- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2-3453-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00498-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Irena Stefanovič (pirm.)
- Atsakovas
- I. L.
- Trečiasis asmuo
- J. L., Lentvario miesto notaro biuro
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys – Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š., J. L., E. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad K. L. priklauso ½ dalis sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis skolos, bylinėjimosi išlaidų, antstolio išlaidų ir metinių palūkanų AB SEB bankui.
Nurodė, kad 2020-09-24 mirus K. L. (toliau ir – Palikėjas), ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po K. L. mirties, ir 2021-02-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Trakų rajono Lentvario miesto notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau ir – Liudijimas) išdavimo. Notarė informavo, kad negali išduoti Liudijimo, kol nėra nustatyta mirusiojo sutuoktinės I. L. turto nuosavybės dalis. Gyventojų registro duomenimis, K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ieškinyje nurodė, kad prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2020-11-17 jie visi (Palikėjo šeimos nariai) atsisakė Palikėjo palikimo, nes jos vyras, o vaikų tėvas K. L. turėjo daug skolų. Ji ir dabar dar moka jo ir jų bendras skolas bankui, kur ji buvo laiduotoja.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo E. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, ieškovė nurodė, kad E. L. neatvyko į teismo posėdį, nes serga vaikas. Atsiliepime E. L. nurodė, kad sutinka su ieškiniu.
Trečiasis asmuo Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad paveldėjimo byla, 2020-09-24 mirus K. L., nebuvo užvesta, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina 2021-02-24 Gyventojų registro išrašas.
„Swedbank“, AB banko 2021-01-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, mirusiojo K. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 255,19 Eur. Iš AB SEB banko išrašo matyti, kad mirusiojo K. L. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „SEB investicijų valdymas“, sukaupta 4 138,7422 pensijų fondo vienetų. AB SEB banko 2021-01-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, mirus K. L., liko 2 020,17 Eur (kreditas, delspinigiai, sutartinės palūkanos, žyminis mokestis) skolos, 98,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, 92,67 Eur antstolio išlaidų ir 5 proc. metinės palūkanos. Testamentų registro 2021-03-12 išrašo duomenimis, po K. L. mirties Testamentų registre yra užregistruota, kad 2020-11-17 E. L., J. L. ir I. L. atsisakė palikimo.
Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo atsisakė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, ieškovė, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po K. L. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.
Ieškovė 2021-02-09 Trakų rajono Lentvario miesto notaro biurui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą K. L. turtui. Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarė N. Š. 2021-02-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodė, kad paveldėjimo byla mirus K. L. užvesta nebuvo; valstybei bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turto dalį tik, kai bus nustatyta mirusiojo sutuoktinės I. L. turto nuosavybės dalis, Kkdangi turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąją sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į 1/2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad I. L. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.
Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012-01-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013-10-24 redakcija) 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.
Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi įpėdiniai palikimo atsisakė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta K. L. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių K. L. ir I. L. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam K. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. L. priklauso 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė savo procesines teises įgyvendino tinkamai, neignoravo ieškovės ieškinio, atvyko į teismo posėdį, taip pat atsižvelgtina į formalų ieškinio turinį, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 – 3.89, 3.117 – 3.119, 3.127 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios.
Nustatyti, kad K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jo mirties dieną 2020-09-24 priklausė:
- ½ dalis sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),
- ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),
- ½ dalis skolos, bylinėjimosi išlaidų, antstolio išlaidų ir metinių palūkanų AB SEB bankui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.