Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., g. 1971-02-16 Tauragėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja D. B. parodė, kad su kolega P. J. atvykus į įvykio vietą, pastebėjo praviras 21 buto duris, jos buvo išlaužtos, ant grindų mėtėsi viena durų spynos metalinė dalis. Į butą įėjo kartu su medicinos felčere. Iš karto pamatė kambario viduryje prie minkšto kampo aukštielninką kraujo klane gulintį vyriškį, kurio veidas ir drabužiai buvo labai kruvini. Kambaryje prie stalo pamatė stovint vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pastarasis vienoje rankoje laikė cigarečių pakelį, kitoje degtukus. Stovėjusio vyriškio veidas, rankos, rūbai ir batai buvo kruvini. Jiems įėjus, vyriškis iš karto atsisėdo ant prie įėjimo į kambarį buvusios kėdės. Greitosios medicinos pagalbos medikė vyriškio paklausė, kas nutiko, ir klausdama uždėjo jam ranką ant peties. Tada ant kėdės sėdėjęs vyriškiai grubiai nustūmė nuo savęs medikės ranką, liepė medikei jo neliesti, elgėsi agresyviai. Tada ji su P. J. agresyvų vyriškį pasistatė prie sienos, išoriškai apieškojo. Iš dešinės pusės kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną "Nokia", uždėjo antrankius. Tada ant kambario viduryje buvusio stalo pastebėjo peilį rudos spalvos rankena, ant kurios matėsi dėmės, panašios į kraują. Sulaikomas vyriškis elgėsi agresyviai iki to laiko, kol buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Sulaikomas vyriškis jiems pasakė: "aš jus visus papjausiu". Keikė juos necenzūriniais žodžiais, šaukė, grasino. Tik įėjus į butą vyriškio paklausė, kas nutiko, tačiau jis į jų klausimą nieko neatsakė, tik labai keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, visą laiką buvo agresyvus. Tarnybiniame automobilyje sulaikytasis vyriškis toliau elgėsi agresyviai, reikalavo jį atrakinti, nuvalyti jam snarglius. Sulaikytojo vyriškio paklausus, kas nutiko bute, jis atsakė, kad draugo nepadūrė, o atsikėlęs rado draugą jau padurtą kraujo klane. Jis teigė nematęs, kas su draugu vyko bute, nes nuo girtumo buvo "nulūžęs". Sulaikytasis tarnybiniame automobilyje tai rėkdavo, tai vėl nurimdavo, sakė, kad yra "sėdėjęs", jam viskas dabar aišku, kad jį apkaltins. Komisariate buvo nustatyta, kad sulaikytasis vyriškis yra A. J.. Nuvykus į įvykio vietą nei lauke, nei laiptinėje, nei bute jokių pašalinių asmenų nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros metu 2017-02-05 3.30 val. apžiūrint butą Gargžduose, (duomenys neskelbtini), rasta iš vidaus išlaužta buto durų stakta. Ant durų staktos ir varčios vidinės pusės rastos panašios į kraują dėmės. Bute įvairiose vietos rasta panašių į kraują dėmių, taip pat 3 tušti ir 1 pilnas 1 litro talpos alaus buteliai. Kambaryje ant grindų rastas ir apžiūrėtas K. D. lavonas, ant stalo rastas ir paimtas peilis, suteptas panašiomis į kraują dėmėmis (t. 1, b. l. 22-52, 133). Nei pirminės, nei 2017-02-23 darytos papildomos (t. 1, b. l. 57-58) buto apžiūros metu bute nerasta raktų, tinkančių atrakinti laukines buto duris.

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti K. D. drabužiai, teismo medicinos ekspertų nuvilkti nuo lavono (t. 1, b. l. 93-103).

Specialisto išvadoje Nr. S 85/2017(01) konstatuota, kad ant įvykio vietoje paimto peilio geležtės, K. D. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas žmogaus kraujas. Ant peilio rankenos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. D. DNR profiliu (t. 2, b. l. 25-32).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad prieš įvykį A. J. naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68, 76). Iš BPC pažymos matyti, kad apie bute rastą lavoną šiuo telefonu pranešta 2017-02-05 1.33 val. Apžiūros protokolu padaryta BPC pateikto telefoninio pranešimo garso įrašo išklotinė, iš kurios matyti, kad apie nužudytą draugą praneša A. J., jis kalba nerišliai, keikiasi, sunkiai orientuojasi aplinkoje, pokalbis trunka daugiau kaip 18 min. (t. 2, b. l. 38-46). Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad informacija apie lavoną GMP perduota 01.57 val. brigada atvyko į vietą 02.05 val., konstatuota mirtis (t. 2, b. l. 35-36).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad K. D. mirė nuo daugybinių aklų galvos ir kaklo durtinių-pjautinių sužalojimų su abipusiais išorinės miego arterijos pažeidimais. Į tai nurodo daugybinės durtinės – pjautinės žaizdos veide ir kakle su veido ir kaklo minkštųjų audinių pažeidimu, išorinės miego arterijos poliežuvinės seilių liaukos šakos dešinėje ir išorinės miego arterijos kairėje pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoniniai reiškiniai konstatuoti lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2017-02-05 04.15 val., nuo K. D. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 2-6 val. laiko. K. D. lavono kūne nustatytos daugybinės durtinės – pjautinės žaizdos veide ir kakle su veido ir kaklo minkštųjų audinių pažeidimu, išorinės miego arterijos poliežuvinės seilių liaukos šakos dešinėje ir išorinės miego arterijos kairėje pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, pagal makroskopinį vaizdą, lokalizaciją, medicinos kriminalistikos laboratorijos duomenimis, padarytos aštriu, plokščiu, duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu, apie 1,5 cm geležtės pločio daiktu (daiktais) arba įrankiu (įrankiais), kuris paniro per odą įvairiomis kryptimis nukentėjusiojo K. D. kūno atžvilgiu netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Daugybinės durtinės – pjautinės kiauryminės žaizdos pilve, pagal makroskopinį vaizdą, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu, apie 1,5 cm geležtės pločio daiktu (daiktais) agonijos metu arba iškart po mirties. Jei šie sužalojimai būtų padaryti esant gyvam, tai jie būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės aklos žaizdos veide, kaklo dešinėje, pečiuose, pilvo dešinėje, pagal makroskopinį vaizdą padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) netrukus mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Plėštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos veide, pasmakrės srityje, kairio peties srityje, dešinėje plaštakoje ir kairiame šone, odos nubrozdinimai veide, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvos smilkinių raumenyse ir viršugalvio dešinėje, pagal makroskopinį vaizdą padarytos kietu buku daiktu (daiktais) netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, VI ir XI šonkaulių lūžiai kairėje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kai XI šonkaulis lūžo tiesioginio traumavimo metu, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Randai viršugalvio dešinėje ir dešinėje blauzdoje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 6 mėn. laikotarpiu iki mirties. Randai kaip sužalojimai nekvalifikuojami. K. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,79‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. K. D. po nustatytų daugybinių aklų galvos ir kaklo durtinių-pjautinių sužalojimų su abipusiais išorinės miego arterijos pažeidimais galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. rėkti, judėti, kol neprarado sąmonės, ir galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. K. D. lavono kūne nustatyti sužalojimai, išvardinti specialisto išvados 3.1. punkte, pagal makroskopinį vaizdą, lokalizaciją, medicinos kriminalistikos laboratorijos duomenimis, padaryti aštriu, plokščiu, duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu, apie 1,5 cm geležtės pločio daiktu (daiktais) arba įrankiu (įrankiais), mažiausiai 12 trauminių poveikių į veidą ir kaklą, 3.2. punkte – aštriu, pjaunančių savybių turinčiu, apie 1,5 cm geležtės pločio daiktu (daiktais), mažiausiai 5 trauminiais poveikiais į pilvą, 3.3. – aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai 9 trauminiais poveikiais į veidą, kaklą, pečius ir pilvą, 3.4. – kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 19 trauminiais poveikiais į veidą, pasmakrę ir galūnes, 3.5. – kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 3 trauminiais poveikiais į krūtinės kairę pusę. Kadangi megztinis paslankus nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, todėl K. D. megztinio pažeidimai pagal pažeidimų matmenis, skaičių ir išsidėstymą santykinai atitinka K. D. lavono kūne nustatytus daugybinius aklus galvos ir kaklo durtinius-pjautinius sužalojimus. K. D. plaštakose pjautinių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 109-118).

Aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, vasario 4 d. po darbų pas A. J. jis grįžo į K. D. namus apie 17 val., būdamas gerokai išgėręs (ryte po 50 g. degtinės išgėrė su K. D., dirbdamas pas A. J. gėrė alų, prieš einant namo keturiese išgėrė iki 1,5 litro degtinės), K. D. taip pat rado gerokai išgėrusį, abu kartu išgėrė jo parsineštą 0,35 litro degtinės butelį, K. D. buvo kažko piktas, suirzęs, ant jo šaukė. Po to jis iš parduotuvės parnešė dar 4 litrinius butelius alaus, jie abu išgėrė po stiklinę alaus, ir kaltinamasis nurodo daugiau nieko neprisimenąs, o atsipeikėjęs radęs K. D. nebegyvą ir ėjęs kviesti pagalbos. Iš kaltinamojo parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad nei įvykio vietoje, nei pas kaltinamąjį ar nužudytąjį nebuvo rasti jų turėti raktai nuo K. D. kambario durų, o kambario durys atvykus policijai rastos išlaužtos iš vidaus. Kaltinamasis nurodo neprisimenąs, kad būtų išlaužęs duris, tačiau neneigia, kad neradęs raktų ir norėdamas kreiptis pagalbos į kaimynus, iš vidaus išspyrė kambario duris ir tokiu būdu pateko į bendro naudojimo koridorių. Kaltinamasis taipogi nurodė, kad jam gyvenant pas K. ir jiems abiems būnant namuose, K. kambario duris visuomet užrakindavo iš vidaus. Liudytoja I. S. parodė, kad apie 1 val. prabudo nuo netoliese laužiamų durų garso, girdėjo gal 3 spyrius, liudytoja J. N. taip pat parodė apie 01.10 - 01.20 val. girdėjusi gal 4 duslius garsus K. bute, abi liudytojos nurodė maždaug po 20 minučių po girdėtų smūgių išgirdusios kaltinamąjį telefonu kviečiant pagalbą ir beldžiantis į duris. Artimiausia D. D. kaimynė liudytoja D. U. parodė, kad apie 19 valandą ji išgirdo garsiai kalbant K. su A., bet pokalbio teksto negirdėjo, pokalbis nebuvo konfliktinis. Apie 23 valandą ji išgirdo K. šaukiant. Suprato, kad K. A. šaukė "tau viskas negerai, tu čia nebegyvensi", po to iš jų kambario išgirdo sklindant garsus, panašius į atliekamo remonto garsus. Maždaug po pusvalandžio, o gal pusvalandžio bėgyje ji išgirdo garsą, panašų į griūvančio ar krentančio žmogaus garsą. Apie 24.00 valandą ji nuėjo miegoti, nesigirdėjo nei jokių balsų, nei jokio triukšmo. Jau įmigusi, išgirdo jai į duris skambinant ir tris kartus stipriai baladojant.

Tuo būdu apklaustos liudytojos K. D. kaimynės patvirtino, kad įvykio dienos vakarą ir naktį K. D. kambaryje jokių pašalinių asmenų nebuvo, jokių pašalinių nesimatė ir pastato laiptinėje ar prie pastato, šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis. D. U. nurodytas girdėtas K. ir A. pirmojo garsesnio pokalbio laikas atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie K. D. nepasitenkinimą ir susierzinimą begeriant kaltinamojo parneštą degtinę. Kaip nurodė kaltinamasis, jam nuėjus į parduotuvę ir parnešus alaus, K. D. toliau ant jo pyko, šaukė. Nors kaltinamasis teigia, kad nuo to momento, kai jie išgėrė po stiklinę alaus, jis toliau įvykių nebeprisimena, tačiau įvykio vietoje iš 4 kaltinamojo parneštų litrinių alaus butelių pilnas buvo rastas tik vienas, o likę 3 – tušti, kas patvirtina, jog nuo to momento, kuomet kaltinamasis teigia nieko nebeprisimenantis, jo ir nukentėjusiojo išgertuvės truko dar pakankamai ilgą laiko tarpą, kas visiškai atitinka D. U. parodymus apie maždaug 23 val. girdėtus K. D. šauksmus „tu čia nebegyvensi“ ir po to girdėtus įvairius bildesius nužudytojo kambaryje.

Iš liudytojos D. U. nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog girtaujant tarp kaltinamojo ir K. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. D. ėmė grasinti išvaryti jo priimtą gyventi kaltinamąjį. Iš karto po to D. U. nurodo girdėjusi nužudytojo kambaryje bildesius, kurie patvirtina, kad konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą, kas visiškai sutampa su teismo medicinos specialistų išvadomis apie nužudytajam ir kaltinamajam padarytus kūno sužalojimus, nes, pasak kaltinamojo, iki jam prarandant atmintį nei jis pats, nei K. D. jokių kūno sužalojimų neturėjo. Paties kaltinamojo parodymai, jog jis atsibudo fotelyje ir pamatė nebegyvą K., bei liudytojų D. U., I. S., J. N. parodymai, jog nužudytojo kambaryje iki durų laužimo pakankamai ilgą laiką buvo visiškai tylu patvirtina, kad baigęs smurtauti prieš K. D. ir pastarajam neberodant gyvybės žymių, girtas kaltinamasis užmigo, o atsibudęs ir pamatęs nebegyvą kruviną nužudytąjį ir neradęs kambario raktų, iš vidaus išlaužė užrakintas kambario duris ir išėjo į bendro naudojimo koridorių kviesti pagalbos. Kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog jis neprisimena smurtinės konflikto fazės, kuomet buvo nužudytas K. D. ir sužalotas pats kaltinamasis, visiškai paaiškinama kaltinamojo girtumu. A. J. 2017-02-05 03.18 val. alkotesteriu nustatytas 2,49 promilės girtumas. Iš liudytojos D. U., kitų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamojo ir nužudytojo bendravimas, o tuo pačiu ir alkoholio vartojimas nužudytojo bute truko maždaug iki 23 val., po to įvykio konfliktas, po kurio kaltinamasis užmigo, o atsibudęs ėjo kviesti pagalbos. Taigi kaltinamasis baigė vartoti alkoholį ne vėliau kaip 4 valandas iki jo patikrinimo alkotesteriu. Iš teismo medicinos žinių taikymo nagrinėjant baudžiamąsias bylas praktikos žinoma, kad žmogaus organizmas per valandą suskaido apie 0,1-0,15 promilės alkoholio, taigi kaltinamojo girtumo laipsnis konflikto metu galėjo siekti apie 3 promiles alkoholio, t. y. atitiko sunkų girtumo laipsnį, ką akivaizdžiai iliustruoja ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai apie kaltinamojo būklę jiems atvykus, ir kaltinamojo pokalbio su BPC garso įrašo turinys.

Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė K. D. mirties priežastis buvo kaltinamojo veiksmai – daugybinių smūgių peiliu (nužudytojo krauju suteptas peilis rastas įvykio vietoje) sudavimas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas. Apklaustų asmenų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog K. D. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta. Nustatyta, kad kitų asmenų K. D. namuose tą vakarą nebuvo, o nužudytajam girtaujant su kaltinamuoju, tarp jų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į fizinio smurto panaudojimą, kurio metu kaltinamasis sudavė K. D. daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir peiliu, ir tokiu būdu jį nužudė. Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytą galimą mirties laiką ir liudytojos D. U. girdėtą konflikto laiką, kaltinimo ribose tikslinamas nusikaltimo padarymo laikas.

Kaltinamojo pavartoto prieš nužudytąjį smurto pobūdis ir apimtis – kelių dešimčių smūgių sudavimas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, žalojančio įnagio naudojimas – neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo ir veikė tiesiogine tyčia. Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo elgesys po įvykio – iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė per keletą – kelioliką minučių, tačiau kaltinamasis ėmėsi kviesti pagalbą tik praėjus maždaug 2 valandoms po konflikto. Kita vertus, įvykio situacija neduoda pagrindo manyti kaltinamąjį veikus būtinosios ginties situacijoje. Nors kaltinamajam konflikto metu taip pat buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, tačiau jie galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam ginantis nuo žymiai intensyviau smurtavusio kaltinamojo. Kita vertus, kaltinamasis buvo gerokai jaunesnis ir fiziškai stipresnis už nužudytąjį, kuris, beje, įvykio metu buvo ir ženkliai daugiau apsvaigęs nuo alkoholio, kas atitinkamai negalėjo neturėti įtakos jo judesių koordinacijai ir jėgai. Taigi kaltinamasis neturėjo jokio pamatuoto pagrindo naudoti tokio pobūdžio ir intensyvumo fizinį smurtą net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis konflikto metu būtų pirmas ėmęs naudoti fizinį smurtą. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.

Nors konflikto metu kaltinamasis buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, t. y. nenustatyta, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo pataloginio girtumo būklėje. Apklaustų asmenų parodymuose nėra duomenų, kad veikos padarymo metu kaltinamasis būtų apimtas trumpalaikės psichozės, kuri būdinga patologiniam girtumui – pats kaltinamasis parodė, kad jam grįžus po darbų namo, pats nukentėjusysis buvo blogai nusiteikęs, susierzinęs ir viskuo nepatenkintas, tačiau jis stengėsi nereaguoti į nukentėjusiojo elgesį, o iš liudytojos D. U. parodymų matyti, kad konfliktas kilo, kuomet nukentėjusysis ėmė grasinti, jog nebeleis kaltinamajam gyventi savo namuose. Iš to seka, kad kaltinamojo normalus psichinis ryšys su išoriniu pasauliu veikos padarymo metu iš esmės nebuvo nutrūkęs ir apsiribojo tik fiziologiniam girtumui būdingais psichikos pakitimais, neatimančiais galimybės orientuotis aplinkoje, suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi aplinkybė, jog kaltinamasis dėl girtumo veikos padarymo metu nebeprisimena nusikaltimo padarymo aplinkybių, neduoda jokio pamatuoto pagrindo BK 17 str. 1 d. ar BK 18 str. 1 d. nuostatų taikymui. Todėl, vadovaujantis BK 19 str. 1 d. nuostatomis, kaltinamasis privalo atsakyti už nusikaltimą, kurį padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. A. J. kaltė dėl tyčinio K. D. nužudymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, neteistas, tačiau oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nėra sukūręs šeimos, turi problemų dėl alkoholio vartojimo (nusikalto būdamas girtas, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už girtavimą viešoje vietoje). Kaltinamasis įvykdė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkaverčio konflikto žiauriai nužudė seniai pažįstamą asmenį, kuris geranoriškai buvo priėmęs jį gyventi, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, priimant dėmesin, jog greta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio, teismas laiko galimu ir teisingu kaltinamajam skirti sankcijos vidurkio neviršijančią bausmę.

Nukentėjusioji G. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 155-156). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl tėvo netekties patyrė didelį sukrėtimą, išgyvenimus, kadangi su tėvu palaikydavo nuolatinius ryšius.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai G. V. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jos tėvo gyvybė. Neginčytina, kad dėl tėvo tragiškos žūties G. V. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Kita vertus, pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jos tėvams išsituokus, tėvas jau apie 16-18 metų gyveno atskirai, girtavo, tarpusavio ryšius jie palaikydavo tik epizodiškai (gyvendama Kaune, tėvą paskutinį kartą buvo aplankiusi 2016 m. liepos mėn., o telefonu paskutinį kartą bendravo su tėvu 2017 m. sausio mėn.). Taigi G. V. santykiai su tėvu nebuvo itin artimi, o jų dvasiniai ir emociniai ryšiai nebuvo itin glaudūs. Todėl, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias jokio turto neturinčio kaltinamojo, kuris nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, galimybes atlyginti žalą, G. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10000 eurų. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Nukentėjusysis V. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 1360 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 144-145).

Nukentėjusysis V. D. į teismo posėdį neatvyko nurodęs, kad gyvena ir dirba Danijoje, ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Itin lakoniškame nukentėjusiojo ieškininiame pareiškime nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl, neišklausęs paties nukentėjusiojo, teismas neturi galimybių įvertinti jo patirtos neturtinės žalos. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 252 str. 1 d., ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Nukentėjusiajam pageidaujant, jis galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaip nurodė nukentėjusioji G. V., tėvą palaidojo visi giminės, o civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų pareiškė brolis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. buvo nurodęs (t. 1, b. l. 138-139), kad 1360 litų dydžio tėvo laidojimo išlaidas sudarė: karstas, drabužiai ir perrengimas 400 eurų, fotonuotrauka 30 eurų, 5 vainikai 120 eurų, bažnyčios salės nuoma 150 eurų, giedorių paslaugos 160 eurų, duobės iškasimas 50 eurų, gedulingi pietūs 450 eurų. Nors nukentėjusysis nurodė neišsaugojęs turėtas išlaidas pateisinančių dokumentų, akivaizdu, jog prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydis yra minimalus, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo tenkinamas galutinėje 1054 eurų sumoje, minusuojant nukentėjusiojo gautą 304 eurų dydžio (t. 2, b. l. 44) laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2017-02-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimti A. J. drabužiai, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ grąžintini kaltinamajam A. J.,kiti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir lyginamieji pavyzdžiai, taip pat nužudytojo K. D. drabužiai – sunaikintini,vokai su CD laikmenomis paliktini saugojimui prie bylos.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 36 eurai 26 ct.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-02-05. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajai G. V. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje G. V. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajam V. D. 1054 eurus turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2017-02-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtus A. J. drabužius, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ grąžinti nuteistajam A. J.,kitus įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus ir lyginamuosius pavyzdžius, taip pat nužudytojo K. D. drabužius – sunaikinti,vokus su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Išieškoti iš nuteistojo A. J. 36 eurai 26 ct. proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.