Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka nagrinedama baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. K. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2004 m. lapkricio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 p.p. laisves atemimu iki gyvos galvos;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 3 p., bausmes subendrintos apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir nustatyta galutine bausme laisves atemimas iki gyvos galvos, bausme paskiriant atlikti kalejime.

Iš D. K. priteista 3351,11 Lt G. S. ir 5642,80 Lt D. S. . D. T. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio men. 25 d., apie 9 val., Lyros g. 30-to namo 24-ame bute, Šiauliu m., tycia, tarpusavio konflikto metu, buto virtuveje, sudave ranka A. S. viena karta i veida bei viena smugi metaliniu strypu i galva, o šiai nugriuvus ant grindu, buto koridoriuje sulaike meginancia pabegti iš buto I. S. , istume ja i miegamaji kambari ir tuo paciu metaliniu strypu sudave ne mažiau 12 smugiu I. S. i galva bei paliko ja guleti kambaryje. Po to D. K. sugrižo i virtuve, kur sudave ne mažiau 9 smugiu tuo paciu metaliniu strypu ant grindu sedinciai A. S. , o šiai nugriuvus, paemes iš virtuves peili, nuejo i miegamaji kambari ir peiliu perpjove I. S. dešines rankos alkune bei abieju ranku dilbius. Po to, D. K. , palikes ant grindu guleti I. S. , grižo i virtuve ir peiliu du kartus dure A. S. i pilva, perpjove dešines rankos alkune, abieju ranku dilbius ir kakla. Tokiu budu D. K. padare A. S. kirstines žaizdas kairiajame momenyje, kairiajame smilkinyje ir pakaušyje su atvirais kirstiniais kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir pakauškaulio lužiais, galvos smegenu kaires momenines skilties sumušimu bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais virš kairio pusrutulio, del ko A. S. mire, o I. S. padare kirstines abieju momenu ir pakaušio žaizdas su atvirais kirstiniais abieju momenkauliu ir pakauškaulio lužiais bei galvos smegenu sumušimu, del ko I. S. mire. Be to, A. S. ir I. S. nužudymo metu D. K. padare sužalojimus, neturejusius reikšmes ju mirciai, tai yra A. S. padare: muštine žaizda kaireje kaktos puseje, muštine žaizda kairiajame antakyje ir kaires akies vokuose, durtine - pjautine žaizda kakle, pjautines žaizdas abieju dilbiu apatiniuose trecdaliuose sulenkiamuosiuose paviršiuose, kaires plaštakos nugariniame paviršiuje, dešines rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio nugariniame paviršiuje, kaires rankos V piršto pamatinio pirštakaulio vidiniame paviršiuje, pjautine žaizda dešines alkunes vidiniame paviršiuje su stipinines arterijos sužalojimu, dešines rankos V piršto dalies galinio pirštakaulio traumine amputacija ir kaires rankos III piršto galinio pirštakaulio traumine amputacija, kiaurymines durtines - pjautines pilvapleves ertmes žaizdas, I. S. padare: pjautine žaizda dešineje kaklo puseje ir kairio dilbio apatiniame trecdalyje, odos nubrozdinima dešineje kaklo puseje, pjautine žaizda dešines alkunes vidiniame paviršiuje su stipinines arterijos sužalojimu, pjautine žaizda dešinio dilbio apatiniame trecdalyje su sausgysliu sužalojimu, taip D. K. tycia, itin žiauriai, tarpusavio konflikto metu nužude du žmones - A. S. ir I. S. .

Tuoj po to, D. K. , tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš buto pagrobe svetima turta - A. S. priklausancius: mobiliojo ryšio telefona ,,Siemens SL 45“ 800 Lt vertes bei jame buvusia beverte SIM kortele, mobiliojo ryšio telefona ,,Motorola T 720 i“ 1500 Lt vertes, mobiliojo ryšio telefono ,,Siemens SL 45“ ikrovikli 30 Lt vertes, mobiliojo ryšio telefono ,,Motorola T 720 i“ ikrovikli 65 Lt vertes, kvepalus ,,DKNI“ ir ,,Romance“ bendros 100 Lt vertes, pinigine su ,,Nice“ ženkleliu 100 Lt vertes, baltos spalvos megztini su užtrauktuku 80 Lt vertes, striuke su kapišonu 50 Lt vertes, elektronine užrašu knygute 100 Lt vertes, fotoaparata ,,F. F. “ 70 Lt vertes, tris krepšelius kosmetikai bendros 40 Lt vertes, sidabrine apyranke 100 Lt vertes, sidabrini žieda 50 Lt vertes, parfumerijos kosmetikos priemones 500 Lt vertes, beverti raktu pakabuka su beverciais trimis raktais, beverti mobiliojo ryšio telefono ,,Siemens“ ikrovikli, du bevercius suvenyrinius ženklelius, beverte plastmasine dežute. Viso pagrobe A. S. turto už 3585 Lt. Pagrobe D. ir B. S. priklausancius: televizoriu ,,S. T. “ 2000 Lt vertes, vyriška sidabrine apyranke 60 Lt vertes. Viso pagrobe D. ir B. S. turto už 2060 Lt. Pagrobe I. S. priklausancius: juodos spalvos vasarinius batelius 125 Lt vertes, juodos spalvos dirbtines odos švarkeli 65 Lt vertes, beverti raktu ryšuli su dviem pakabukais bendros 20 Lt vertes, elektronine užrašu knygute 100 Lt vertes, tris krepšelius kosmetikai bendros 45 Lt vertes, 15 vnt. ivairiu apyrankiu 225 Lt vertes, 5 poras auskaru bendros 75 Lt vertes, juodos spalvos megztini 45 Lt vertes, palaidine be rankoviu 30 Lt vertes, plauku džiovintuva 40 Lt vertes, tualetinio vandens buteliuka 15 Lt vertes, parfumerijos kosmetikos priemones 300 Lt vertes, mobiliojo ryšio telefono ,,Alcatel“ ikrovikli 20 Lt vertes. Viso pagrobe I. S. turto už 1105 Lt. Pagrobe G. S. priklausanti turta: mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia“ ikrovikli 25 Lt vertes, aukso grandinele 100 Lt vertes. Viso pagrobe G. S. turto už 125 Lt. Pagrobe D. T. priklausanti turta: muzikini centra ,,Technics SC-CH 540“ 2400 Lt vertes, dvi poras bokso pirštiniu bendros 400 Lt vertes. Viso pagrobe D. T. turto už 2800 Lt.

Teismas, pažeisdamas baudžiamojo kodekso reikalavimus, nuosprendi grinde ne teisiamajame posedyje surinktais irodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje pateiktos vien ji neobjektyviai kaltinancios aplinkybes. Ji teisinanciu aplinkybiu ir faktu teismas arba nenagrinejo ir nevertino, arba nutylejo ir iškraipe. Teismas netyre bylai teisingai išspresti turejusiu reikšmes aplinkybiu ir faktu, neanalizavo ju visumos, vadovavosi vien subjektyvia ir tendencinga nuomone. Teismas neleido teisme išsamiai liudyti jo motinai B. K. bei iškraipe jos 2004-08-24 teisiamajame posedyje duotus parodymus. Jis praše apklausti jo motina apie jai ir kitiems liudytojams žinomus galimus merginu žudikus, taciau teismas, atnaujines irodymu tyrima, jo motinos neapklause bei nuslepe jos raštiška prašyma del liudijimo jo byloje.

Teismas, neišnagrinejes visu aplinkybiu ir liudytoju parodymu del jo asmenybes ir charakterio, remesi vien kitu asmenu, kurie nužude merginas, žudymo budu, bei suinteresuotos išvengti atsakomybes už žinomai vogtu daiktu laikyma ir padejima juos realizuoti jo buvusios merginos M. J. melagingais parodymais. Nuosprendyje neatsispindi jo dedes V. K. , jo motinos parodymai apie jo charakteri, taip pat nepateiktas liudytojos R. J. liudijimas, kuriuo ji apelianta apibudino kaip kulturinga, maloniai bendraujanti. Nevertintinos ir iš jo mokyklos pateiktos charakteristikos. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybiu, del kuriu jo motina kreipesi pas psichologa. Jo motina psichologu pagalba norejo padeti jam atkreipti demesi i mokymasi ir suprasti jo reikšme gyvenime. Motina nepatvirtino jo žiauraus ir neprognozuojamo elgesio su ja.

Teismas nevertino ir jo fiziniu galimybiu padaryti nusikaltima. Jis voge ir vogtus daiktus atidave savo merginai del to, kad ji nuolat iš jo reikalaudavo materialinio demesio ir šaipydavosi, kad jis neturi pinigu. Jis norejo prieš savo buvusia mergina pasididžiuoti, kad gali tureti pinigu. Teismas nevertino jo parodymu visumos ir neanalizavo iš jo smurto budu išgauto neteisingo prisipažinimo motyvo. Prisipažindamas jis teige, kad ant merginu supyko del to, kad jos neva ižeidinejo jo mergina Milda. Taciau teisme jis paaiškino, kad jo draugyste su Milda buvo benutrukstanti, nes mergina jam buvo neištikima ir jis ja nepasitikejo. Be to, nukentejusiojo G. S. teisme paliudijo, kad jos dukte I. S. jam patiko. Todel, apelianto manymu, nelogiška, jog jis galejo taip isiusti del jam neištikimos merginos ižeidinejimo, kad taip žiauriai ir nevaldomai nužudytu merginas. Jis prievarta verciamas prisiimti kalte, buvo verciamas nurodyti irt tariamo jo nusikaltimo motyva. Kaip objekta jis nurode savo buvusia mergina. Tai, kad jis užsimine apie savo jausmus, patvirtina tik jo vagystes motyva. Be to, nužudymo aplinkybes jis nurode ne detaliai, o tik apytikriai. Jis nenurode jokiu kankinimo veiksmu, taip pat iš kur ir kaip ivykio vietoje atsirado tamponai su kraujo dememis, plauku kuokštai ir kt. Taip pat jis tik apytikriai nurode merginoms padarytus sužalojimus, tai prisimindamas iš matyto vaizdo ir isivaizduodamas, kaip tai galejo buti padaryta. Be to, parodymu ivykio vietoje metu, kai jis pamiršdavo nurodyti viena ar kita veiksma, nurodyta jo prisipažinime, pareigunai jam tai primindavo. Tai matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos, kai kadre nesantys asmenys jam sufleruoja. Jis teisme paaiškino, kad parodymus ivykio vietoje dave, noredamas išvengti pasikartojancio smurto, be to, jis neturejo savo advokato. Taip pat neteisingas teismo teiginys, kad jo nurodytu smugiu i merginu galvas skaicius, sužalojimu padarymo budas ir irankiai sutampa su tyrimo metu rastu tokiu sužalojimu skaiciumi bei sužalojimu padarymo mechanizmu. Jo nurodyto irankio nera, jis tyrimui nebuvo pateiktas ir jo niekas nemate. Jo nurodytas irankis buvo strypas, taciau tokiu irankiu kirstiniu žaizdu padaryti ir piršto amputuoti nera galimybes. Jo nurodytu suduotu smugiu merginoms skaicius taip pat nesutampa su rastais sužalojimais. Be to, iš ekspertiziu išvadu matyti, kad nustatytos ir muštines žaizdos bei ivairiu pjautiniu žaizdu, kuriu jis nenurode. Teismas šiu aplinkybiu visai nenagrinejo ir nuosprendyje neaptare.

Iš pradžiu jis dave prieštaringus parodymus del to, kad jam buvo labai geda prisipažinti, kad jis apvoge kitu asmenu nužudytas merginas. Jam prisipažinus del padarytos vagystes, to nenorejo pripažinti prokurore ir vis reikalavo jai tinkamesniu irodymu, todel jis nurode, kad nužudyme dalyvavo kiti jo išgalvoti asmenys. Jis laiškuose motinai raše apie tai, kas vyksta, apie savo tikraji nusikaltima. Taciau teismas atmete advokato prašyma laiškus prijungti prie bylos ir nevertino jau byloje esanciu laišku. Teismas taip pat nenagrinejo tos aplinkybes, kaip jis galejo po tokiu žudyniu birželio 25 d., šviesiu paros metu, kai vyksta pats žmoniu judejimas, visas kruvinas išeiti iš merginu buto, nepalikdamas laiptineje jokiu pedsaku, niekieno nepastebetas išeiti i gatve ir niekieno nepastebetas eiti ja apie 250-300 metru namo, o namuose taip pat nepalikti jokiu pedsaku. Ant jo drabužiu nerasta jokiu kraujo žymiu. Išsinešdamas cigareciu nuorukas iš merginu buto, jis stengesi nepalikti savo pedsaku del padarytos vagystes.

Teismas nevertino nei jo, nei jo motinos parodymu, kad M. J. žinojo, jog daiktai vogti. Tai, kad M. J. dave melagingus parodymus, patvirtina byloje esantys jo motinos ir jo pokalbiai telefonu.

Taip pat niekuo nepagrista yra teismo išvada, kad jis voge visus jam inkriminuojamus daiktus. Jis nevoge dujinio pistoleto, odinio švarko, auksines grandineles, juodos spalvos švarkelio, juodos spalvos megztinio, palaidines. Mano, kad juos galejo pavogti asmenys, merginas apipleše 2003-06-15, arba kiti asmenys.

Be to, teismas neivertino aplinkybes, kad jo motinos atžvilgiu procesines prievartos priemone – telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontrole bei irašu darymas – buvo taikomas nuo 2003-12-03 iki 2004-02-03. Byloje yra pateikti jo motinos ir jo pokalbiai tik už 2003-12-18 – 2003-12-28 laikotarpi. Jis su motina kalbejosi du menesius. Be to, motina tuo laikotarpiu kalbejosi ne tik su juo, bet ir su giminaiciais, policijos operatyvines veiklos agentu bei su STT pareigunais. Šie pokalbiai, tureje reikšmes teisingam bylos išsprendimui, byloje nepateikti.

Teismas taip pat atmete advokato prašyma leisti jam atpažinti policijos pareiguna, 2003-06-23 velai vakare (nakti) apsilankiusi pas merginas su alkoholiniais gerimais. Mano, kad jis galejo nurodyti aplinkybes turincias reikšmes bylai teisingai išspresti.

Nuteistasis D. K. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda patenkinti.

Prokuroras ir nukentejusioji G. S. prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del nuteistojo kaltes. Skundžiamas nuosprendis atitinka istatymo keliamiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes ir nusikalstamu veiku kvalifikacijos pagrinde ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visuma. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, kolegijos nuomone gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Irodymai, kuriais teismas pagrinde nuteistojo kalte, ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija siekdama patikrinti nuosprendyje išdestytu išvadu teisinguma, o tuo paciu ir apeliacinio skundo argumentu pagristuma, atlikusi irodymu tyrima mano, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines ištirtu irodymu visuma, objektyviai ir nešališkai ištyre nuteistajam inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus irodymus ir savaip juos vertindamas kolegijos nuomone nera pagrindas teigti apie neobjektyvu ir šališka nusikalstamu veiku padarymo aplinkybiu ištyrima. Istatymas suteikia teise proceso dalyviams, tame tarpe ir kaltinamajam, manant, kad byla nagrineja šališkas teismas, visai teiseju kolegijai ar konkreciam teisejui pareikšti nušalinima BPK 59 str. nustatyta tvarka, nurodant motyvuota nušalinimo pagrinda. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posedžio protokolo turinio, D. K. ši teise buvo išaiškinta, taciau apeliantas nušalinimo nepareiške, todel apeliacinio skundo teiginys apie byla išnagrinejusi šališka teisma vertintinas deklaratyviu. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis del jo kaltes, padarytomis ivertinus ištirtus irodymus, kolegijos nuomone, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrineta neobjektyviai ir šališko teismo.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimo, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus tai, kad teiseju vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, siekdama patikrinti apeliacinio skundo argumentus apie nepilna ir neobjektyvu bylos aplinkybiu išnagrinejima pirmosios instancijos teisme, atliko irodymu tyrima. Apklausus visa eile liudytoju, tame skaiciuje nuteistojo motina B. K. , jos ir nukentejusiojo gynejo nurodytus asmenis, kuriems buk tai žinoma, kad A. S. ir I. S. nužude ne D. K. , o kiti asmenys, ištyrus kitus rašytinius irodymus, jokiu objektyviu duomenu, paneigianciu pirmosios instancijos teismo išvadas del D. K. kaltes pagal BK 129 str. 2 d., negauta. Apeliacines instancijos teisme apklausta liudytoja prokurore V. B. , atlikusi byloje ikiteismini tyrima, apie D. K. nuoširdaus prisipažinimo parašymo aplinkybes, policijos pareigunai R. R. ir V. P. , nepatvirtino apeliacinio skundo teiginiu apie buk tai neteisetais budais išgautus nuteistojo parodymus ikiteisminiame tyrime ir pan.

Atlikus irodymu tyrima ir nenustacius objektyviu duomenu, paneigianciu apkaltinamojo nuosprendžio išvadas del D. K. kaltes padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teiseju, vertinusiu irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nuosprendyje išsamiai išanalizuoti visi ištirti irodymai, taip pat ir paties D. K. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, pažymint ju nenuoseklumo ir kitimo priežastis, ka objektyviai patvirtina bylos rašytine medžiaga. Teismas motyvuotai nurode, kodel ir butent kuriuos D. K. parodymus bei kitus irodymus pripažino objektyviai patvirtinancius jo kalte, todel skundo teiginys, kad teismas savo išvadas grinde ne teisiamajame posedyje ištirtais irodymais, neanalizavo ju visumos, o tik vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu neteisetais metodais išgautu nuteistojo prisipažinimu del merginu nužudymo, laikytinas nepagristu.

Kita salyga irodymams vertinti yra tai, kad jie turi buti vertinami vadovaujantis istatymu, t.y. ar jie atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatytiems reikalavimams. Kolegijos nuomone visi irodymai, kuriais teismas pagrinde D. K. kalte ir kurie buvo patikrinti tiriant juos pirmosios instancijos bei apeliacines instancijos teismuose, gauti teisetais budais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo numatytos irodymu rinkimo tvarkos.

Laikytinas nepagristu apeliacinio skundo teiginius apie buk tai ikiteisminiame tyrime padarytus grubius procesinius D. K. teises i gynyba pažeidimus. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu visuose procesiniuose veiksmuose, atliktuose su D. K. , dalyvavo gynejas pagal paskyrima ar susitarima, kas patvirtina, kad istatymu garantuotos teises i gynyba pažeistos nebuvo. Tuo paciu pažymetina, kad bylos procesiniuose dokumentuose D. K. savo prierašais ir parašais patvirtino sutinkantis, kad bylos tyrimo pradžioje ji gintu advokatas pagal paskyrima. Ivertinus šias aplinkybes kolegija mano, kad apeliacinio skundo teiginys apie pažeistas teises i gynyba yra nepagristas ir deklaratyvus.

Nors apeliaciniame skunde teigiama apie bylos tyrimo eigoje ir jos nagrinejimo pirmosios instancijos teismo posedyje padarytus procesinius pažeidimus renkant, tiriant bei vertinant irodymus, sprendžiant nuteistojo kalte, bei nusikalstamu veiku, už kurias jis yra nuteistas, kvalifikacija, taciau anksciau nurodyti motyvai leidžia teigti, kad šie skundo argumentai yra nepagristi, nes tokiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, kuriuos butu galima pripažinti turejusiais esmines reikšmes išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrineti byla ir kurie butu paveike apkaltinamojo nuosprendžio priemima, kolegija nenustate.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinejo ir neivertino ji teisinanciu aplinkybiu ir faktu, neleido teisiamajame posedyje išsamiai liudyti jo motinai B. K. apie jai žinomas merginu nužudymo tikrasias aplinkybes bei ta nusikaltima padariusius asmenis, apie paties nuteistojo asmenybe, charakterio bruožus, neprijunge prie bylos rašytu laišku motinai bei ivairiu jos rašytu pareiškimu, kurie atitinkamose institucijose nebuvo tinkamai išnagrineti ir pan.

Apeliacines instancijos teisme apklausta liudytoja nuteistojo motina B. K. ivardijo liudytojus, galincius patvirtinti, kad A. S. ir I. S. nužude ne D. K. , bet kiti asmenys. Pažymetina, kad liudytoja B. K. duodama parodymus apeliaciniame teisme pripažino, kad pirmosios instancijos teisme šiu liudytoju pavardžiu samoningai nenurode, todel akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme jie nebuvo apklausti.

Siekiant patikrinti aukšciau minetus apeliacinio skundo argumentus bei liudytojos B. K. parodymus, apeliaciniame teisme buvo apklausti jos nurodyti liudytojai D. P. , M. P. , D. B. , R. P. ir E. P. .

Liudytojos D. P. , M. P. , D. B. , R. P. parode girdejusios iš E. P. , kad minetas merginas nužude ne D. K. , bet kiti asmenys, priklausantys Šiauliuose veikianciai broliu Lukšu nusikalstamai grupuotei.

Tuo tarpu liudytoja E. P. parode, kad iš tiesu su daugeliu pažistamu yra teke kalbetis apie minetu merginu nužudyma, taciau jokiu konkreciu duomenu nei apie nužudymo aplinkybes, nei apie tai padariusius asmenis jai nera žinoma, nes visos girdetos kalbos apie tai buvo tik ivairus, niekuo objektyviai nepagristi gandai, nes niekas konkreciai neivardijo konkreciu asmenu, o pokalbiuose kiekvienas kalbejes žmogus išsakydavo tik savo, konkreciais duomenimis nepagrista, nuomone.

Siekiant patikrinti teismo išvada del D. K. kaltes pagal BK 129 str., nuteistojo gynejo prašymu apeliacines instancijos teismo posedyje buvo apklaustas ir liudytojas V. J. , kuris parode, kad budamas patalpintas i viena kamera su D. K. , žinodamas, kad jis itariamas dvieju merginu nužudymu, iš pokalbiu su juo suprates, kad pastarasis šio nusikaltimo nepadares, todel apie tai pranešes policijos pareigunams bei D. K. motinai.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija ivertinusi aukšciau minetu liudytoju parodymus juos vertina kritiškai, nes liudytojai duodami parodymus nenurode jokiu konkreciu duomenu patvirtinanciu ar paneigianciu skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas D. K. pripažistant kaltu pagal BK 129 str. 2 d. Akivaizdu, kad mineti liudytojai, duodami parodymus apie merginu nužudyma, remesi ir pateike gandu lygio ar sužinota tarpusavio pokalbiuose informacija, tuo paciu išsakydami savo subjektyvia nuomone, kuri nepagrista jokiais kitais objektyviais irodymais ar bylos medžiaga.

Tas pats pasakytina ir apie kita rašytine medžiaga minima apeliaciniame skunde, kuri pateikta apeliacines instancijos teismui ir buvo prijungta prie bylos.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti ir ivertinti duomenys, charakterizuojantys nuteistaji, t.y. jo charakteristika iš mokyklos, liudytoju parodymai, teismo psichiatrines psichologines ekspertizes aktas, kita rašytine medžiaga, todel apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyre ir neivertino nuteistaji charakterizuojancios medžiagos, laikytinas nepagristu. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, kolegijos nuomone nera pagrindas teigti, jog teismas minimos bylos medžiagos neištyre ir neivertino.

Teismo išvados pripažistant D. K. kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 punktus bei 178 str. 1 d. pagristos išsamiai išanalizuotu ištirtu irodymu visuma, kuri ivertinta vadovaujantis istatymo nustatytais reikalavimais, tame skaiciuje ir paties D. K. , parodymai, motyvuotai nurodant kuriais iš ju remiamasi grindžiant apelianto kalte, padarius nusikalstamas veikas, už kurias ir buvo nuteistas, o kurie parodymai ir kodel atmetami. Kolegijos nuomone šios teismo išvados laikytinos teisingomis, nes atlikus irodymu tyrima apeliacinio skundo teiginiai apie neteisetais metodais išgautus apelianto parodymus ikiteisminiame tyrime, nepasitvirtino. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismas išsamiai išanalizavo D. K. parodymu seka, nustate ju pasikeitimo aplinkybes bei priežastis, kas patvirtinama bylos duomenimis. Nepasitvirtinus apeliacinio skundo teiginiams apie buk tai smurto pasekoje išgautus apelianto parodymus, kolegijos nuomone, teismui nebuvo pagrindo netiketi paties D. K. 2003-07-04 rašytu nuoširdžiu prisipažinimu apie A. S. ir I. S. nužudymo priežastis bei aplinkybes, ka jis patvirtino ta pacia diena apklausiamas itariamuoju bei parodymu patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynejui. Peržiurejus vaizdo iraša, kuriame užfiksuoti D. K. parodymai tikrinant juos ivykio vietoje akivaizdu, kad apeliantas šio procesinio veiksmo metu gana išsamiai nurode minetu merginu nužudymo aplinkybes ir mechanizma, tuo paciu pripažindamas savo kalte padarius šia nusikalstama veika. Peržiuretas vaizdo irašas leidžia teigti, kad tai apeliantas padare laisva valia, dalyvaujant gynejui ir be jokios šiame procesiniame veiksme dalyvavusiu pareigunu itakos. Mineti apelianto parodymai, kuriuos jis pripažino savo kalte nužudžius A. S. ir I. S. , kolegijos nuomone, yra vertinamas kaip vienas iš jo kaltes irodymu, gautas istatymu nustatyta tvarka, vadovaujantis baudžiamojo proceso istatymo reikalavimais.

Nors vienas iš nusikalstamos veikos padarymo irankiu, t.y. D. K. nurodytas plokšcias metalinis strypas tyrimo metu ir nesurastas, taciau apeliacines instancijos teisme dalyvaves teismo medicinos ekspertas nepaneige galimybes, kad nužudytoms merginoms kai kurie nustatyti kuno sužalojimai galejo buti padaryti tokias savybes turinciu irankiu.

D. K. parodymai ikiteisminiame tyrime kai jis pripažino savo kalte del nužudymo ir jo nurodytos šios veikos padarymo aplinkybes, kolegijos nuomone, neprieštarauja ivykio vietos apžiuros, teismo medicinos specialisto išvadu duomenims apie A. S. ir I. S. mirties priežastis bei joms padarytus kuno sužalojimus ir ju padarymo mechanizma, kitai bylos medžiagai, todel teismo išvada, kad apelianto kalte irodyta, laikytina teisinga.

Veika pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 punktus kvalifikuota teisingai, nes nusikalstamos veikos metu buvo nužudyti du asmenys, o nužudytosioms padaryti daugybiniai kuno sužalojimai bei nustatytos ju padarymo aplinkybes bei mechanizmas pagristai leidžia teigti, kad kaltininko veika pasireiške ypatingu žiaurumu, ka šios veikos metu pastarasis akivaizdžiai suvoke.

Pagristai apelianto veika kvalifikuota ir pagal BK 178 str. 1 d., kadangi ištirti irodymai patvirtina, kad iš buto, kuriame buvo nužudytos merginos, buvo pavogtas nuosprendyje nurodytas turtas. Pažymetina, kad apeliantas iš esmes pripažista savo kalte del svetimo turto vagystes, ka objektyviai patvirtina ir bylos tyrimo metu surasti ir išimti iš mineto buto pagrobti daiktai. Nors apeliantas teigia, kad jis iš buto pagrobe tik dali nuosprendžio nustatomoje dalyje išvardintu daiktu, teigdamas, kad kitus galejo pagrobti kiti asmenys, taciau kolegijos nuomone, minetas skundo teiginys laikytinas nepagristu. Akivaizdu, kad apeliantas neigia pagrobes butent tuos daiktus, kurie tyrimo metu nebuvo surasti ir paimti kaip daiktiniai irodymai. Kaip seka iš paties nuteistojo parodymu, po A. S. ir I. S. nužudymo, pavogtus daiktus iš buto išneše per keleta kartu, griždamas i buta net nakties metu, parsineše ir paslepe juos savo namuose, kai kuriuos iš ju veliau pardave, atidave savo buvusiai draugei, o kai kuriuos išmete i šiukšliu konteineri.

Baudžiamosios bylos duomenys bei aukšciau nurodytos aplinkybes kolegijos nuomone kaip tik ir paneigia mineta apelianto teigini.

Vadovaudamasi aukšciau išdestytais motyvais kolegija mano, kad panaikinti nuosprendi ir išteisinti D. K. pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 punktus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera pagrindo.

Taciau nuosprendis keistinas del apeliantui paskirtos pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 punktus bausmes, t.y. laisves atemimo iki gyvos galvos, kuri, kolegijos nuomone, yra per griežta, todel negali buti pripažinta teisinga.

Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima padariusiam asmeniui. Visais atvejais bausme yra individuali prievartos priemone, skiriama konkreciam asmeniui už konkrecia nusikalstama veika. Ji turi atitikti bausmes paskirti numatyta BK 41 str. 2 d., turi buti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Pagal BK 41 str. 2 d. bausmes paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atliekancius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Konkretus bausmes dydis yra BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu visumos ivertinimo išraiška. Kolegijos nuomone, skiriant D. K. aukšciau mineta bausme, teismas nepilnai ivertino BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu visuma.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 30 punkte yra pasakyta, kad skirdami bausmes pagal BK 129 str., teismai turi atsižvelgti i tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negražinamus padarinius ir ypatinga žala visuomenei. Jei byloje yra vien atsakomybe sunkinancios aplinkybes, numatytos BK 60 str., arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 str. 2 d. punktus, skiriant kaltinamajam laisves atemimo bausme, paprastai turetu buti skiriama didesne laisves atemimo bausme negu sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.

Šioje byloje nenustatytos D. K. atsakomybe nei sunkinancios, nei lengvinancios aplinkybes. Nors apeliantas ir padare nusikaltima, kuris istatymo priskiriamas prie labai sunkiu nusikaltimu, kas teisingai nurodyta nuosprendyje, taciau jis anksciau neteistas, nusikalto pirma karta ir budamas dar labai jauno amžiaus, t.y. tik sulaukes 18 metu, mokyklos charakterizuojamas teigiamai. Butent šios aplinkybes leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui laisves atemima iki gyvos galvos, bausmes tinkamai neindividualizavo, todel ji negali buti pripažinta teisinga. Neteisingos bausmes paskyrimas tuo paciu reiškia, kad yra pažeidžiama asmens teise i teisinga teisma.

Vadovaujantis bausmes paskirtimi ir istatyme numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, atsižvelgiant i tai, kad nuteistasis tycia itin žiauriai nužude du asmenis, tai yra padare labai sunku nusikaltima, sukelusi negražinamus padarinius ir ypatinga žala visuomenei, ivertinus duomenis, charakterizuojancius kaltininko asmenybe ir jo amžiu kolegijos nuomone, jam skirtina maksimali terminuota laisves atemimo bausme, numatyta BK 129 str. 2 d. sankcijoje. Vadovaujantis BK 63 str. taisyklemis, naujai paskirta pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 6 punktus, terminuota laisves atemimo bausme apemimo budu subendrintina su bausme, pirmos instancijos teismo paskirta pagal BK 178 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Šiauliu apygardos teismo 2004 m. lapkricio 17 d. nuosprendi pakeisti:

D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p. paskirti bausme laisves atemima dvidešimciai metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 3 p., šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p. paskirta laisves atemimo bausme ir bausme, paskirta Šiauliu apygardos teismo 2004 m. lapkricio 17 d. pagal BK 178 str. 1 d., subendrinti apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne ir D. K. paskirti galutine subendrinta bausme laisves atemima dvidešimciai metu, bausme atliekant pirmuosius aštuonerius metus kalejime, likusia bausmes dali pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.