Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-21 · Administracinė byla Nr. I-9235-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
I-9235-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02942-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9235-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-02942-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), jo patirtą 302,64 Eur dydžio turtinę žalą, kilusią dėl laiku nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31 neišduotų tarnybinės uniformos dalių už: 3 žiemines kepures, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 3 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 21 marškinius ilgomis rankovėmis, 4 marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 1 šaliką, 9 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 2 poras odinių pirštinių, 5 poras megztų pirštinių, 1 odinį kelnių diržą.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31 nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją kokios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos, bei nurodyti jų vertę. Pareiškėjas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) bei tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1–4 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Pareiškėjas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. bei nurodo, kad atsakovui nevykdant pareigos laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, jis buvo priverstas dėvėti tas pačias turimas uniformos dalis, todėl tarnybinę uniformą teko dažnai skalbti. Siūti, lopyti, praktiškai visada nešiojo savo lėšomis įsigytus batelius, pirštines, marškinius ir pan. Grįsdamas prašomą priteisti turtinės žalos dydį, pareiškėjas remiasi Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2015-05-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei Asmens kortele, kurioje, anot pareiškėjo, pateikiami tikslesni duomenys.

Atsakovas Vilniaus PN prašė taikyti trejų metų senaties terminą ir teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui, paaiškindamas, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. yra finansinių lėšų trūkumas. Pareiškėjas 2003–2014 m. laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, tai yra nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. (b. l. 17–19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN įpareigojimo išduoti neišduotas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplekto dalis, turtinės žalos priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2015-04-16 kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti jam neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba išmokėti jam piniginę kompensaciją už laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31 neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 9). Vilniaus PN 2015-05-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti jo prašymą (b. l . 10–11).

Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 d.), tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 d.).

Tvarkos 1 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjui jo nurodytu laikotarpiu (nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31) nebuvo išduotos visos tarnybinės uniformos dalys. Remiantis Statuto 18 str. 1 d. konstatuojama, kad nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis yra institucijos pareiga. Teisės aktai neįtvirtina atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą. LVAT yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

LVAT yra išaiškinęs, kad imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam 302,64 Eur turtinės žalos dėl uniformos neišdavimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir aukščiau nurodytus LVAT išaiškinimus, laiko, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių sprendime jau konstatuoti, todėl įvertinus laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, pareiškėjo dėvėjimas susidėvėjusios uniformos, tam tikrų uniformos dalių pirkimas asmeniškai, vidinės savijautos atliekant tarnybą valstybei dėvint netinkamą uniformą, atsakovo atsisakymas atlikti savo pareigą ir išduoti tinkamą uniformą, konstatuojamas pareiškėjo akivaizdus turtinės žalos patyrimas. Vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, todėl atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku, teismas laiko, jog 30 proc. nuo tarnybinės uniformos komplekto sumos (b. l. 12), tai yra 302,64 Eur, yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos suma, kuri pareiškėjui priteistina iš darbdavio – Vilniaus PN. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Dėl atsakovo prašymo taikyti trejų metų senaties terminą, pažymėtina, kad pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti (CK 1.127 str. 5 d.), todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, LVAT praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas iš atsakovo 302,64 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovo prašomas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui yra per ilgas, neatitinka interesų pusiausvyros principo. Teismas laiko, kad pareiškėjo teisės bus tinkamai apgintos teismo sprendimo įvykdymą atidėjus 1 mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo J. T. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui J. T. iš Vilniaus pataisos namų 302,64 Eur (tris šimtus du eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) turtinės žalos.

Teismo sprendimo įvykdymą atidėti 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius