Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1546-764/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-25
Bylos Nr.: eI3-1546-764/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01538-2024-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“, G. L.
Atsakovas: Vyriausiajai rinkimų komisijai

Administracinė byla Nr. eI3-1546-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01538-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ ir G. L. skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai viešoji įstaiga „Radviliškio rajono paramos centras“ ir G. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. Sp-72 „Dėl publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“ (toliau – Sprendimas); 2) pareiškėjams iš Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Komisija Sprendimu nusprendė: 1. Pripažinti laikraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbtą publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ politiko, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politine reklama; 2. Pripažinti laikraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbtą publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ politiko, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. paslėpta politine reklama; 3. Pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas – VšĮ Radviliškio rajono paramos centras pažeidė Rinkimų kodekso: 3.1. 95 straipsnio 4 ir 5 dalis, skleisdamas paslėptą politinę reklamą; 3.2. 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skleisdamas politinę reklamą pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje. Sprendimas naikintinas, kadangi yra teisiškai ydingas tiek dėl procesinių trūkumų (yra be motyvų, pažeista Pranešėjų teisė būti išklausytiems), tiek pagal turinį (Pareiškėjai nepadarė Atsakovės konstatuotų LR Rinkimų kodekso (toliau – ir RK) ir / ar kitų įstatymų pažeidimų).

Teigia, jog Sprendimas naikintinas todėl, kad yra be motyvų. Rinkimų komisijos sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti, tai expressis verbis nurodyta ir RK 21 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte nustatyto išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 punkto, kur nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Sprendimas yra itin lakoniškas. Jame yra įžanginė dalis: „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgdama į Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 3-20(1.2) „Dėl J. L. publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu (pridedama), nusprendžia <...>“ ir rezoliucinė dalis (išdėstyta skundo 5 p., todėl nekartojama). Pažymoje (1 p.) nurodoma, kad Atsakovė 2023 m. spalio 2 d. gavo pranešimą (reg. Nr. 1-3829(2.11), kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 – 27 d. laikraštyje „Radviliškio kraštas“ Nr. 38 buvo paskelbtos dvi panašaus turinio publikacijos: J. L. publikacija: „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ (1 ir 4 laikraščio puslapiai) (toliau – ir Publikacija 1) ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos lėšomis užsakyta, pranešėjo parengta publikacija „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“ (25 laikraščio puslapis) (toliau – ir Publikacija 2). Pažymos 2 p. rašoma, kad minėtose publikacijose pateikiama informacija apie tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. visi keleiviai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono teritorijoje pradėti vežti nemokamai. Esminis skirtumas tarp publikacijų esąs tas, kad Publikacijoje 1 nurodoma, kad naujovę dėl nemokamo transporto paslaugų naudojimosi keleiviams simboliškai pristato savivaldybės vadovai, valdančiųjų partijų lyderiai ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis Pareiškėjas 2, pažymima, kad ši naujovė, tai Pareiškėjo 2 kelerių metų darbas, jo pasiūlymas ir sprendimas, kad Pareiškėjas 2 tokį sprendimą teikė ne tik dabar, bet ir V. S. einant mero pareigas, tačiau tada šis sprendimas nesulaukė palaikymo, teigiama, kad šioje taryboje Pareiškėjo 2 pasiūlymą palaiko dauguma tarybos narių, tačiau Publikacijoje 2 nurodoma, kad naujovę dėl nemokamo transporto paslaugų naudojimosi keleiviams simboliškai pristatė tik savivaldybės vadovai bei valdančiųjų partijų lyderiai, šioje publikacijoje Pareiškėjas 2 nėra minimas nei kaip idėjos autorius, nei kaip iniciatorius, nenurodoma, kad jis būtų teikęs sprendimo projektą dėl tokios idėjos ir pan. Kadangi Pažymos I skyriaus „I. Pirminė informacija“ kiti punktai prasideda žodžiais „Pranešėjo vertinimu <...>“ (3 p.); „Pranešime, be kita ko <...>“ (4 p.); „Reziumuodamas pranešime išdėstytą informaciją, jos autorius <...>“ (5 p.), kyla klausimas, ar Pažymos 2 p. išdėstyta Pažymos autoriaus R. R. pozicija, ar pranešėjo L. G. pozicija. Pažyma negali būti laikoma Atsakovės sprendimu RK 21 straipsnio ir kitų RK straipsnių prasme todėl, kad Pažymą surašė pagal darbo sutartį dirbantis Atsakovės darbuotojas R. R., kuris nėra Atsakovės narys. RK 23 straipsnyje nustatyta, kad rinkimų komisija savo veiklą vykdo ir sprendimus priima kolegialiai, o RK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai priimami rinkimų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma atviru balsavimu. Nors pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai gali atlikti tam tikras technines funkcijas veiksmus, tačiau įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad Atsakovė jos kompetencijai priskirtas su sprendimų priėmimu susijusias funkcijas ar jų dalį galėtų deleguoti ne Atsakovės nariams, bet kitiems asmenims. Šio skundo kontekste tai reiškia, kad Atsakovė negalėjo pavesti dalies savo funkcijų techniniams darbuotojams ar kitiems asmenims priimti / nustatyti / sukurti Atsakovės sprendimų dalis ar juo labiau pačius sprendimus. Pažymos negalima laikyti sudėtine Sprendimo dalimi, kadangi dėl Pažymos inkorporavimo į Sprendimą ar pan. jokio sprendimo Atsakovė nepriėmė. Šiame kontekste pastebėtina, kad RK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Atsakovė savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima kolegialiai savo posėdžiuose. Tai reiškia, kad klausimo svarstymas yra būtina Atsakovės sprendimo priėmimo stadija, tačiau ir Sprendimo turinio nematyti, kad tokia Sprendimo priėmimo stadija buvo. Sprendimo įžanginėje dalyje įrašyta, kad Atsakovė Sprendimą priima „atsižvelgdama“ į Pažymą ir kad pažyma „(pridedama)“. Žodis „atsižvelgti“ reiškia „atkreipti akis, paisyti“ (DLKŽ, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, 57 psl.). Taigi jokio sprendimo patvirtinti Pažymą, laikyti Pažymą sudėtine Sprendimo dalimi ar pan. - Sprendime nėra. Kadangi Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. yra be motyvų, o Pažymą, į kurią daroma nuoroda Sprendime, rengė ne atsakovės nariai, o kiti asmenys, jau vien dėl to Sprendimas naikintinas.

Pažymi, kad administracinės procedūros metu buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems, kadangi atsakovės 2024 m. kovo 19 d. posėdyje buvo priimtas ne tokio turinio sprendimas, apie kurio galimą priėmimą buvo informuotas ir pateikė paaiškinimus pareiškėjas 1, o kitoks sprendimas. Pareiškėjas 2 apie jo atžvilgiu ketinamus priimti sprendimus iš viso nebuvo informuotas. Pareiškėjas 2 iš viso nebuvo įtrauktas į administracinę procedūrą, nors Atsakovė Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p. pripažino Publikaciją 1 Pareiškėjo 2 politine reklama, o 2 p. pripažino Publikaciją 1 Pareiškėjo 2 paslėpta politine reklama. Atsakovės Sprendimas neabejotinai turėjo įtakos Pareiškėjo 2 teisėms ir pareigomis bei jo teisinei būklei, tačiau Pareiškėjas 2 nebuvo informuotas apie tokius Atsakovės ketinimus, o apie tai, kad jis, Atsakovės nuomone, 2023 m. rugsėjo 21 d. esą paskleidė politinę reklamą ir paslėptą politinę reklamą, sužinojo post factum iš Sprendimo. Kadangi atsakovė vykdo viešajam administravimui priskirtinus įgaliojimus, taikytina ESTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su pareiga viešojo administravimo subjektui užtikrinti teisės būti išklausytam įgyvendinimą. Kadangi buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems administracinės procedūros metu, ir dėl šios priežasties Sprendimas naikintinas.

Nurodo, jog Sprendimas naikintinas ne tik dėl to, kad yra nemotyvuotas, bet ir todėl, kad yra nepagrįstas ir neteisėtas pagal turinį, kadangi pareiškėjai nepadarė atsakovės konstatuotų RK pažeidimų. Sprendime nenurodyti jokie motyvai, pareiškėjai neturi objektyvios galimybės pateikti motyvuotų argumentų dėl Sprendimo (ne)pagrįstumo. Taip iš esmės pažeidžiamos pareiškėjų teisės skųsti Sprendimą. Pareiškėjai neturi kitos išeities, kaip remtis Pažymos tekstu, nors, kaip jau pasisakyta aukščiau, Pažyma nėra ir negali būti laikoma Atsakovės Sprendimu. Sprendimas neabejotinai yra Pareiškėjų saviraiškos laisvės, įtvirtintos Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje, apribojimas, kadangi Sprendimu buvo pripažinta, kad Pareiškėjai pažeidė įstatymą – RK 95 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, Atsakovė neketina apsiriboti įstatymo pažeidimo konstatavimu, kadangi Pažymos 35 p. ir 36 p. konstatuojama, kad už RK pažeidimus taikytina administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 2 dalyje. Nors Atsakovės 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašomas, kaip galima suprasti iš Atsakovės posėdžio įrašo, prie to ketinama grįžti po to, kai bus išnagrinėtos administracinės bylos, susijusios su Pažymoje minimais Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir ŽE inspektorius) ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir VIE komisija) sprendimais. Nebuvo pagrindo pripažinti, kad Pareiškėjai pažeidė RK ar kitas teisės normas tokiu būdu ir / ar tokia apimtimi, kad būtų buvęs būtinas ir pateisinamas Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Pareiškėjų teisės į saviraiškos laisvę apribojimas. Pažymos 28 p. nurodoma, kad: „nagrinėjamoje publikacijoje paskelbtas informacinis pranešimas apie G. L. kaip politiko veiklą nepatenka į Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalies išimtis, nes ši informacija, kaip nustatyta, yra orientuota ne į tikrovę atitinkantį informacinį pranešimą apie G. L. kaip politiko veiklą, bet į palankaus įvaizdžio apie G. L. kaip politiką sudarymą, teikiant klaidingą, tikrovės neatitinkančia informaciją, tokiu būdu propaguojant G. L. kaip politiką”. Tokia išvada nepagrįsta. Pareiškėjas 2 yra ilgametis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su sprendimu dėl nemokamo keleivių vežimo savivaldybės teritorijoje. Nors šį tarybos sprendimą priėmė ne vienas Pareiškėjas 2, o visi „už“ balsavę Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, tačiau tai, kad šis sprendimas yra ilgamečių Pareiškėjo 2 pastangų rezultatas, yra objektyviai egzistuojant faktinė aplinkybė. Pareiškėjas 2 pasiūlymus keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vežti nemokamai teikė dar būdamas ankstesnės kadencijos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu, kandidatu į savivaldybės merus, tačiau jo pasiūlymams nebuvo pritarta. 2022 m. sausio mėn. Pareiškėjas 2 kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją dėl finansavimo skyrimo projekto dėl nemokamo keleivių vežimo įgyvendinimui. 2022 m. vasario mėn. G. L. parengė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl nemokamo keleivių vežimo reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajone“ projektą, kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę dėl finansavimo skyrimo šio sprendimo įgyvendinimui. Tačiau Radviliškio rajono savivaldybė šio Pareiškėjo 2 parengto tarybos sprendimo projekto nepateikė nei tarybos komitetams, nei tarybos posėdžiui. Remdamasis ŽE inspektoriaus sprendimu Nr. SPR-273, Pažymos autorius daro išvadą, esą Pareiškėjai pažeidė RK, kadangi skleidė paslėptą politinę reklamą ir kt. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi ŽE inspektorius nesprendžia ir negali spręsti klausimų, susijusių su visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos kvalifikavimu politine reklama ar paslėpta politine reklama, nes tokia ŽE inspektoriaus funkcija nenumatyta VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 – 12 punktuose, kur apibrėžta ŽE inspektoriaus kompetencija: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; 6) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo ir kt.). Remdamasis VIE komisijos sprendimu Nr. EKS-04/24, Pažymos autorius daro išvadą, esą Pareiškėjai pažeidė RK, kadangi skleidė paslėptą politinę reklamą ir kt. Tokia išvada taip pat nepagrįsta, kadangi VIE komisija nesprendžia ir negali spręsti klausimų, susijusių su visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos kvalifikavimu politine reklama ar paslėpta politine reklama, nes tokia VIE komisijos funkcija nenumatyta VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalies 1 – 5 punktuose, kur apibrėžta VIE komisijos kompetencija: (1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Paaiškina, kad nors Pažymos 21.1 p. nurodoma, kad: „<...> VRK savo tinklalapyje www.vrk.lt 2023 m. rugsėjo 7 d. yra paskelbusi politinėms organizacijoms bei viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skirtą informacinį pranešimą, susijusį su politinės reklamos žymėjimu, kuriame akcentuojama, kad vykstant 2024 m. gegužės 12 d. Privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo), politinei kampanijai, reikalinga žymėti visą atlygintinai skleidžiamą politinę reklamą, net ir nesusijusia su referendumo politine kampanija“. Pranešimo nuoroda: https://www.vrk.lt/2023naujienos/-/content/10180/9/vykstant-referendumo-politinei-kampanijai-butina-zymeti-visa-atlygintina-politine-reklama, tačiau Atsakovės 2023 m. rugsėjo 7 d. informaciniu pranešimu kaip teisės šaltiniu remtis nėra pagrindo, kadangi Atsakovės informacinis pranešimas – tai ne privaloma elgesio taisyklė – teisės norma, o greičiau epistoliariniam žanrui priskirtinas kūrinys. Tuo tarpu, kaip jau pasisakyta aukščiau, Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį gali būti ribojama tik įstatymu. Tai reiškia, kad Atsakovė, kuriai nėra būdinga įstatymleidystės funkcija, savo laiškais, informaciniais pranešimais ir bet kokias kitais sprendimais ar aktais negali nustatyti papildomų teisės į saviraiškos laisvę apribojimų, kurių nenustato RK, RKĮ ir / ar kitos įstatymo galią turinčios teisės normos. RKĮ nei expressis verbis, nei netiesiogiai nėra nustatytas apribojimas, kad vykstant referendumo politinei kampanijai turi būti žymima visa politinė reklama, net ir nesusijusi su referendumo politine kampanija.Publikacija 1 nesusijusi ne tik su 2024 m. gegužės 12 d. referendumu, bet ir nesusijusi su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais, kurie vyks 2024 m. gegužės 12 d. ir / ar su rinkimais į Europos Parlamentą, kurie vyks 2024 m. birželio 9 d. tiek dėl to, kad Publikacijoje 1 minimas Pareiškėjas 2 nepretenduoja nei į Lietuvos Respublikos Prezidentus, nei į Europos Parlamentą, tiek dėl to, kad Publikacijoje 1 nėra jokių tekstų, kuriuos būtų galima priskirti politinei reklamai. Publikacijoje 1 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir 2024 m. birželio 9 d. rinkimai į Europos parlamentą iš viso nėra minimi, t. y. ne tik neminima rinkimų data ar rinkimų pavadinimai, bet ir nėra kokios nors kitos informacijos, kurią būtų galima susieti su nurodytais rinkimais. Pažymėtina, kad Sprendimas, o tiksliau, Pažyma (kadangi Sprendime šiuo klausimu nepasisakyta) yra prieštaringa. Pažymos 1 p. nurodoma, kad Atsakovės gautame pranešime minima ne tik Publikacija 1, bet ir Publikacija 2. Dalis Publikacijos 2 teksto sutampa su Publikacijos 1 tekstu. Publikacija 2 iliustruota trimis fotonuotraukomis, visose kuriose matyti politikas, Radviliškio rajono savivaldybės meras K. R., taip pat kiti politikai, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai. Meras K. R. Publikacijoje 2 cituojamas bent kelis kartus: „sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras K. R.; meras K. R. sakė <...>“. Atsakovė Publikacijos 2 politinės reklamos požiūriu nevertino, traktuodama Publikaciją kaip informacinį pranešimą, kuriam taikoma RK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta išimtis. Tačiau Publikacijai 1, kurioje taip pat buvo skelbiama oficiali informacija apie aukščiau aptartą Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta išimtis jau netaikoma ir daroma diametraliai priešinga išvada, esą šie straipsniai – tai Pareiškėjo 2 politinė reklama ir paslėpta politinė reklama. Toks prieštaringas ir šališkas Atsakovės vertinimas negali būtų pripažintas pagrįstu. Pažymos 29 p. nurodoma, kad: „Vertinant tai, kad G. L. kaip laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktorius yra atsakingas už šio laikraščio veiklą arba, tiksliau sakant, už šiame laikraštyje rengiamą ir skleidžiamą informaciją, jos turinį, dalytina išvada, kad J. L. publikacija <...> buvo paskelbta ne tik G. L. interesais, bet ir jo vardu“, o pažymos 30 p. daroma išvada, kad: „Atsižvelgiant į šios pažymos 28 ir 29 punktuose išdėstytą informaciją, darytina išvada, kad laikraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbta publikacija yra G. L. politinė reklama, nes atitinka Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatytus politinės reklamos požymius.“ Tokia išvada taip pat nepagrįsta. VIĮ 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir viešosios informacijos rengėjas Pareiškėjas 1 yra viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga, daugiausia užsiimanti labdaros ir paramos teikimu (ką suponuoja ir pats Pareiškėjo 1 pavadinimas). Sprendime nepagrįstai sprendžiama, esą Pareiškėjas 2 gali būti laikomas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ direktoriumi, savininku ar pan., esą gali duoti privalomus nurodymus visiems „Radviliškio kraštas“ redakcijos darbuotojams, vienasmeniškai spręsti dėl savaitraščio turinio ir pan. Kodėl Pareiškėjas 2 vadinamas „laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktoriumi“, iš viso neaišku, nes tokio asmens, kaip „laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktorius“, iš viso nėra. Įrašas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ metrikoje „Direktorius G. L.“ nurodo tik tai, kad Pareiškėjas 2 yra Pareiškėjo 1 direktorius. Tai akivaizdu iš to, kad šis įrašas grafoje „Leidėjas“ įrašytas po Pareiškėjo 1 pavadinimo, juridinio asmens ir PVM mokėtojų kodų, prieš adresą ir banko sąskaitą. Pareiškėjas 2 nėra ne tik „laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktorius“, bet ir nėra nei žurnalistas, nei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorius. Įrašas VIRSIS iki 2024 m. kovo 1 d., kad Pareiškėjas 2 buvo „už turinį atsakingas asmuo“ nėra tolygu savaitraščio redaktoriui, t. y. už turinį atsakingas asmuo gali būti redaktoriumi (nuo 2024 m. kovo 1 d. „už turinį atsakingas asmuo“ G. V. yra ir savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė), tačiau gali juo ir nebūti (Pareiškėjas 2 nebuvo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktoriumi). Pareiškėjas 2 yra ne redakcijos ir žurnalistų „viršininkas“, bet viešojo juridinio asmens – Pareiškėjo 1vadovas – direktorius. Juridinio asmens vadovas – direktorius ir savaitraščio redaktorius (žurnalistas) yra skirtingi asmenys. Kadangi nei Pažymoje, nei Sprendime nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl Publikacija 1 buvo pripažinta Pareiškėjo 2 politine reklama ir paslėpta politine reklama, Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2023 m. spalio 2 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo pranešimą (reg. Nr. 1-3829(2.11), kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 21–27 d. laikraštyje „Radviliškio kraštas“ Nr. 38 buvo paskelbta G. L. kaip politiką reklamuojanti publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“. Pasak pranešėjo, minėtoje publikacijoje pateikiama tendencinga, melaginga informacija, nepagrįstai nuopelnus priskiriant G. L., taip manipuliatyviai kuriant teigiamą jo, kaip politiko, įvaizdį ir siekiant iš viešumos eliminuoti jo politinius oponentus. 2023 m. gruodžio 12 d. Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. spalio 2 d. pranešime pateiktos informacijos pagrindu pradėjo tyrimą. 2024 m. kovo 19 d. Vyriausiajai rinkimų komisija tyrimą baigė (sprendimas Nr. Sp-72), pripažindama laikraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbtą publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ politiko, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politine reklama; kad ši politinė reklama yra paslėpta; kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas – VšĮ Radviliškio rajono paramos centras skleisdamas paslėptą politinę reklamą pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 ir 5 dalis, o skleisdamas politinę reklamą pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje – pažeidė minėto kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-366(2.11) VšĮ Radviliškio rajono paramos centrui buvo pateikta informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtą sprendimą Nr. Sp-72, įskaitant jo sudėtinę dalį – Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 3-20(1.2). 2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjai VšĮ Radviliškio rajono paramos centras ir G. L. Regionų administraciniam teismui pateikė skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. Sp-72 „Dėl publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“.

Nurodo, jog Sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad be jame paminėtų Rinkimų kodekso normų, šis sprendimas yra grindžiamas ir prie sprendimo pridedama Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 3-20(1.2) „Dėl J. L. publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“. Tai jog, pažyma yra minėto sprendimo sudėtinė dalis, patvirtina, be kita ko, ir šio sprendimo paskelbimo aplinkybės, nes kartu su sprendimu viešai paskelbta ir minėta pažyma. Komisijos Teisės ir tyrimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3-20(1.2) yra aiškiai nurodyta, kokių šio skyriaus nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei kokiomis Rinkimų kodekso normomis vadovaujantis siūloma pripažinti politine reklama publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ ir, kodėl ši publikacija, ją pripažinus politinė reklama, turėtų būti laikoma paslėpta politine reklama bei kas turėtų būti atsakingas už šios paslėptos politinės reklamos skleidimą. Papildomai pastebėtina, kad atlygintina politinė reklama turi būti žymima nuo politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus nepriklausomai nuo to, kokia politinė kampanija (Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, referendumo) vyksta ir (ar) politikas yra šios politinės kampanijos dalyvis ar ne. Tokia nuostata yra aiškiai įtvirtinta Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalyje („Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“). Apie šį Rinkimų kodekse įtvirtintą reikalavimų Vyriausioji rinkimų komisija viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priminė ir savo viešu pranešimu, akcentuodama, jog „vykstant 2024 m. gegužės 12 d. Privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) politinei kampanijai, reikalinga žymėti visą atlygintinai skleidžiamą politinę reklamą, net ir nesusijusią su referendumo politine kampanija“. Kaip žinoma, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politinė reklama – publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ buvo paskelbta vykstant paminėtai politinei kampanijai, kad ši politinė reklama nebuvo pažymėta Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalis), be to ji buvo paskelbta pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje, nors tai daryti pagal Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kas šiame punkte išdėstyta, pareiškėjų argumentas, kad „<...> publikacijoje <...> nebuvo skelbiama jokia agitacija nei pro, nei contra 2024 m. gegužės 12 referendumą“ yra atmestinas kaip nepagrįstas. Komisija tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes nustatinėjo, be kita ko, ir informacijos gautos iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei Visuomenės informavimo asociacijos pagrindu. Ši, kaip ir kita tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos politinės reklamos požiūriu ir padarytos atitinkamos išvados. Pastebėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Visuomenės informavimo etikos komisija turi įstatyminius įgalinimus vertinti, ar viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse yra pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 46¹ straipsnio 3 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentas, jog ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas yra be motyvų (nepagrįstas), itin lakoniškas, neišsamus, neatitinkantis Rinkimų kodekso, taip pat Viešojo administravimo įstatymo tokiems sprendimas keliamų reikalavimų yra atmestinas kaip nepagrįstas. Be to pastebėtina, kad ir patys pareiškėjai sau prieštarauja, viena vertus teigdami, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų, kita vertus patys tvirtindami, kad „Sprendimo įžanginėje dalyje įrašyta, kad Atsakovė Sprendimą priima „atsižvelgdama“ į Pažymą ir kad pažyma „(pridedama)“. Be to, pareiškėjams yra puikiai žinoma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos priimami tokio pobūdžio administraciniai sprendimai gali būti sudaromi iš sudėtinių dalių, kad sprendimo motyvai gali būti dėstomi procedūriniame dokumente (pažymoje, išvadoje) ir, kad tai laikytina normalia Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip viešojo administravimo subjekto praktika. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eR-2-525-2022 tarp tų pačių šalių, t. y. G. L. ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, nagrinėjant panašias faktines aplinkybes.

Pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad publikacijoje „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ paskelbtas informacinis pranešimas apie G. L. kaip politiko veiklą nepatenka į Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalies išimtis, nes ši informacija, kaip buvo nustatyta, yra orientuota ne į tikrovę atitinkantį informacinį pranešimą apie G. L. kaip politiko veiklą, bet į palankaus įvaizdžio apie G. L. kaip politiką sudarymą, teikiant klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu propaguojant G. L. kaip politiką. Kaip žinoma, informacija, kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa yra vienas iš politinės reklamos požymių, nurodytų Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, vertinant tai, kad G. L. kaip laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktorius yra atsakingas už šio laikraščio veiklą arba, tiksliau sakant, už šiame laikraštyje rengiamą ir skleidžiamą informaciją, jos turinį, buvo padaryta išvada, kad publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ buvo paskelbta ne tik G. L. interesais, bet ir jo vardu (2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) 28, 29 punktai). Kiti su publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ pripažinimu politine reklama susiję argumentai yra išsamiai išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3-20(1.2).

Paaiškina, jog Komisija 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-366(2.11), t. y. nepažeisdama 3 darbo dienų termino, VšĮ Radviliškio rajono paramos centrą informavo apie jam tiesioginį poveikį galintį turėti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. Sp-72. Primintina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) 35 punkte nurodyta, kad „už Rinkimų kodekso reikalavimų, įskaitant šio kodekso 95 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pažeidimus yra taikytina administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso <...> 92 straipsnio 2 dalyje“. Pastarajame straipsnyje yra nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų“. Atsižvelgiant į Komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3-20(1.2) nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu siūlomą sprendimą, įskaitant ir administracinės atsakomybės klausimo išsprendimą, VšĮ Radviliškio paramos centrui, jo valdomo laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijai, įskaitant ir jų vadovui G. L. buvo sudaryta galimybė tinkamai iš anksto pasiruošti minėtoje pažymoje nustatytų faktinių aplinkybių svarstymui (vertinimui) Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu, pateikiant ne tik papildomus argumentus, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo ir (ar) neteikė atliekamo tyrimo metu, bet tuo pačiu tiesiogiai išsakyti savo poziciją. Tai patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos ir VšĮ Radviliškio paramos centro bei laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos susirašinėjimas. 2024 m. kovo 13 d., 9 val. 5 min. viešai nurodytu G. L. kontaktiniu el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat naudojasi ir laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija ir VšĮ Radviliškio paramos centras buvo pateikta tokio turinio informacija: „Informuojame, kad 2024 m. kovo 14 d., 10 val. VRK vyks posėdis, kurio metu bus nagrinėjamas klausimas dėl J. L. publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu (https://www.vrk.lt/vrkposedziai). Jei pageidaujate dalyvauti minėtame posėdyje (gyvai, nuotoliu), prašome mus informuoti iš anksto. Pageidaujant Jums dalyvauti nuotoliu, išsiųsime prisijungimo nuorodą“. Prie šio pranešimo minėtiems adresatams buvo pateikti šie dokumentai: Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 14 d. darbotvarkė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 3-20(1.2) bei Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlomas sprendimo projektas. 2024 m. kovo 14 d., 10 val. 48 min., Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu, laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija iš el. pašto redakcija@radviliskiokrastas.lt pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą atidėti posėdį, pažymėdama: „Tik dabar gavome jūsų laišką, telefonu negalime prisiskambinti. Prašome atidėti posėdį, norėsime pateikti raštišką paaiškinimą. Pagarbiai, Redakcija“. „Kadangi matome klaidingą informaciją, norime pateikti papildomą informaciją“. 2024 m. kovo 15 d., 7 val. 11 min. el. pašto adresu redakcija@radviliskiokrastas.lt „Radviliškio kraštas“ redakcijai ir VšĮ Radviliškio paramos centrui, kuriems kaip minėta vadovauja G. L., buvo pateiktas tokio turinio informacinis pranešimas: „Informuojame, kad klausimo dėl J. L. publikacijos "G. L.: "Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai" vertinimo politinės reklamos požiūriu svarstymas buvo atidėtas iki kito VRK posėdžio, kuris preliminariai numatytas 2024 m. kovo 19 d. Išsamiau informuosime papildomai“ Iki minėtos datos prašome pateikti Jūsų minėtus paaiškinimus (patikslinimus)“. 2024 m. kovo 18 d., 9 val. 3 min., „Radviliškio kraštas“ redakcija ir VšĮ Radviliškio paramos centras, įskaitant ir patį G. L., buvo informuoti apie konkretų Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas su laikraščio „Radviliškio kraštas“ publikacija susijęs klausimas: „Informuojame, kad 2024 m. kovo 19 d., 12 val. VRK posėdyje bus svarstomas klausimas dėl publikacijos "G. L.: "Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai" vertinimo politinės reklamos požiūriu (darbotvarkė pridedama). Jei minėtame posėdyje pageidaujate dalyvauti (gyvai, nuotoliu), informuokite iš anksto“. Prie šio pranešimo buvo pateikta ir posėdžio darbotvarkė. 2024 m. kovo 18 d. VšĮ Radviliškio rajono paramos centras iš el. pašto redakcija@radviliskiokrastas.lt pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai 2024 m. kovo 18 d. pareiškimą „Dėl 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2)“, nurodydama: „Teikiame papildomą informaciją - pareiškimą. <...>“ Kaip matyti, VšĮ Radviliškio paramos centras, jo valdomo laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija bei jų vadovas G. L. turėjo pakankamai laiko (nuo 2024 m. kovo 13 d. iki kovo 19 d.) susipažinti su Vyriausios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) bei siūlomo sprendimo projekto turiniu ir pasirūpinti savo teisių tinkamu atstovavimu. Taip pat iš pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjai savo poziciją išdėstė raštu, o dėl dalyvavimo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje nepasisakė. Tiesa, pareiškėjai skunde patvirtino, kad pozicijos raštu pateikimas reiškė jų apsisprendimą nedalyvauti Vyriausiosios komisijos posėdyje („<...> apsisprendė Atsakovės posėdyje nedalyvauti“, nes yra pateikęs poziciją raštu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai, jog administracinės procedūros metu buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kad G. L. asmeniškai neturėjo objektyvios galimybės pateikti paaiškinimų ir dalyvauti 2024 m. kovo 19 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje yra nepagrįsti ir melagingi.

Nurodo, kad kai kurie pareiškėjų argumentai yra nenuoseklūs. Pavyzdžiui, pareiškėjai siekia teismą įtikinti, kad VŠĮ Radviliškio rajono paramos centrui arba, kitaip sakant, jame dirbančiam vienam iš dviejų darbuotojų G. L., šios įstaigos vadovui, buvo aiški Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3- 20(1.2) išdėstyta pozicija, dėl kurios jie pateikė paaiškinimus, tačiau tam pačiam G. L. kaip fiziniam asmeniui, nesiejant jo su minėta įstaiga, Vyriausiosios rinkimų komisijos pozicija yra visiškai neaiški ir nesuprantama, jis dėl to jokių paaiškinimų pateikti negalėjo ir apskritai į administracinę procedūrą įtrauktas nebuvo, neva apie tai jis „sužinojo post factum iš Sprendimo. Be to, pasak pareiškėjų, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus parengtas sprendimo projektas buvo mažesnės apimties nei Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas sprendimas Nr. Sp-72. Pastarajame, pasak pareiškėjų, aiškiai nurodyta, kad politinė reklama buvo skelbiama G. L. vardu ir interesais, nors tai sprendimo projekte paminėta nebuvo. Primintina, visų pirma, kad visa informacija, susijusi su publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimu politinės reklamos požiūriu buvo siunčiama, el. pašto adresu - redakcija@radviliskiokrastas.lt, kuris viešai nurodytas kaip kontaktinė informacija, ryšiams palaikyti su laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktoriumi G. L.. Antra, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) 29 punkte aiškiai nurodyta, kad „publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ buvo paskelbta ne tik G. L. interesais, bet ir jo vardu“, o 30 punkte - kad „ <...> paskelbta publikacija yra G. L. politinė reklama, <...>“, todėl atsižvelgiant į tai, sprendimo projekto patikslinimas neturėjo, kaip nurodoma skunde, nustebinti G. L. nei kaip VšĮ Radviliškio paramos centro darbuotojo (vadovo), nei kaip fizinio asmens. Trečia, pažymėtina, kad ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę savo nuožiūra kompetencijos ribose priimti sprendimus, pavyzdžiui, juos tikslinti atsižvelgiant į pažymos turinį.

Teigia, jog Sprendimu yra pripažįstama, kad publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ yra laikytina paslėpta Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politine reklama, tačiau šis sprendimas jokių materialinių pasekmių pareiškėjui G. L. kaip fiziniam asmeniui (politikui) nesukelia, neturi jokios įtakos jo teisių ir pareigų turiniui (pavyzdžiui, G. L. kaip fizinis asmuo (politikas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už sprendime konstatuotus pažeidimus, taip pat jam jokių padarinių nekyla ir pagal Rinkimų kodeksą). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad G. L. kaip fizinio asmens (politiko) materialinio teisinio suinteresuotumo skunde pareikštais reikalavimais nėra (iš skundo nėra aišku), o ginti šis pareiškėjas viešąjį interesą įgalinimų neturi, manytina, kad administracinė byla dėl šio pareiškėjo keliamų reikalavimų turėtų būti nutrauktina, turint omeny, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-347-502/2021; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2021).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. spalio 2 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo pranešimą (reg. Nr. 1-3829(2.11), kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 21–27 d. laikraštyje „Radviliškio kraštas“ Nr. 38 buvo paskelbta G. L. kaip politiką reklamuojanti publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“. Pasak pranešėjo, minėtoje publikacijoje pateikiama tendencinga, melaginga informacija, nepagrįstai nuopelnus priskiriant G. L., taip manipuliatyviai kuriant teigiamą jo, kaip politiko, įvaizdį ir siekiant iš viešumos eliminuoti jo politinius oponentus.

2023 m. gruodžio 12 d. Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. spalio 2 d. pranešime pateiktos informacijos pagrindu pradėjo tyrimą.

2024 m. kovo 19 d. Vyriausioji rinkimų komisija tyrimą baigė (sprendimas Nr. Sp-72), pripažindama laikraštyje „Radviliškio kraštas“ paskelbtą publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ politiko, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politine reklama; kad ši politinė reklama yra paslėpta; kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas – VšĮ Radviliškio rajono paramos centras skleisdamas paslėptą politinę reklamą pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 ir 5 dalis, o skleisdamas politinę reklamą pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje – pažeidė minėto kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-366(2.11) VšĮ Radviliškio rajono paramos centrui buvo pateikta informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtą sprendimą Nr. Sp-72, įskaitant jo sudėtinę dalį – Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 3-20(1.2).

2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjai VšĮ Radviliškio rajono paramos centras ir G. L. Regionų administraciniam teismui pateikė skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. Sp-72 „Dėl publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“.

Teismo vertinimu, Sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad be jame paminėtų Rinkimų kodekso normų, šis sprendimas yra grindžiamas ir prie sprendimo pridedama Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 3-20(1.2) „Dėl J. L. publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“. Tai jog, pažyma yra minėto sprendimo sudėtinė dalis, patvirtina, be kita ko, ir šio sprendimo paskelbimo aplinkybės, nes kartu su sprendimu viešai paskelbta ir minėta pažyma. Komisijos Teisės ir tyrimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3-20(1.2) yra aiškiai nurodyta, kokių šio skyriaus nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei kokiomis Rinkimų kodekso normomis vadovaujantis siūloma pripažinti politine reklama publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ ir, kodėl ši publikacija, ją pripažinus politinė reklama, turėtų būti laikoma paslėpta politine reklama bei kas turėtų būti atsakingas už šios paslėptos politinės reklamos skleidimą. Papildomai pastebėtina, kad atlygintina politinė reklama turi būti žymima nuo politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus nepriklausomai nuo to, kokia politinė kampanija (Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, referendumo) vyksta ir (ar) politikas yra šios politinės kampanijos dalyvis ar ne. Tokia nuostata yra aiškiai įtvirtinta Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalyje („Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“). Apie šį Rinkimų kodekse įtvirtintą reikalavimų Vyriausioji rinkimų komisija viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priminė ir savo viešu pranešimu, akcentuodama, jog „vykstant 2024 m. gegužės 12 d. Privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) politinei kampanijai, reikalinga žymėti visą atlygintinai skleidžiamą politinę reklamą, net ir nesusijusią su referendumo politine kampanija“. Kaip žinoma, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. politinė reklama – publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ buvo paskelbta vykstant paminėtai politinei kampanijai, kad ši politinė reklama nebuvo pažymėta Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalis), be to ji buvo paskelbta pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje, nors tai daryti pagal Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kas šiame punkte išdėstyta, pareiškėjų argumentas, kad „<...> publikacijoje <...> nebuvo skelbiama jokia agitacija nei pro, nei contra 2024 m. gegužės 12 referendumą“ yra atmestinas kaip nepagrįstas. Komisija tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes nustatinėjo, be kita ko, ir informacijos gautos iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei Visuomenės informavimo asociacijos pagrindu. Ši, kaip ir kita tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos politinės reklamos požiūriu ir padarytos atitinkamos išvados. Pastebėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Visuomenės informavimo etikos komisija turi įstatyminius įgalinimus vertinti, ar viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse yra pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 46¹ straipsnio 3 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentas, jog ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas yra be motyvų (nepagrįstas), itin lakoniškas, neišsamus, neatitinkantis Rinkimų kodekso, taip pat Viešojo administravimo įstatymo tokiems sprendimas keliamų reikalavimų yra atmestinas kaip nepagrįstas. Be to pastebėtina, kad ir patys pareiškėjai sau prieštarauja, viena vertus teigdami, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų, kita vertus patys tvirtindami, kad „Sprendimo įžanginėje dalyje įrašyta, kad Atsakovė Sprendimą priima „atsižvelgdama“ į Pažymą ir kad pažyma „(pridedama)“. Be to, pareiškėjams yra puikiai žinoma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos priimami tokio pobūdžio administraciniai sprendimai gali būti sudaromi iš sudėtinių dalių, kad sprendimo motyvai gali būti dėstomi procedūriniame dokumente (pažymoje, išvadoje) ir, kad tai laikytina normalia Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip viešojo administravimo subjekto praktika. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eR-2-525-2022 tarp tų pačių šalių, t. y. G. L. ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, nagrinėjant panašias faktines aplinkybes.

Pareiškėjai pažymi, kad administracinės procedūros metu buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems, kadangi atsakovės 2024 m. kovo 19 d. posėdyje buvo priimtas ne tokio turinio sprendimas, apie kurio galimą priėmimą buvo informuotas ir pateikė paaiškinimus pareiškėjas 1, o kitoks sprendimas. Pareiškėjas 2 apie jo atžvilgiu ketinamus priimti sprendimus iš viso nebuvo informuotas. Pareiškėjas 2 iš viso nebuvo įtrauktas į administracinę procedūrą, nors Atsakovė Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p. pripažino Publikaciją 1 Pareiškėjo 2 politine reklama, o 2 p. pripažino Publikaciją 1 Pareiškėjo 2 paslėpta politine reklama. Atsakovės Sprendimas neabejotinai turėjo įtakos Pareiškėjo 2 teisėms ir pareigomis bei jo teisinei būklei, tačiau Pareiškėjas 2 nebuvo informuotas apie tokius Atsakovės ketinimus, o apie tai, kad jis, Atsakovės nuomone, 2023 m. rugsėjo 21 d. esą paskleidė politinę reklamą ir paslėptą politinę reklamą, sužinojo post factum iš Sprendimo. Kadangi buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems administracinės procedūros metu, ir dėl šios priežasties Sprendimas naikintinas.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjų teiginiais, byloje nustatyta, kad Komisija 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-366(2.11), t. y. nepažeisdama 3 darbo dienų termino, VšĮ Radviliškio rajono paramos centrą informavo apie jam tiesioginį poveikį galintį turėti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. Sp-72. Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) 35 punkte nurodyta, kad „už Rinkimų kodekso reikalavimų, įskaitant šio kodekso 95 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pažeidimus yra taikytina administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso <...> 92 straipsnio 2 dalyje“. Pastarajame straipsnyje yra nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų“. Atsižvelgiant į Komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 3-20(1.2) nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu siūlomą sprendimą, įskaitant ir administracinės atsakomybės klausimo išsprendimą, VšĮ Radviliškio paramos centrui, jo valdomo laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijai, įskaitant ir jų vadovui G. L. buvo sudaryta galimybė tinkamai iš anksto pasiruošti minėtoje pažymoje nustatytų faktinių aplinkybių svarstymui (vertinimui) Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu, pateikiant ne tik papildomus argumentus, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo ir (ar) neteikė atliekamo tyrimo metu, bet tuo pačiu tiesiogiai išsakyti savo poziciją. Tai patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos ir VšĮ Radviliškio paramos centro bei laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos susirašinėjimas. 2024 m. kovo 13 d., 9 val. 5 min. viešai nurodytu G. L. kontaktiniu el. pašto adresu –(duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat naudojasi ir laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija ir VšĮ Radviliškio paramos centras buvo pateikta tokio turinio informacija: „Informuojame, kad 2024 m. kovo 14 d., 10 val. VRK vyks posėdis, kurio metu bus nagrinėjamas klausimas dėl J. L. publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimo politinės reklamos požiūriu (https://www.vrk.lt/vrkposedziai). Jei pageidaujate dalyvauti minėtame posėdyje (gyvai, nuotoliu), prašome mus informuoti iš anksto. Pageidaujant Jums dalyvauti nuotoliu, išsiųsime prisijungimo nuorodą“. Prie šio pranešimo minėtiems adresatams buvo pateikti šie dokumentai: Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. kovo 14 d. darbotvarkė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 3-20(1.2) bei Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlomas sprendimo projektas. 2024 m. kovo 14 d., 10 val. 48 min., Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio metu, laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija iš el. pašto redakcija@radviliskiokrastas.lt pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą atidėti posėdį, pažymėdama: „Tik dabar gavome jūsų laišką, telefonu negalime prisiskambinti. Prašome atidėti posėdį, norėsime pateikti raštišką paaiškinimą. Pagarbiai, Redakcija“. „Kadangi matome klaidingą informaciją, norime pateikti papildomą informaciją“. 2024 m. kovo 15 d., 7 val. 11 min. el. pašto adresu redakcija@radviliskiokrastas.lt „Radviliškio kraštas“ redakcijai ir VšĮ Radviliškio paramos centrui, kuriems kaip minėta vadovauja G. L., buvo pateiktas tokio turinio informacinis pranešimas: „Informuojame, kad klausimo dėl J. L. publikacijos "G. L.: "Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai" vertinimo politinės reklamos požiūriu svarstymas buvo atidėtas iki kito VRK posėdžio, kuris preliminariai numatytas 2024 m. kovo 19 d. Išsamiau informuosime papildomai“ Iki minėtos datos prašome pateikti Jūsų minėtus paaiškinimus (patikslinimus)“. 2024 m. kovo 18 d., 9 val. 3 min., „Radviliškio kraštas“ redakcija ir VšĮ Radviliškio paramos centras, įskaitant ir patį G. L., buvo informuoti apie konkretų Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas su laikraščio „Radviliškio kraštas“ publikacija susijęs klausimas: „Informuojame, kad 2024 m. kovo 19 d., 12 val. VRK posėdyje bus svarstomas klausimas dėl publikacijos "G. L.: "Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai" vertinimo politinės reklamos požiūriu (darbotvarkė pridedama). Jei minėtame posėdyje pageidaujate dalyvauti (gyvai, nuotoliu), informuokite iš anksto“. Prie šio pranešimo buvo pateikta ir posėdžio darbotvarkė. 2024 m. kovo 18 d. VšĮ Radviliškio rajono paramos centras iš el. pašto redakcija@radviliskiokrastas.lt pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai 2024 m. kovo 18 d. pareiškimą „Dėl 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2)“, nurodydama: „Teikiame papildomą informaciją - pareiškimą. <...>“ Kaip matyti, VšĮ Radviliškio paramos centras, jo valdomo laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija bei jų vadovas G. L. turėjo pakankamai laiko (nuo 2024 m. kovo 13 d. iki kovo 19 d.) susipažinti su Vyriausios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) bei siūlomo sprendimo projekto turiniu ir pasirūpinti savo teisių tinkamu atstovavimu. Taip pat iš pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjai savo poziciją išdėstė raštu, o dėl dalyvavimo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje nepasisakė. Tiesa, pareiškėjai skunde patvirtino, kad pozicijos raštu pateikimas reiškė jų apsisprendimą nedalyvauti Vyriausiosios komisijos posėdyje („<...> apsisprendė Atsakovės posėdyje nedalyvauti“, nes yra pateikęs poziciją raštu. Taigi, pareiškėjų argumentai, jog administracinės procedūros metu buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kad G. L. asmeniškai neturėjo objektyvios galimybės pateikti paaiškinimų ir dalyvauti 2024 m. kovo 19 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje yra nepagrįsti ir atmestini.

Pažymėtina, kad visa informacija, susijusi su publikacijos „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ vertinimu politinės reklamos požiūriu buvo siunčiama, el. pašto adresu - redakcija@radviliskiokrastas.lt, kuris viešai nurodytas kaip kontaktinė informacija, ryšiams palaikyti su laikraščio „Radviliškio kraštas“ direktoriumi G. L.. Antra, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 3-20(1.2) 29 punkte aiškiai nurodyta, kad „publikacija „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ buvo paskelbta ne tik G. L. interesais, bet ir jo vardu“, o 30 punkte - kad „ <...> paskelbta publikacija yra G. L. politinė reklama, <...>“, todėl atsižvelgiant į tai, sprendimo projekto patikslinimas neturėjo, kaip nurodoma skunde, nustebinti G. L. nei kaip VšĮ Radviliškio paramos centro darbuotojo (vadovo), nei kaip fizinio asmens. Trečia, pažymėtina, kad ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę savo nuožiūra kompetencijos ribose priimti sprendimus, pavyzdžiui, juos tikslinti atsižvelgiant į pažymos turinį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismo vertinimu, priimdama Sprendimą Komisija vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir juose įtvirtintais reikalavimais, veikė teisėtai ir priėmė teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas netenkintinas, todėl prašymas priteisti pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ ir G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė