakovui, teismas netikėjo liudytojo A. R. parodymais, nes jie duoti raštu, tačiau patikėjo liudytojo R. J. parodymais, kurie teismui buvos pateikti taip pat raštu, teismas nepagrįstai paskyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.
20. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą pateikti teisimui įrodymus, kad sudarė paskolos sutartį su atsakovu dėl pinigų paskolinimo, perdavė atsakovui 400 Eur paskolos sumą, kurią atsakovas priėmė ir įsipareigojo ieškovui po 6 mėnesių grąžinti gautą 400 Eur sumą kartu su 100 Eur dydžio palūkanomis. Jau šios nutarties 18 pastraipoje minėta, jog ieškovas V. V. bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad teismui neteiks turimo rašytinio paskolos raštelio (2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio protokolas, įrašas nuo 10 min. 00 sek. iki 10 min. 35 sek.). Jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, byloje ieškovas nepateikė. Ieškovo prašymu apklaustas 2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino (2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 15 min. 24 sek. – 1 val. 45 min. 00 sek.), jog V. V. liudytojui buvo sakęs, kad atsakovas P. M. jį persekioja, jog P. M. buvo iniciavęs dvi privataus kaltinimo bylas prieš V. V., liudytojas žino, kad minėti asmenys derėjosi dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, V. V. liudytojui sakęs, kad P. M. parašė raštelį 400 Eur paskolos sumai 2012 metais ir įsipareigojo V. V. neatnaujinti tyrimo baudžiamojoje byloje. Liudytojas teigė matęs tą skolos raštelį, kažkada, datos neatsimena, gal mieste, jis buvo surašytas didžiosiomis raidėmis, ranka, ten buvo parašytas įsipareigojimas grąžinti skolą. Kitų įrodymų apie paskolos sudarymą, pinigų perdavimą atsakovui, apart savo paaiškinimo ir fragmentiškų, nekonkrečių liudytojo V. J. paaiškinimų apie paskolinius šalių santykius, ieškovas byloje nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas byloje nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog jis 2012 metais žodžiu ar raštu susitarė su atsakovu sudaryti paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė 400 Eur paskolos sumą, kurią pastarasis įsipareigojo po 6 mėnesių grąžinti ieškovui su 100 Eur palūkanomis. Šią išvadą pagrindžia ir ty a aplinkybė, kad atsakovui nustatyta tvarka niekada nebuvo pareikštas reikalavimas grąžinti 400 Eur skolą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, jog teismas netinkamai įvertino minimų skunde fizinių asmenų R. J. ir A. R. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nevertino kaip tinkamų įrodymų šių asmenų pateiktų paaiškinimų raštu, kadangi jie patys į teismo posėdžius nevyko, o raštu teismui nurodė, kad jiems nėra žinomos jokios aplinkybės dėl byloje šalių sprendžiamo ginčo (b. l. 8, 87, 88, 102).
22. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovas tokio pobūdžio ieškinį atsakovui reiškia antrą kartą, t. y. analogiško turinio, tik nurodant kitą skolos dydį (500 Lt skola ir 100 Lt palūkanų), ieškovo ieškinys (b. l. 68) buvo nagrinėjamas Jurbarko rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-627-523/2012, kuri buvo nutraukta ieškovui V. V. atsisakius savo reikalavimų atsakovui P. M.. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kurios apibūdina ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, neturėdamas įrodymų, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų, o ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas skolos neginčija ir su ieškiniu visiškai sutiks, yra visiškai paneigtos atsakovo paaiškinimais ir jo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais šalių santykių pobūdį. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, juo kėlė atsakovui niekuo nepagrįstus reikalavimus. Teismas CPK 95 straipsnio pagrindu skyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka. Vieši teismų sistemos „Liteko“ duomenys liudija, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-627-523/2012 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą atsakovui grąžinti 500 Eur skolą grindžiamą analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas keitė ieškinio pagrindą, akivaizdžiai melavo teismo posėdžio metu, kad turi paskolos raštelį, tačiau jo galiausiai į bylą pateikti negalėjo. Paminėtos aplinkybės įrodo, kad V. V. akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko buvo vilkinama byla, gaišinamas kitos šalies laikas. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
23. Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 3,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 157). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,05 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.