Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-08-30 · Administracinė byla Nr. A-146-1143-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-30
Bylos Nr.
A-146-1143-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus
Advokatai
Dovilė Korsakaitė
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146-1143/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjucio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimes Baltrunaites (pranešeja), Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškejui C. M.,pareiškejo atstovei advokatei Dovilei Korsakaitei,atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei,treciojo suinteresuoto asmens atstovui Giedriui Krilaviciui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo C. M. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo C. M. skunda atsakovui Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktinei del ipareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

pareiškejas C. M. (toliau – ir pareiškejas) skundu (b. l. 2-4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praše ipareigoti Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybes sienos apsaugos tarnyba, VSAT) išmoketi jam 55 023,93 Lt dyd˛io vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.

Pareiškejas paaiškino, kad 2008 m. vasario 219 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 buvo atleistas iš VSAT Vilniaus rinktines Specialiosios paskirties burio vado pareigu Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (kai negali tarnauti del sveikatos bukles, esant atitinkamai Centrines medicinines ekspertizes komisijos išvadai), paskiriant dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. Nesutikdamas su išeitines kompensacijos dyd˛iu (pagal jo tarnybos sta˛a turejo buti išmoketa keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas ipareigoti atsakova išmoketi išeitine kompensacija u˛ du menesius. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendimu jo skunda atmete, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr.A438-571/2009) pakeite pirmosios instancijos teismo sprendima ir jo skunda patenkino iš dalies - ipareigojo atsakova išmoketi jam dar dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija.

Istatymai darbo santykiuose nustato bendraja taisykle, kad darbdavys su darbuotoju turi atsiskaityti jo atleidimo diena (Vidaus tarnybos statuto 58 str., Darbo kodekso 141 str. 3 d.). Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, u˛delsus atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika. Šioje normoje nenustatyta jokiu papildomu mokejimo salygu ar išimciu, todel jis turi buti mokama visais atvejais, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Pareiškejas teige, kad vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 1 d., jam turejo buti išmoketos visos jam priklausancios sumos 2008 m. vasario 29 d. (atleidimo iš tarnybos diena) taciau atsakovas jam neišmojejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitines kompensacijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartis Nr. A438-571/2009 buvo ivykdyta tik 2009 m. bir˛elio 1 d. U˛delsimas atsiskaityti tesesi nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. , todel atsakovas, pareiškejo nuomone, u˛ ši laikotarpi turi jam išmoketi vidutini darbo u˛mokesti - 55 023,93 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnyba su pareiškejo skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime (b. l. 21-23) i pareiškejo skunda remesi Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi ir 58 straipsniu, Valstybes tarnybos istatymo 141 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatytu teisiniu reguliavimu. Paaiškino, kad 2009 m. vasario 29 d. pareiškejas buvo atleistas iš tarnybos 2008 m. vasario 29 d. isakymu Nr.TE-156 vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apskaiciuojant pareiškejui išeitines kompensacijos (Statuto 57 straipsnis) dydi u˛ nepertraukiamai ištarnautus metus, laikotarpis nuo 2003 m. liepos 30 d. (pareiškejo atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu) iki 2006 m. bir˛elio 30 d. (gra˛inimo i ankstesnes pareigas pagal teismo sprendima) i darbo sta˛a nebuvo iskaiciuotas. Nesutikdamas su išeitines kompensacijos dyd˛iu, pareiškejas del to iškele administracini ginca. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškejo skunda atmete, taciau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi pareiškejo skunda del išeitines kompensacijos dyd˛io patenkino ir ipareigojo Valstybes sienos apsaugos tarnyba išmoketi pareiškejui dar dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Nagrinejant šia byla apeliacine tvarka Valstybes sienos apsaugos tarnyba (atsakovas) nedalyvavo. Gavusi šia teismo nutarti 2009 m. gegu˛es 26 d. raštu Nr.(21)-14-2044 persiunte ja vykdyti VSAT Vilniaus rinktinei, kuri mokejo pareiškejui darbo u˛mokesti. Atsakovas pa˛ymejo, kad iš šiu aplinkybiu matyti, jog darbdavio kaltes del likusios neišmoketos išeitines kompensacijos dalies nera.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimu pareiškejo skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nustate, kad 2008 m. vasario 29 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 „Del C. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 5) pareiškejas buvo atleistas iš VSAT Vilniaus rinktines Specialiosios paskirties burio vado pareigu, ipareigojant jam išmoketi dvieju vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3233-662/2008 (b. l. 9-10) pareiškejo skunda del trukstamos išeitines kompensacijos dalies ir delspinigiu priteisimo atmete. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-571/2009 (b. l. 11-14) nustate, kad pareiškejo nepertraukiamos tarnybos sta˛as jo atleidimo iš tarnybos diena sudare 12 metu ir 14 dienu, todel pareiškejo reikalavima išmoketi jam keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija pripa˛ino pagristu ir atitinkanciu Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mineta nutartimi pareiškejo skunda patenkino iš dalies ir ipareigojo atsakova – Valstybes sienos apsaugos tarnyba išmoketi pareiškejui C. M. dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. 2009 m. bir˛elio 1 d. atsakovas šia teismo nutarti ivykde ir pareiškejui išmokejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija - 5 538,83 litus (b. l. 6-7, 26).

Teismas išanalizavo nagrinejamai bylai aktualu teisini reguliavima:

1. Statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2005 m. baland˛io 21 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcija ). Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis numato, kad pareigunu tarnybos santykius reglamentuoja statutas bei vidaus reikalu istaigu veikla reglamentuojantys istatymai ir kiti teises aktai. Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalis, galiojusi pareiškejo atleidimo iš tarnybos metu nustate, kad statutiniams valstybes tarnautojams šio Istatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Istatymo VI skyrius taikomi be išlygu; kitos šio Istatymo nuostatos statutiniams valstybes tarnautojams taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatines tarnybos istatymas. Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo teises aktai visiems valstybes tarnautojams taikomi tik tokiu atveju, jeigu atitinkamu klausimu nereglamentuoja statutai ar Valstybes tarnybos istatymas. Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos pareigunu turi buti visiškai atsiskaityta jo atleidimo diena. Nei Vidaus tarnybos statute, nei Valstybes tarnybos istatyme nera itvirtinta atleid˛iamo pareiguno teise gauti tam tikras išmokas jeigu vidaus tarnybos istaiga netinkamai vykdo Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ar nevykdo šios pareigos. Todel pareiškejas savo reikalavima grind˛ia Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi.

2. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dali, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika.

3. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis taikoma kai darbdavys ne visiškai atsiskaite su darbuotoju jo atleidimo diena ir del tokio u˛delsimo darbuotojas nera kaltas. Tuo atveju, kai kyla šaliu gincas del išeitines išmokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turejo buti išmoketa, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena; del to jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies pasekmes jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis civilineje byloje). Nagrinejamu atveju nenustatyta, kad buvo u˛delsta atsiskaityti del pareiškejo kaltes. Todel galetu buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis.

Teismas pa˛ymejo, jog šioje byloje esminis gincas kiles yra ar pareiškejui turi buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija.

Teismas pasisake, kad Darbo kodeksas valstybes pareigunams, kaip ir kitiems valstybes tarnautojams, gali buti taikomas subsidiariai, t. y. gali buti taikomas kai tam tikro klausimo nereglamentuoja specialus istatymas, reguliuojantis atitinkamos kategorijos valstybes tarnautoju veikla. Darbo kodeksas gali buti taikomas statutiniams valstybes tarnautojams tokiu atveju, jeigu tam tikros teises yra nustatytos Vidaus tarnybos statute ar Valstybes tarnybos istatyme, taciau šiuose teise aktuose nera nustatyta šiu teisiu igyvendinimo ir gynybos tvarka. Teismas vertino, jog nagrinejamu atveju vidaus tarnybos pareigunams nera nustatyta teise gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, todel nera teisinio pagrindo priteisti statutiniams valstybes tarnautojams vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.

Teismas pa˛ymejo, jog Vidaus tarnybos statuto bei Darbo kodekso nagrinejimais atvejais iš esmes skiriasi istatymu leidejo nustatytas reglamentavimas del galimybes gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika todel, kad šios atsakomybes formos nustatymo butinumas priklauso nuo asmens, privalancio atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju. Statutiniu valstybes tarnautoju atveju su atleid˛iamu tarnautoju atsiskaito valstybes institucija, kuri visais atvejais sumoka teises aktu nustatytas išmokas, kilus gincui, kaip buvo pareiškejo atveju, tokios teises igyvendinimas geruoju arba priverstine tvarka taip pat yra u˛tikrinamas atsi˛velgiant i tai, kad skolininku yra valstybes institucija. Darbo kodekso taikymo atveju su atleid˛iamu darbuotoju atsiskaito darbdavys, t.y. imone, istaiga, organizacija ar kita organizacine struktura, nepaisant nuosavybes formos, teisines formos, rušies bei veiklos pobud˛io arba fizinis asmuo (Darbo kodekso 16 str.). Todel Darbo kodekse be pareigos atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju, darbuotojui yra numatytos papildomos garantijos, skirtos kompensuoti negautas pajamas, bei u˛tikrinti, kad darbuotojui priklausancios išmokos butu sumoketos, nebutu u˛delsiama tai padaryti del darbdavio kaltes. Teismas taip pa˛ymejo, jog darbuotojui priklausanciu išmoku išieškojimas priverstine tvarka taip pat ne visais atvejais yra garantuojamas atsi˛velgiant i darbdaviu mokuma, piktnaud˛iavima ar panašias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipe demesi, kad pareiškejo reikalavimas priteisti 55 003,95 Lt turetu buti pripa˛intas nepagristu ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo atveju. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008 išaiškino, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta norma nustato kompensacini mechanizma, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa tik dalis jam priklausancio darbo u˛mokescio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydi sudaro neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika. Todel Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo atveju pareiškejas galetu reikalauti 27 501,98 Lt (neatskaicius mokesciu). Nurodyta suma sudaro pareiškejo puse vidutinio darbo u˛mokescio u˛ 2008 m. vasario 29 d. – 2009 m. bir˛elio 1 d. laikotarpi, t.y. 15 menesiu ir 2 dienas (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-3233-662/2008 (b. l. 9, 6)).

III.

Pareiškejas C. M. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 48-53), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – jo skunda patenkinti.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais pagrindiniais argumentais :

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas, netesinetas ir turetu buti panaikintas, kadangi teismas neteisingai pritaike ir išaiškino materialines teises normas (ABTI 143 str.), padare procesines teises pa˛eidimus (ABTI 57 str.6 d.), kurie turejo itakos netesineto sprendimo priemimui (ABTI 142 str.1 d.), nukrypo nuo teismu praktikos analogiško pobud˛io bylose.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymas pareiškejo at˛vilgiu yra negalimas del pareiškejo statuso (statutinis valstybes tarnautojas) yra nepagrista. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesireme sprend˛iant ši klausima Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat Vidaus tarnybos statuto 5 straipsniu.

3. Neteiseta pirmosios instancijos teismo atsisakyma taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. bir˛elio 2 d. nutartis byloje Nr. A63-858-2008, 2007 m. bir˛elio 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. N3-583-2007, taip pat 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartis prie šios bylos prijungtoje ir prejudicine reikšme turincioje administracineje byloje A438-571-2009).

4. Esmine reikšme teisingam Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatu aiškinimui šioje byloje turi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika (˛r. 2007 m. bir˛elio 22 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006). Civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2007 Lietuvos Aukšciausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai kyla šaliu gincas del išeitines išmokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turejo buti išmoketa, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo šaliu gincas del tam tikros išmokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, pa˛ymejo, jog tai, kad Darbo kodekse nenurodyta aptariamos išmokos suma˛inimo galimybes, atsi˛velgus i darbo teisiniu santykiu specifika, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir u˛davinius, nepripa˛intina teises spraga. Apariamos išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika – nustatytas istatymu ir negali buti pripa˛intas neproporcingai dideliu, nes, teigiant priešingai, butu paneigtas istatymas (˛r. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006, 2006 m. rugsejo 20 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-491/2006). Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo pirmiau pamineta praktika, taciau nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-82/2008 pateiktu išaiškinimu, kad jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa tik dalis jam priklausancio darbo u˛mokescio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydi sudaro neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika. Atkreipe demesi i tai, kad nagrinejamo ginco atveju reikalavimas išmoketi vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika kildinamas iš tos aplinkybes, kad atsakovas atleidimo iš vidaus tarnybos diena neišmokejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitines kompensacijos. Pareiškejui buvo neišmoketas visas jam priklausantis dvieju menesiu dyd˛io vidutinis darbo u˛mokestis, o ne dalis vieno menesio darbo u˛mokescio.

5. Skund˛iamu sprendimu teismas pa˛eide Administraciniu bylu teisenos istatymo 6 straipsnyje itvirtinta asmenu lygybes istatymui principa – nagrinejamu atveju šio principo igyvendinimas konkretizuojamas vienodai ginant visus darbuotojus. Teismas taip pat pa˛eide procesines teises normas, nes skund˛iamas sprendimas neatitinka Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies reikalavimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnyba atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 58-60) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.

Atsiliepime i apeliacini skunda atsakovas pakartoja tuos pacius argumentus, kurie buvo išdestyti atsiliepime i pareiškejo skunda, pateiktame pirmosios instancijos teismui.Akcentuoja, kad pagrindas išmoketi pareiškejui didesne išeitine kompensacija atsirado tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priemus 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti, kuri buvo ivykdyta. Iki minetos nutarties priemimo ne del darbdavio kaltes apeliantui nebuvo mokama didesne išeitine kompensacija. Taigi, nagrinejamu atveju darbdavio veikoje nera kaltes. Be to, teismai del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtintu sankciju taikymo yra pasisake, jog tuo atveju, kai atleid˛iamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo u˛mokescio, tai vidutinio darbo u˛mokescio išieškojimas u˛ visa u˛delsimo laika gali reikšti neproporcingos, neadekvacios sankcijos, prieštaraujancios teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo kriterijams taikyma.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinejamas gincas kiles del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo statutiniam valstybes tarnautojui del u˛delsimo visiškai su juo atsiskaityti jo atleidimo diena.

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, 2008 m. vasario 29 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 atleid˛iant pareiškeja iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkta (kai negali tarnauti del sveikatos bukles, esant atitinkamai Centrines medicinines ekspertizes komisijos išvadai), VSAT Vilniaus rinktines vadas buvo ipareigotas išmoketi pareiškejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio išeitine kompensacija.

Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnis nustato, kad atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkta, išmokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. Pareigunams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, ši kompensacija didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metu – du kartus, daugiau kaip 20 metu – tris kartus. Pareiškejas, nesutikdamas su atsakovo pozicija del Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies taikymo, 2008 m. baland˛io 7 d. kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, teigdamas, kad atsakovas turejo jam išmoketi ne dvieju, o keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, todel praše teisma ipareigoti atsakova išmoketi jam išeitine kompensacija dar u˛ du menesius, taip pat priteisti delspinigius. Šis administracinis gincas baigesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr.A438-571/2009), kuria apeliacines instancijos administracinis teismas, nustates, kad pareiškejas pagristai reikalauja išmoketi keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, pakeite Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendima, kuriuo pareiškejo skundas buvo atmestas, ir pareiškejo skunda patenkino iš dalies - ipareigojo atsakova išmoketi pareiškejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria buvo atmestas pareiškejo skundo reikalavimas del delspinigiu priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeista, nurodydamas, kad pagal suformuota teismu praktika delspinigiu priteisimas galimas tol, kol darbuotoja, kuriam nustatyti laiku nebuvo išmoketos atitinkamos išmokos, ir darbdavi sieja darbo santykiai. Tuo tarpu išeitines kompensacijos pareiškejui išmokejimas yra susijes su tarnybos santykiu nutraukimu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo isiteisejusia 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti (adm. byla Nr.A438-571/2009) atsakovas ivykde 2009 m. bir˛elio 1 d. Tiksliau tariant, Valstybes sienos apsaugos tarnyba pavede (2009 m. gegu˛es 26 d. raštas Nr.(21)-14-2044) šia teismo nutarti ivykdyti VSAT strukturinio padalinio, kuriame pareiškejas tarnavo (VSAT Vilniaus rinktines), vadui. 2009 m. bir˛elio 1 d. mokejimo pavedimu VSAT Vilniaus rinktine pervede i pareiškejo saskaita teismo priteista dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io išeitine kompensacija (iš viso 5538,83 Lt).

Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2009 m. rugsejo 11 d. sprendime pasisakydamas, kad nera teisinio pagrindo statutiniams valstybes tarnautojams priteisti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika remiantis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neteisingai prietaike materialines teises normas ir del to prieme nepagrista ir neteiseta sprendima. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima (ABTI 143 str.).

Vidaus tarnybos statuto (byloje aktuali 2007 m. gruod˛io 4 d. istatymo Nr.X-1344 redakcija) 58 straipsnio 1 dalyje yra itvirtinta bendro pobud˛io taisykle, kad su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos pareigunu turi buti visiškai atsiskaityta jo atleidimo diena. Vidaus tarnybos statute nera nuostatu, kurios numatytu garantijas statutiniams valstybes tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalu statutinems istaigoms, kurios neivykdo, ar netinkamai ivykdo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje itvirtinta pareiga su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos pareigunu visiškai atsiskaityti jo atleidimo diena. Pagal Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dali pareigunu tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalu istaigu veikla reglamentuojantys istatymai ir kiti teises aktai. Statutiniai valstybes tarnautojai pagal Valstybes tarnybos istatymo 6 straipsni yra viena iš valstybes tarnautoju pareigybiu. Valstybes tarnybos istatymo (byloje aktuali 2007 m. gruod˛io 4 d. istatymo Nr.X-1349 redakcija), kuris nustato pagrindinius valstybes tarnybos principus, valstybes tarnautojo statusa, atsakomybe, darbo u˛mokesti, socialines ir kitas garantijas, valstybes tarnybos valdymo teisinius pagrindus (VTI 1 str.), 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja šis Istatymas. Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnyje yra aptartos šio istatymo nuostatu taikymo išlygos, tarp ju del šio istatymo taikymo statutiniams valstybes tarnautojams. Nurodyta, kad šis Istatymas be išlygu taikomas valstybes tarnautojams, išskyrus statutinius valstybes tarnautojus (VTI 4 str.1 d.). Taip pat nurodyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams šio Istatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Istatymo VI skyrius taikomi be išlygu. Kitos šio Istatymo nuostatos statutiniams valstybes tarnautojams taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatines tarnybos istatymas (VTI 4 str.2 d.). Kadangi valstybes tarnybos vidus tarnybos statutinese istaigose teisinius santykius reguliuojantis specialusis istatymas (Vidaus tarnybos statutas) nereglamentuoja kaip tureti buti ginama statutinio valstybes tarnautojo teise gauti atleidimo iš valstybes tarnybos diena visas jam priklausancias su tarnybos santykiais susijusias išmokas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartas Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies (jai analogiško Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio), Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, ne karta yra pasisakes ir suformaves praktika (ABTI 13 str.1 d.), jog statutinio valstybes tarnautojo teise gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsima visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos diena yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2007 m. bir˛elio 7 d. Nr.N3-583/2007; 2009 m. rugpjucio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A146-1296/2009;2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas priešingai, neteisingai prietaike materialines teises normas. Tai, kad Vidaus tarnybos statute nera numatyta šio Statuto bendrosios taisykles, kad su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos pareigunu turi buti visiškai atsiskaityta jo atleidimo diena (išmoketas visas darbo u˛mokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos), igyvendinimo tvarka, nepaneigia statutinio valstybes tarnautojo teises remiantis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi reikalauti iš statutines istaigos (darbdavio) sumoketi vidurini darbo u˛mokesti (kompensuoti) u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Pareiškejas nagrinejamu atveju praše ginti jo pa˛eista teise atleidimo iš valstybes tarnybos diena gauti visas jam priklausanciais su darbo santykiais susijusias išmokas, be kita ko, pabre˛damas, kad yra visos istatymu nustatytos salygos taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali.

Iš Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose. ˇemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi aukštesnes instancijos teismu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose. Teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina. Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus. Vadovaudamasi Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leid˛iancio daryti išvada, jog yra salygos kurti nauja precedenta, ar nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisini reguliavima, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika.

Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui butina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku fakta; antra, fakta, kad del neatsiskaitymo nera darbuotojo kaltes (˛r. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis civilinese bylose: 2008 m. sausio 2 d. Nr.3K-3-82/2008; 2008 m. gruod˛io 23 d. Nr.3K-3-625/2008). Kad atsakovas pareiškejo atleidimo iš vidaus tarnybos diena (2008 m. vasario 29 d.) neivykde pareigos visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš tarnybos pareiškeju (išmokejo dvieju, nors turejo išmoketi keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija) nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr. A438-571/2009), kuria atsakovas ipareigotas išmoketi pareiškejui neišmoketa dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io išeitine kompensacija. Mineta isiteisejusi apeliacines instancijos administracinio teismo nutartis yra igijusi res iudicata galia ir nagrinejamoje byloje turi prejudicine reikšme (ABTI 58 str. 2 d., 96 str. 4 d.). Kad pareiškejas atitinka pirmaja Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo salyga (atsakovo neatsiskaitymo laiku faktas) patvirtina isiteisejes teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A438-571/200. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamoje byloje priimtame 2009 m. rugsejo 11 d. sprendime pagristai ir teisingai nustate, kad byloje nera duomenu, jog atsakovas u˛delse atsiskaityti su atleid˛iamu iš tarnybos C. M. del pareiškejo kaltes. Taigi pareiškejas atitinka ir antraja Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo salyga.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismas, formuodamas Darbo kodekso 141 straipsnio taikymo praktika, yra išaiškines, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies normos hipoteze, šioje normoje nustatytu pasekmiu taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltes nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos moketi darbuotojui vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nebuvimui konstatuoti istatyme nereikalaujama nustatyti, jog del neatsiskaitymo nera darbdavio kaltes. Ši darbdavio prievole neatsiranda tik darbuotojo kaltes konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltes nera, tai darbdaviui kyla neigiamu pasekmiu del neatsiskaitymo laiku (˛r. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. gruod˛io 23 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-625/2008). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010). Atsi˛velgiant i Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies turini ir šios istatymo normos taikymo praktika atsakovo argumentai, kad pareiškejo skundas negali buti tenkinamas, nes del u˛delsimo atsiskaityti su pareiškeju nera atsakovo kaltes, atmestini, kadangi sprend˛iant del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytu pasekmiu taikymo darbdaviui byloje turi buti nustatoma ne tai, ar del u˛delsimo atsiskaityti yra darbdavio kalte, o tai, ar del u˛delsimo atsiskaityti nera darbuotojo kaltes. Nagrinejamoje byloje nustatyta, jog su pareiškeju jo atleidimo iš vidaus tarnybos diena nebuvo visiškai atsiskaityta (jam nebuvo neišmoketa dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija) ne del pareiškejo kaltes, todel pareiškejas pagristai reikalauja priteisti jam iš atsakovo jo vidutini darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika.

Teiseju kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo u˛delsimo atsiskaityti laikotarpis prasidejo 2008 m. vasario 29 d. (pareiškejo atleidimo iš vidaus tarnybos diena) ir baigesi 2009 m. bir˛elio 1 d. (kai pareiškejui buvo pervesta teismo priteista dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija). Atsakovo nurodyta aplinkybe, kad su pareiškeju vyko teisminis gincas del to u˛ kelis menesius jam turejo buti išmoketa išeitine kompensacija, nagrinejamoje byloje iškelto ginco išsprendimui nera reikšminga. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartimi civilineje byloje Nr.3K-260/2007, be kita ko, išaiškinto, kad tuo atveju, kai kyla šaliu gincas del išeitines išmokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turejo buti išmoketa, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo šaliu gincas del tam tikros išmokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Nagrinejamoje byloje situacija iš esmes yra analogiška. Atleistas iš vidaus tarnybos pareiškejas C. M. iškele administracini ginca del išeitines kompensacijos neišmoketos dalies (dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io) priteisimo iš atsakovo (adm. byla Nr. A438-571/2009), o teismui konstatavus, kad pareiškejo atleidimo diena jam turejo buti išmoketa ne dvieju, o keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, pareiškejas iškeldamas nauja administracini ginca pareikalavo, kad atsakovas jam kompensuotu u˛ u˛delsima atsiskaityti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškejas prašo praše priteisti jam iš atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d.) ta apimtimi, kuria atsakovas su juo neatsiskaite atleidimo iš vidaus tarnybos diena, t.y. del atleidimo diena atsakovo neišmoketos dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitines kompensacijos, del kurios išmokejimo jam teko kreiptis teismines gynybos (adm. byla Nr. A438-571/2009). Teiseju kolegija ši pareiškejo reikalavima pripa˛ista pagristu ir atitinkanciu teismu suformuota Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktika.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta pasisakes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato visu pirma kompensacini mechanizma, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tai, kad Darbo kodekse neitvirtina aptariamos išmokos suma˛inimo galimybes, atsi˛velgiant i darbo teisiniu santykiu specifika, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir u˛davinius, nepripa˛intina teises spraga. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika – nustatytas istatymu ir negali buti pripa˛intas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, butu paneigiamas istatymas (˛r.Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006, 2006 m. rugsejo 20 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-491/2006; 2007 m. bir˛elio 22 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-260/2007). Lietuvos Aukšciausiasis teismas, aiškindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, taip pat yra pa˛ymejes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – moketina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleid˛iamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika. Darbdavio, u˛delsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievole atsiskaityti bei moketi kaip sankcija atitinkama išmoka darbuotojui yra testine ir apima visa u˛delsimo laika (˛r.Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegu˛es 12 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-267/2008). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010).

Atsakovo u˛delsimo atsiskaityti su pareiškeju jo atleidimo diena dydis sudaro pareiškejo dvieju menesiu vidutini darbo u˛mokesti (neišmoketos išeitines kompensacijos dydis prilygsta dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛iui). Tai suteikia pagrinda teigti, kad pareiškejo atleidimo iš tarnybos diena jam nebuvo išmoketa suma viršijanti pareiškejo vieno menesio darbo u˛mokesti. Pareiškejo prašomas priteisti vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d.) sudaro puse pareiškejui atleidimo diena neišmoketos išeitines kompensacijos. Taigi pareiškejo reikalavimas del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo atsakovui u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai ) yra pagristas ir turi buti tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ši pareiškejo reikalavima, neteisingai taike materialines teises normas ir nukrypo nuo pirmiau minetos teismu suformuotos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies praktikos. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant nauja sprendima (ABTI 143 str.).

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, pareiškejui darbo u˛mokesti mokejo jo tarnybos vietos istaiga – VSAT Vilniaus rinktine, taciau sprendima del atsiskaitymo su pareiškeju apimties prieme atsakovas, kuris 2008 m. vasario 29 d. isakymo Nr.TE-156 atleisdamas pareiškeja iš vidaus tarnybos nuo 2008 m. vasario 29 d. šio isakymo 2 punktu ipareigojo VSAT Vilniaus rinktines vada išmoketi pareiškejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io išeitine kompensacija. buvo priteista iš atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos, t.y. iš sprendima del pareiškejo atleidimo iš vidaus tarnybos ir atsiskaitymo apimties priemusio viešojo administravimo subjekto. Todel pareiškejas nagrinejamu atveju pagristai reikalauja priteisti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsima visiškai atsiskaityti iš to paties atsakovo – Valstybes sienos apsaugos tarnybos.

Vidutinis darbo u˛mokestis skaiciuojamas vadovaujantis Vyriausybes 2003 m. gegu˛es 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavimo tvarkos aprašu (galioja 2008 m. gruod˛io 3 d. nutarimo Nr.1279). Apeliantas, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo apeliacines instancijos teismo posedyje negalejo patikslinti duomenu apie pareiškejo vidutinio darbo u˛mokescio skaiciavima atsakovui vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti administracineje byloje Nr.A438-571/2009, t.y. duomenu, kuriais remesi pareiškejas, prašydamas priteisti vidutini darbo u˛mokesti (2009 m. gegu˛es menesio atsiskaitymo lapelis) u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Esant minetoms aplinkybems teiseju kolegija neturi galimybes patikrinti pareiškejo skaiciavimo pagristuma ir teisinguma. Apeliantas sutinka, kad teismo sprendimu atsakovas butu ipareigotas jam išmoketi vidutini darbo u˛mokesti (ne konkreciai nurodyta suma), o vidutini darbo u˛mokesti u˛ konkreciai apibre˛ta u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi. Atsi˛velgiant i minetas aplinkybes pareiškejo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant nauja sprendima. Pareiškejo skundas tenkintinas iš dalies ipareigojant atsakova išmoketi pareiškejui vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti (išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija) laika nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprend ˛ i a :

Pareiškejo C. M. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda patenkinti iš dalies. Ipareigoti atsakova Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos išmoketi pareiškejui C. M. vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai.

Sprendimas neskund˛iamas.

Teisejai Laime BaltrunaiteArunas SutkeviciusSkirgaile ˇalimiene