Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti procesą dėl N. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal K. S. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas K. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pripažinti N. P. kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę, priteisti 15 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Taikinamojo teismo posėdžio metu šalys nesusitaikė, todėl buvo spręstas skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė nutraukti procesą dėl N. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal K. S. skundą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuo atveju negautas Lietuvos Respublikos Seimo sutikimas patraukti Seimo narį N. P. baudžiamojon atsakomybėn, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3² straipsnio 2 dalies nuostatomis, tolesnis pareiškimo nagrinėjimas yra negalimas ir baudžiamasis procesas yra nutrauktinas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 10 d. vyko paskutinis 2012-2016 metų kadencijos Seimo posėdis, o naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį rinkosi 2016 m. lapkričio 14 d. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 59 straipsnį, N. P. kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 14 d. naujai išrinkto Seimo posėdžio pradžios, todėl, kol N. P. nespėjo prisiekti ir neturėjo teisinės neliečiamybės, apygardos teismas turėjo iškelti jam baudžiamąją bylą. Teismas šia galimybe nepasinaudojo ir net nebandė stabdyti N. P. priesaikos procedūros, su prašymu kreipdamasis į Konstitucinį Teismą. Be to, teismas taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis į kompetentingas institucijas (Lietuvos Respublikos Prezidentą ar Vyriausiąją rinkimų komisiją), kurios turi galią atimti Seimo nario neliečiamybę tarp Seimo sesijų. Dėl šios priežasties teismas skundžiama nutartimi BPK 3² straipsnio 2 dalies pagrindu negalėjo nutraukti bylos, nes neišnaudojo visų teisinių galimybių Seimo nario N. P. neliečiamybei atimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos K. S. skundas atmetamas.

BPK 3² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Pagal BPK 3² straipsnio 2 dalį, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. S. 2015 m. liepos 21 d. pateikė teismui skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, prašydama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį patraukti tuometinį Seimo narį N. P., kuris vėliau buvo išrinktas Seimo nariu ir 2016-2020 metų kadencijai. Konstitucijos 62 straipsnyje nustatatyta, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnyje. Priešingai nei nurodoma skunde, minėtuose teisės aktuose yra aiškiai įvirtinta, kad Seimo narys baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik Seimo sutikimu. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo procedūra yra nustatyta Seimo statuto 23 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis nutarė prašyti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į Seimą su prašymu leisti patraukti Seimo narį N. P. baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę (t. 2, b. l. 73-74, 80-81, 92-93). Generalinis prokuroras 2016 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į 2012-2016 metų kadencijos Seimą, 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. raštais – į naujai išrinktą 2016-2020 metų kadencijos Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį N. P. baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę (t. 2, b. l. 78-79, 89-91, 96-98). Tiek praėjusios 2012-2016 metų kadencijos Seimas 2016 m. birželio 9 d. balsavimu, tiek naujai išrinktas 2016-2020 metų kadencijos Seimas 2017 m. spalio 12 d. balsavimu nedavė sutikimo patraukti Seimo narį N. P. baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę (t. 2, b. l. 88, 100).

Taigi, šiuo atveju nebuvo gautas kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo) leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį N. P., todėl apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 3² straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai nutraukė baudžiamąjį procesą.

Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos K. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.