- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-326-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00008-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m lapkričio 30 d. nutartimi E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog asmeniui, kuris net ir atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje galimai ilgą laiką sistemingai darė itin pavojingas nusikalstamas veikas, galimai subūrė asmenų grupę tokių veikų darymui ir šią veiklą koordinavo, parinkus švelnesnę kardomąją priemonę nebūtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. apribota naujų nusikalstamų veikų padarymo rizika bei kaltinamojo galimas poveikis dar neapklaustiems proceso dalyviams.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis E. P. ir jo gynėjas J. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, paskirti E. P. kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
4.1. Skunde nurodoma, jog E. P. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma jau ilgą laiką, per kurį kaltinamasis nepažeidė BPK 122 straipsnio ar 127 straipsnio nuostatų, kurios suteiktų teismui teisę pratęsti suėmimo terminą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsęs, nors byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties, be to byloje pasikeitė kolegijos. Šios aplinkybės pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Skunde nesutinkama su tuo, kad spręsdamas dėl tolimesnio suėmimo taikymo, teismas neįvertinto aplinkybių, jog E. P. turi šeimą – žmoną ir mažametę dukrą, taip pat turi gyvenamąją vietą, numatomą darbo vietą, nepriekaištingai elgėsi suėmimo vietoje. Kaltinamojo ir jo gynėjo teigimu, teismas akcentavo tik kaltinamąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes – ankstesnį teistumą, naujus kaltinimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
4.2. Skunde taip pat teigiama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad, teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Skunde pažymima ir tai, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo E. P. dalyvavimą nuteistųjų pasitarimuose laisvės atėmimo vietoje, prilygindamas dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. P. buvo nusikalstamo susivienijimo nariu. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, jog E. P. dalyvavo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, reketuojant kitus nuteistuosius, propoguojant kriminalinės struktūros subkultūros taisykles.
4.3. Skunde teigiama, kad byloje pareikšti kaltinimai E. P. grindžiami tik nuo baudžiamosios atsakomybės, galimai neteisėtai, atleistų liudytojų parodymais, kurie negali būti įrodymais byloje. Tuo tarpu nutartyje nurodomi A. D., A. B. parodymai taip pat nepatvirtina E. P. pareikšto kaltinimo. Nutartyje nurodomos aplinkybės apie galimą kaltinamųjų įtaką teisiamajame posėdyje apklausiamiems asmenims, tačiau, kaltinamojo ir jo gynėjo teigimu, šios aplinkybės niekaip nesusijusios su pačiu E. P.. Taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodomi su E. P. nesusiję duomenys, kad buvo imtasi smurtinių veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis, nevykdančius bausmes atliekančių asmenų nurodymų.
4.4. Skunde nesutinkama ir su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančia teismo išvada, jog E. P. gali daryti naujus nusikaltimus, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.
5. Teismo posėdyje gynėjas J. J. itin argumentuotai, aktyviai ir plačiai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas jo ginamajam, jų nepakankamumo, prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundas atmetamas
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – liudytojų (A. D., V. T., D. P. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, iš esmės ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pasisakyti dėl advokato skunde nurodytų motyvų, kadangi gynėjo išsakyti argumentai bus įvertinti priimant galutinį teismo dokumentą.
8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam E. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam E. P. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti konkretūs duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad būdamas laisvėje E. P. gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo vykdymui.
10. E. P. pareikšti kaltinamai organizavus ir vadovavus pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, jam inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai galimai padaryti prieš kitus nuteistuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios E. P. įtaką kitiems nuteistiesiems. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas vieno iš nukentėjusiųjų E. P. rašytas laiškas, kuriame nukentėjusysis dar iki apklausos teisiamajame posėdyje žadėjo neduoti kaltinamuosius kaltinančių parodymų. Teisiamojo posėdžio metu dalis proceso dalyvių, bijodami patirti galimą poveikį, prašė teismo apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir anksčiau duotų parodymų, teigė neduosiantys parodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino ir bylos duomenis apie tai, kad kaltinamieji palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per kuriuos smurtu bandė paveikti laisvėje esančius asmenims. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kiti kaltinamieji, todėl, atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, E. P. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar nepaklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje E. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Sistemingos, ilgą laiką trukusios, suplanuotos, smurtinio pobūdžio bei su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų susijusios nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime, E. P. galimai atliekant jo įkūrėjo ir vadovo vaidmenį. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. P. anksčiau buvo teistas (tris kartus), paskutiniu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, panašaus pobūdžio į šiuo metu inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu net ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. P. neužkirto kelio vėl galimai daryti naujus pavojingus nusikaltimus. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje E. P. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.
12. Tęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam E. P. teismas, kartu su kitomis suėmimo pratęsimui reikšmingomis aplinkybėmis, vertino ne tik kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančias, bet ir teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau pagrįstai nurodė, kad jos nepaneigia egzistuojančių suėmimo taikymo pagrindų.
13. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas E. P. taikoma jau gana ilgą laiką – trejus metus, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro šešiasdešimt penki tomai bylos medžiagos, byloje yra daugiau nei šimtas proceso dalyvių, iš kurių šešiolika yra kaltinamųjų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai, dedamos pastangos laikytis iki 2020 m. gegužės 29 d. suplanuoto posėdžių tvarkaraščio.
14. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas E. P., pobūdį, sunkumą ir mastą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, BPK 127 straipsnio 11 dalies bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Kaltinamajam E. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė taip pat neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. P. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.