Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-291-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
N-62-291-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01613-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-291/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01613-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 50.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, nuo 2010 m. sausio 1 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi ir vadovaudamas įmonei, pažeidė valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų mokėjimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 9 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte, kadangi įstatymo nustatyta tvarka laiku nesumokėjo VSD įmokų: 2010 m. kovo 15 d. draudėjas buvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui 3 508,81 Lt, tačiau skolos nesumokėjo; iki 2010 m. balandžio 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 16,36 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo mėnesį, tačiau nesumokėjo; iki 2010 m. gegužės 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 19,04 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. balandžio mėnesį, tačiau nesumokėjo; iki 2010 m. birželio 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 17,13 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. gegužės mėnesį, tačiau nesumokėjo; iki 2010 m. liepos 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 20,94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. birželio mėnesį, tačiau nesumokėjo; iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 13,33 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. liepos mėnesį, tačiau nesumokėjo; iki 2010 m. rugsėjo 15 d. draudėjas turėjo sumokėti 137,14 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau nesumokėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2010 m. spalio 12 d., draudėjo įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 3 732,99 Lt VSD įmokų, tame tarpe 223,94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Tokia savo veika A. J. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas), įvertinus sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir tai, kad asmuo anksčiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje administracine tvarka baustas nebuvo, A. J. už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 800 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi minėtą Nutarimą pakeitė ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, A. J. už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 400 Lt baudą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad A. J. veika kvalifikuota tinkamai ir asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimais apie apdraustuosius, patikrinimo aktu bei kita byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Nurodė, kad VSDĮ 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, o remiantis Taisyklių 25 punktu, draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1-20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į VSDF ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje. Tačiau pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pasekmes bei padarymo aplinkybes, taip pat A. J. ir jo žmonos gaunamas pajamas bei tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. sausio 1 d., bendrovės finansinė padėtis yra sunki, VSD įmokos iš dalies dengiamos, teismas padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei asmeniui paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali. Kita vertus, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visai asmeniui neskirti administracinės nuobaudos.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir jam paskirtą administracinę nuobaudą. Mano, jog jis turi atsakyti už kito asmens veiksmus, kadangi beveik visa skola VSDF biudžetui, už kurią asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, susidarė iki 2010 m. sausio 1 d., t. y. kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nurodo, kad tapęs minėtos bendrovės direktoriumi pradėjo likviduoti įsiskolinimą, tačiau skolą galėjo grąžinti tik dalimis, nes bendrovė 2010 m. veiklos beveik nevykdė ir lėšų neturėjo. Taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo metu visas įsiskolinimas jau yra likviduotas. Pažymi, kad kartu su žmona augina mažą vaiką, o šeimos materialinė padėtis yra sunki.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog A. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už 2010 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais nesumokėtas VSD įmokas, o asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo 2010 m. sausio 1 d. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors šiuo metu bendrovė skolą VSDF biudžetui yra sumokėjusi, įmokos už 2010 m. balandžio mėnesį, vadovaujantis VSDĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 25 punktu, turėjo būti sumokėtos iki 2010 m. gegužės 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju A. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad VSD įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, VSDF įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su VSD įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų VSD pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, VSDF įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. padarė ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad VSDĮ 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Remiantis VSDĮ 9 straipsnio 10 dalimi, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Pagal Taisyklių 25 punktą, draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1-20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į VSDF ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. sausio 1 d. sprendimo (b. l. 41-42) matyti, jog A. J. šios bendrovės direktoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš kitų byloje esančių duomenų, draudėjas iki 2010 m. balandžio 15 d. turėjo sumokėti 16,36 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo mėnesį, tačiau jų nesumokėjo; iki 2010 m. gegužės 15 d. turėjo sumokėti 19,04 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. balandžio mėnesį, tačiau jų nesumokėjo; iki 2010 m. birželio 15 d. turėjo sumokėti 17,13 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. gegužės mėnesį, tačiau jų nesumokėjo; iki 2010 m. liepos 15 d. turėjo sumokėti 20,94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. birželio mėnesį, tačiau jų nesumokėjo; iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. turėjo sumokėti 13,33 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. liepos mėnesį, tačiau jų nesumokėjo; iki 2010 m. rugsėjo 15 d. turėjo sumokėti 137,14 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jų taip pat nesumokėjo (b. l. 9, 16-25). Taigi nagrinėjamu atveju A. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad 2010 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais, t. y. jau būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vadovaudamas įmonei, nustatyta tvarka laiku nesumokėjo VSD įmokų, taip pažeisdamas VSDĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 25 punkte įtvirtintą VSD įmokų mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog jis turi atsakyti už kito asmens veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pradėjo likviduoti įsiskolinimą ir šiuo metu jis jau yra likviduotas, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sunki įmonės finansinė padėtis nagrinėjamos kategorijos bylose gali būti įvertinta kaip aplinkybė atsakomybei švelninti, bet ne jai šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-87/2011). Pabrėžtina, jog būtent minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju ir buvo įvertintos individualizuojant A. J. skirtiną administracinę nuobaudą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas jo atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes bei laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Remiantis ATPK 30¹ straipsniu, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pasekmes bei padarymo aplinkybes, taip pat A. J. ir jo žmonos gaunamas pajamas bei tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. sausio 1 d., bendrovės finansinė padėtis yra sunki, o VSD įmokos iš dalies dengiamos, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti asmeniui mažesnę baudą, nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga ir neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas