Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-2201-621/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-2201-621/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01162-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2201-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01162-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.38.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjai V. B.,dalyvaujant atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos atstovui R. M.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovėms A. S. ir I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. balandžio 3 d. pranešimą (sprendimą) Nr. 4-149 ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2015 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pranešimą (sprendimą) Nr. 4-149; įpareigoti atsakovą Šiaulių apygardos probacijos tarnybą tęsti atrankos į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas procedūrą V. B. atžvilgiu ir grąžinti ekspertinį sprendimą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai, reikalaujant pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota, pripažįstant V. B. tinkama vidaus tarnybai pagal vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado III skiltį.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (157 b. l.). 2015 m. lapkričio 30 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriame nurodo, jog 2015 m. gruodžio 1 d. bylos nagrinėjime dalyvauti negalės, nes tą dieną bus komandiruojama darbo reikalais į Kauną, todėl prašo bylos nagrinėjimą atidėti. Teismui nesutikus atidėti bylos nagrinėjimą, prašo skundą nagrinėti iš esmės, savo reikalavimą palaiko ir prašo jį tenkinti (158–159 b. l.). Teismas nutarė administracinę bylą nagrinėti pareiškėjai V. B. nedalyvaujant, nes antrą kartą dėl tos pačios priežasties pareiškėja neatvyko į teismo posėdį. Vieną kartą teismo posėdis buvo atidėtas, tenkinant pareiškėjos prašymą, teismas nemato pagrindo pripažinti pareiškėjos dalyvavimą būtinu.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-03-02 siuntimu Centrinės medicinos ekspertizės komisijai (toliau – ir CMEK) buvo pavesta atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę nustatyti naujai priimamos V. B. tinkamumą tarnybai Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose – eiti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas pagal Sąvado III skiltį. CMEK 2015-03-18 specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 583 konstatavo, kad V. B. netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytą tinkamumo sveikatos būklės III skiltį, nes nustatytas sutrikimas Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymimas kodu I 11.9. Šiaulių apygardos probacijos tarnyba 2015 m. balandžio 3 d. pranešimu Nr. 4-149 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. lR-59, 17 punktu, jai neleidžiama dalyvauti atrankoje į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Šis Šiaulių probacijos tarnybos sprendimas priimtas atsižvelgus į LR VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015 m. kovo 18 d. pažymoje Nr.583 nurodytas išvadas. 2015-03-18 nuvykus į CMEK, po psichologo, psichiatro, odos, akių, chirurgo ir odontologo ekspertinių tyrimų, vidaus ligų gydytojas V. M. (V. M.) sustabdė tyrimo procedūrą tuo pagrindu, jog, jo nuomone, pareiškėjai yra diagnozuota II laipsnio hipertenzija, todėl pagal 27.2 punktą pareiškėja netinkama tarnybai. Išvykusi iš CMEK, kitą dieną paskambino CMEK komisijos pirmininkei ir paklausė, kaip gali paneigti komisijos išvadą. Komisijos pirmininkė informavo, kad išvados paneigimui turi pateikti ne žemesnio nei trečio lygio, o tai reiškia universitetinės ligoninės, konkrečiai gydytojo kardiologo išvadą-diagnozę su atliktais tyrimais. Šeimos gydytojos S. V. siuntimu dėl diagnozės patikslinimo 2015-03-24 nuvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur ją konsultavo ir tyrė kardiologijos mokslų daktarė docentė gydytoja V. D.. Atlikus tyrimus nustatyta diagnozė – I 11.0, o tai yra pirminė arterinė hipertenzija, I laipsnio AKS padidėjimas, maža rizikos grupė (be organų taikinių pažeidimo ir rizikos veiksnių). Tą pačią dieną nuvyko į CMEK, pateikė išrašą iš medicininių dokumentų ir parašė prašymą peržiūrėti CMEK sprendimą, tačiau komisija manė, kad pateikta jos pačios nurodymu ne žemesnės kaip universitetinės ligoninės gydytojo specialisto, konkrečiai kardiologo, išvada nepaneigia jos priimto sprendimo pagrįstumo. Pastebėtina, kad komisija sprendimą iš esmės priėmė išklausiusi bendros praktikos gydytojo V. M. argumentus, jis nėra gydytojas kardiologas, tačiau prieštaravo kitų komisijos narių samprotavimams dėl gydytojo manomos ligos diagnozavimo tikimybės paneigimo. CMEK sveikatos patikrinimą atliko neobjektyviai, formaliai, nesivadovavo protingumo kriterijais, nustatė diagnozę, ligą, kuria niekada nesirgo ir kuri yra paneigta VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojos kardiologijos mokslų daktarės docentės V. D. atliktais tyrimais ir nustatyta diagnoze I 11.0. CMEK savo sprendimą grindė prieš 10 metų gydytos nefrologės E. G. spėjamą ligą ir pirmo lygio gydymo įstaigos gydytojos S. V. įrašą, kuriame diagnozuojama II laipsnio hipertenzija (nors ligos kodas nurodomas I 11.0), o pagal sąvado 27.2 punktą, naujai priimami pareigūnai yra tarnybai netinkami, nors pagal 27.3 punktą, esant I laipsnio hipertenzijai, jų tinkamumas yra vertinamas individualiai. Pastebėtina, kad asmens medicinos kortelėje esantys įrašai byloja visai ką kita, pvz.: 2000-02-08 spaudimas 100/65, 2009-04-25 – 140/80, pulsas 80, 2007-01-19 – 110/80, 2012-01-19 – 125/85, 2012-02-27 – 130/80, 2012-09-11 – 140/80, pulsas 76, 2014-01-08 – 120/85/68, 2014-01-20 – 120/80, 2014-03-19 – 120/80, 2014-10-24 – 120/80. Pagal lankymosi pas gydytoją datas diagnozė nurodoma I 11.0, o būtent 2000-04-04, 2005-09-04, 2007-01-19, 2009-03-30, 2009-04-25, 2011-01-07, 2001-02-11, 2011-06-20, 2011-09-11, 2011-11-24, 2011-12-09, 2012-01-02, 2012-01-19, 2012-02-27, 2012-09-11, 2012-05-0.2, 2012-06-20, 2012-12-01, 2013-01-08, 2013-03-04, 2013-04-23, 2013-06-20, 2012-09-23, 2013-11-22, 2014-01-08, 2014-01-20, 2014-03-19, 2014-04-04, 2014-06-02, 2014-10-24. CMEK neatsižvelgė į pareiškėjos individualų tinkamumą, nevertino realios sveikatos būklės, nors, kaip minėta, komisijos sprendimą pakeisti galinti gydytojo specialisto išvada buvo pateikta, tačiau dėl neaiškių priežasčių ši išvada buvo ignoruojama. Esant dviem skirtingoms išvadoms dėl tos pačios diagnozuojamos ligos, CMEK turėjo skirti papildomus tyrimus pareiškėjos susirgimo laipsniui nustatyti ir objektyviai bei išsamiai vertinti sveikatos būklės atitikimą sąvado III skilties reikalavimams. Mano, jog CMEK priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris buvo pagrindas nutraukti atranką į laisvą pareigybės vietą, todėl prašo panaikinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pranešimą (sprendimą), kuriuo atrankos į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas procedūra buvo nutraukta, ir perduoti šį klausimą Šiaulių apygardos probacijos tarnybai nagrinėti iš naujo. Teismo prašo įvertinti komisijos 2015-03-18 pažymoje Nr. 583 užfiksuotos išvados, kad V. B. netinkama vidaus tarnybai, pagrįstumą ir teisėtumą, nes jos ligos ir sveikatos sutrikimai, nurodyti Komisijos 2015-03-18 pažymoje Nr. 583 (pagal TLK-10-AM kodą I 11.9), nustatyti neobjektyviai. CMEK priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pažyma turi būti panaikinta, o Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras įpareigotinas iš naujo įvertinti pareiškėjos tinkamumą vidaus tarnybai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą, turi pareigą visapusiškai įvertinti visas aplinkybes. Pažymėjo, kad pažymoje nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad CMEK individualiai sprendė dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus tarnybai pagal III-ąją skiltį. Iki specializuotos medicininės ekspertizės atlikimo šeimos gydytoja niekada netvirtino, kad pareiškėjai yra nustatyta II laipsnio hipertenzija, laikinojo nedarbingumo dėl arterinės hipertenzijos niekada neturėjo, pastebėtina, kad ir medicininiuose išrašuose visur yra nurodomas ligos kodas I 11.0, todėl nesutinka su CMEK išvada, kad hipertenzinė liga priskirtina prie Sąvade nurodyto II0 (vidutinė hipertenzija). Pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojos kardiologės mokslų daktarės docentės V. D. atliktus tyrimus ir nustatytą diagnozę I 11.0, sąvado taikymo požiūriu pareiškėjos liga turi būti apibūdinta kaip I° (lengva hipertenzija) hipertenzinė liga, todėl ginčo esmei, reikšmingas Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) 27 punkto, kuriame yra pateikti paminėtų hipertenzinės ligos priskyrimo tam tikram sunkumo laipsniui aprašymai, taikymas. Aukščiau nurodytų hipertenzinės ligos laipsnių (I° ir II0) aprašymai ir jų nustatymo kriterijai nurodyti Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) 27 punkto aprašomojoje dalyje. Pagal Sąvado 27.2 papunktį, II° hipertenzija nustatoma įvertinus anamnezę, kairiojo skilvelio funkciją, pakitimus akių dugne, atlikus funkcinius mėginius <...>. Pagal Sąvado 27.3 papunktį, I° hipertenzijos esminis požymis yra organų taikinių pažeidimų ir simptominės hipertenzijos nebuvimas. Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) punkte taip pat nurodytos pagrindinės medicininio tyrimo taisyklės, kurių privalo paisyti, nustatant tikrinamo pareigūno hipertenzinio susirgimo laipsnį tinkamumo eiti pareigas vidaus tarnyboje aspektu. Nurodė, jog CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus pagal būtinas tirti nurodomas aplinkybes, o medicininio tyrimo neatlikimas turėjo esminę reikšmę pareiškėją pripažįstant netinkama tarnybai, todėl pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos atstovas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos sprendimas pagrįstas kompetentingos institucijos sprendimu. Gavus teigiamą medikų išvadą žmogus gali dalyvauti atrankoje. Siekiant užtikrinti įstaigos veiklą pretendentų sveikatai keliami aukštesni reikalavimai, pretendentai, norintys dirbti probacijos tarnyboje, turi būti geros sveikatos. Teismas įvertinęs CMEK atstovų argumentus priims teisingą sprendimą ir atsakovas galės toliau tęsti atranką.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovė I. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pateikę atsiliepimą. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į medicinos centro komisijos išvadą. Buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėja yra netinkama pagal 27.2 punktą, t. y. antrinė hipertenzija. Ekspertų komisija nebuvo pirmoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri nustatė pareiškėjai šią diagnozę. Ši diagnozė pirmą kartą pareiškėjai buvo nustatyta 2005 m. ir buvo iš pradžių gydyta trimis preparatais. Vėliau jos ligos kortelėje nurodoma, kad buvo gydyta benzodezepinais, kelių grupių raminamaisiais vaistais. Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. V-348, buvo nustatyta, kad pareiškėjos diagnozė atitinka visus II laipsnio arterinei hipertenzijai diagnozuoti kriterijus: kraujospūdis padidėjęs daugiau kaip antro laipsnio, pareiškėja buvo gydoma keliais vaistais, jai buvo išsivystę tam tikri organų taikinių pažeidimai, kaip nepropatija ir akių liga. Tai laikytina paūmėjimu, paaštrėjimu, todėl pirminei arterinei hipertenzijai tokie sutrikimai ir tokių kriterijų diagnozavimas nebūdingas. Pareiškėjos diagnozė nuo 2005 metų buvo tiek patvirtinama, tiek patikslinama 51 kartą. Nė vienoje diagnozėje nenurodyta, kad tai pirminė arterinė hipertenzija. Visi medikai, t. y. Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro, Šiaulių ligoninės, diagnozavo II laipsnio arterinę hipertenziją. Yra diagnozuota hipertenzinė inkstų liga, akių renitopatija su komplikacijomis. Jei pirminei hipertenzijai taikomi gydymo būdai apsiriboja gyvenimo būdo pakeitimu arba mažu įsikišimu medikamentiniais preparatais, tai šiuo atveju iš sveikatos istorijos matosi, kad pareiškėja buvo gydoma keliais vaistais, tarp jų ir raminamaisiais. Buvo stebimi aukšti arterinės hipertenzijos rodikliai, nuo 170–100. Pareiškėja ginčija CMEK diagnozę, nes ji yra išsityrusi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – diagnozė yra įrašyta pirminė arterinė hipertenzija. CMEK neturi duomenų, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms buvo pateikta visa informacija, kad pareiškėja seniai sirgo arterinio kraujospūdžio padidėjimu. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neatlieka ekspertizių, neturi ligonių kasų duomenų, nes tik ekspertinės įstaigos turi teisę vadovautis ligonių kasų informacija apie persirgtas ir buvusias ligas. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymą Nr. V-348, arterinės hipertenzijos straipsnis gali būti keičiamas tik iš mažesnio į didesnį. Jei pareiškėjai buvo diagnozuota didesnio laipsnio arterinė hipertenzija, tai laipsnis negalėjo būti pakeistas į mažesnį. Arterinė hipertenzija diagnozuojama prieš paskiriant gydymą. Kai gydymas jai buvo paskirtas pirmą kartą, tai jau buvo diagnozuota, kad tai antro laipsnio arterinė hipertenzija. Jei skiriant vaistus arterinis kraujospūdis sumažėja, tai laipsnis nėra keičiamas – tai nereiškia, kad žmogus pasveiko. Tai reiškia, kad diagnozė yra teisinga ir liga reguliuojama vaistais. Nekropatija – inkstų liga, retinopatija – akių ligos rodo, kad pareiškėjai buvo nustatytos komplikacijos. II laipsnio arterinė hipertenzija patvirtina tai, kad yra aukštas kraujospūdis, gydoma keliais kombinuotais vaistiniais preparatais, o pirminė hipertenzija gydoma gyvenimo būdo keitimu (žalingų įpročių atsisakymas), skiriami ekstra atveju tam tikri medikamentai. Pareiškėjai buvo skirti keli vaistai, tarp jų ir diuretikai. Hipertenzija buvo sunkiai kontroliuojama. Jai buvo skiriami ir raminamieji vaistai, jie nuramina širdies darbą ir turi įtakos kraujospūdžiui. Jei pareiškėja serga II laipsnio hipertenzija, tai stresas, pamaininis darbas, poilsio režimo nesilaikymas, darbas su pažeidžiamais asmenimis gali turėti įtakos toliau progresuoti arterinei hipertenzijai. Buvo peržiūrėta 10 metų pacientės sveikatos istorija. Nuo šios ligos nepasveikstama. Pareiškėja nurodo, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose jai buvo atlikti tyrimai ir nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, nors pagal ligonių kasų duomenis jai buvo nustatyta I 11.0 diagnozė, t. y. hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vertino tik dabartinę pareiškėjos būklę. Byloje yra pateikę duomenis, kad pareiškėja seniai serga. Pareiškėja teigia, kad įrašai byloja ką kita, tačiau yra 49 apžiūros epizodai – buvo nustatyti organų taikinių pažeidimai, buvo du kartus pasikartojančios hipertenzinės krizės. CMEK priėmė išvadą pagrįstai. Pareiškėja buvo vertinama kaip naujai priimama, jie vertinami griežčiau pagal normų reikalavimus. Jei naujai priimtas darbuotojas labai trumpai ištarnauja, tai valstybei atsiranda pareiga mokėti dideles išmokas todėl, kad jis nebegali dirbti ir anksti išeina į pensiją. Jai nustatyta arterinė hipertenzija kodas I 11.9. Aprašo 67 punkte nurodyta, kad ekspertizė tęsiama, kol būtina ekspertizės išvadoms patikslinti, šis punktas buvo pilnai įvykdytas. Visi medicininiai duomenys buvo įvertinti. Klinikinė diagnozė yra pagal dabartinius klinikinius simptomus (kokie yra tuo metu). Pagrindinė diagnozė buvo nustatyta ligonių kasų (sveikatos istorijoje). Pažymėjo, kad prie atsiliepimo pateikti visi ligos duomenys. VšĮ Yra 2,5 puslapio diagnozių, ilga kontrolė, tai nėra pirminė hipertenzija. Yra skirtumas tarp išrašomų vaistų. Kompensuojami vaistai skiriami esant tam tikrai diagnozei. Jei būtų nustatyta pirminė hipertenzija, tai nebūtų kompensuojami diuretikai, kiti vaistai, kurie susideda iš kelių grupių vaistų. Peridoprilį pareiškėja vartoja ir jis yra kompensuojamas, esant tam tikroms diagnozėms – II laipsnio hipertenzijai. Pažymėjo, kad CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktų, nustatytų procedūrų. CMEK įvertino visas faktines aplinkybes, medicinines diagnozes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių, argumentų, motyvų prašo netenkinti pareiškėjos skundo ir atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovė gydytoja psichiatrė A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad liga diagnozuojama prieš paskiriant gydymą. Gydymas nėra keičiamas, jis yra reguliuojamas. Pareiškėjai yra diagnozuoti organų taikinių pažeidimai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose nebuvo apžiūrėti visi organai, CMEK komisijoje buvo apžiūrėtas akių dugnas – rasti hipertenzijos pažeidimo požymiai – retinopatija. Remiantis sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. V-348 paskirtas gydymas Santariškėse. Vaistas, priklausantis II vaistų sąrašui, skiriamas kai yra arterinės hipertenzijos komplikacijos, kai yra ilgalaikis gydymas, dideli rizikos veiksniai. Liga visą laiką buvo sunkiai kontroliuojama. Stebėtos hipertenzinės krizės. Ji turėjo nedarbingumo lapelių, gydyta stacionare, vartojusi 3–4 vaistus nuo hipertenzijos, netgi tai kartais nepadėdavo sureguliuoti kraujo spaudimo. Nuo 2005-2014 m. jai buvo skiriami preparatai, kurie atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir padeda kontroliuoti kraujospūdį, raminantys preparatai, kurie yra kaip pagalbinė priemonė, padedanti kontroliuoti pagrindines somatines ligas. Vaistai buvo skiriami pakankamai didelėmis dozėmis, kai kurie jų veikia 12 val. Kai buvo skirti vaistai, būklė pagerėjo. Liga sunkiai kontroliuojama. Stresas sunkina šios ligos kontrolę. Gydymas buvo sudėtingas, nepertraukiamas, truko 10 metų. Kraujospūdis būdavo nuo 170 iki 105, apatinis atspindi kardiologinę būklę. Gydymo paskyrimas rodo, kad tai antro laipsnio hipertenzija, vaistai kompensuojami tik tai ligai, gydymas rimtas. Esant I laipsnio hipertenzijai neskiriami kompensuojami vaistai. Sprendimas priimtas teisingai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. B. skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja siekė užimti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (statutinis valstybės tarnautojas). 2015-02-25 užpildė pretendento į tarnybą anketą (27–29 b. l.). 2015-02-26 jai buvo išduotas siuntimas Nr. 7S-94 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę (81 b. l.). CMEK, patikrinusi pareiškėjos sveikatos atitikimą nustatytiems reikalavimams, 2015-03-18 specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 583 konstatavo, kad pareiškėja netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį (76 b. l.). Ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra.

Pareiškėja 2015-03-18 CMEK išvada Nr. 583 buvo pripažinta netinkama tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-291/V-308 (toliau – ir Sąvadas), 27.2 punktą „II0 vidutinė hipertenzija“, buvo pripažinta netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Komisija, atlikusi pareiškėjos sveikatos vertinimą, 2015-03-18 pažymoje Nr. 583 nurodė, kad pareiškėjai diagnozuotos ligos, atitinkančios sisteminių ligų sąrašo (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodus: I 11.9; H52.1; H35.1; K08.1; D22.9 – ir pareiškėja netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skiltį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CMEK išvada (konkrečiai dėl Sąvado 27.2 punkto taikymo pareiškėjos atžvilgiu) šioje administracinėje byloje iš esmės yra vienintelis ginčo dalykas, nes jos pagrindu Šiaulių apygardos probacijos tarnyba neleido pareiškėjai dalyvauti atrankoje į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2015-04-03 pranešimu (sprendimu) Nr. 4-149 pareiškėja buvo informuota, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje gauta Specializuotos medicininės ekspertizės 2015-03-18 pažyma Nr. 583. Vadovaujantis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59, 17 punktu, pranešė, kad pagal sveikatos būklę pareiškėja yra netinkama tarnybai ir neleidžiama dalyvauti atrankoje į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (11 b. l.).

Byloje spręstinas ginčas dėl V. B. skundo reikalavimų panaikinti 2015 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pranešimą (sprendimą) Nr. 4-149 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte nustatyta, kad jei pretendentas atitinka specialiuosius reikalavimus, jam per 3 darbo dienas išsiunčiamas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – Medicinos centras) pasitikrinti sveikatos, o 17 punkte nustatyta, kad jei per 35 kalendorines dienas nuo Taisyklių 15 punkte nurodyto siuntimo išdavimo arba išsiuntimo atranką organizuojanti įstaiga negauna Medicinos centro pažymos arba atranką organizuojančiai įstaigai gavus Medicinos centro pažymą, kurioje nurodyta, kad pretendentas pagal sveikatos būklę yra netinkamas tarnybai, šiam pretendentui dalyvauti atrankoje neleidžiama ir apie tai per 2 darbo dienas nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos arba Medicinos centro pažymos gavimo pretendentui išsiunčiamas pranešimas.

Kaip minėta, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2015-04-03 sprendimas neleisti dalyvauti atrankoje buvo priimtas atsižvelgus į CMEK 2015-03-18 pažymoje nustatytą išvadą, kad pareiškėja netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skiltį.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Komisijos išvada, kuria konstatuojamas asmens tinkamumas tarnybai, laikytina tarpiniu procesiniu sprendimu, todėl pati išvada negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Tačiau visi argumentai ir motyvai dėl tokios išvados pagrįstumo gali būti teikiami ir privalo būti vertinami ginčijant galutinį administracinės procedūros sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2012-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012 ir kt.)

Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti CMEK 2015-03-18 pažymoje užfiksuotos išvados, kad pareiškėja netinkama tarnybai, pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pareiškėjos ligos ir sveikatos sutrikimai, nurodyti CMEK 2015-03-18 pažymoje (pagal TLK -10-AM kodus I 11.9; H52.1; H35.1; K08.1; D22.9), nustatyti objektyviai. Iš pareiškėjos skundo motyvų bei argumentų matyti, kad pareiškėja nesutinka dėl to, kad jai buvo diagnozuota II laipsnio hipertenzija. Pareiškėja skunde nurodo, kad šeimos gydytojos S. V. siuntimu dėl diagnozės patikslinimo 2015-03-24 nuvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur ją konsultavo ir tyrė kardiologijos mokslų daktarė docentė gydytoja V. D.. Atlikus tyrimus nustatyta diagnozė I 11.0, o tai yra pirminė arterinė hipertenzija, I laipsnio AKS padidėjimas, maža rizikos grupė (be organų taikinių pažeidimo ir rizikos veiksnių).

Asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą, pageidaujančių mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose sveikatos būklei keliamus reikalavimus nustato Sąvadas. CMEK 2015-03-18 išvada Nr. 583, ekspertinis sprendimas su ekspertinio sprendimo pagrindimu buvo priimtas vadovaujantis Sąvado 27.2 punktu, kuriame nustatyta: „27.2 punktui priskiriama II° (vidutinė) hipertenzija, nustatyta įvertinus anamnezę, kairiojo skilvelio funkciją, pakitimus akių dugne, atlikus funkcinius mėginius. Jei II° (vidutinė) hipertenzija sėkmingai gydoma, išlieka darbingumas, pareigūnai gali būti pripažinti tinkamais vidaus tarnybai pagal Sąvado II ir III skiltis. Jei II° (vidutinė) hipertenzija sėkmingai gydoma, išlieka darbingumas, esant II0 (vidutinei) hipertenzijai tik su pradiniais pakitimais akių dugne, pareigūnai gali būti pripažinti tinkamais vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį“. Vadovaujantis Sąvado 27.2 punktu, nauji priimamieji (pareiškėja CMEK ekspertizei atlikti buvo siųsta kaip naujai priimamoji), kuriems buvo diagnozuota ar jie buvo gydyti dėl šiam punktui (27.2) priskiriamų sveikatos sutrikimų, yra netinkami vidaus tarnybai pagal I, II, III skiltis (visas skiltis).

2003 m. birželio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-348. „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Metodika) patvirtintoje Metodikoje nurodomi arterinės hipertenzijos diagnostikos kriterijai: 1. Arterinės hipertenzijos diagnozė – tai ne vien arterinio kraujospūdžio padidėjimas, bet sindromas, susidedantis iš: 1.1. padidėjusio arterinio kraujo spaudimo (toliau – AKS); 1.2. hipertenzinės kardiopatijos (hipertenzinės širdies ligos); 1.3. hipertenzinės nefropatijos (hipertenzinės inkstų ligos); 1.4. hipertenzinės arteriopatijos (hipertenzinės arterijų ligos); 1.5. hipertenzinės smegenų ligos (praeinančio smegenų išemijos priepuolio; insulto; ūminės hipertenzinės encefalopatijos ir/arba lėtinės smegenų išemijos); hipertenzinio-metabolinio sindromo ar atskirų kardiovaskulinių rizikos veiksnių. 2. AKS padidėjimas vertinamas laipsniais pagal kraujospūdžio dydį. Pastaba – jei skiriant vaistus AKS sumažėja, laipsnis nekeičiamas.

Pareiškėja teismui pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos išrašą iš medicininių dokumentų (gydytojos V. D.). Pareiškėja nurodo, jog nustatyta diagnozė I 11.0, o tai yra pirminė arterinė hipertenzija, I laipsnio AKS padidėjimas, maža rizikos grupė (be organų taikinių pažeidimo ir rizikos veiksnių).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Metodikos 22.2 punkte nurodyta – hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] (I 11.0) (toliau – hipertenzinė kardiopatija su širdies nepakankamumu), o 22.1 punkte – hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stanzinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo (I 11.9) (toliau – hipertenzinė kardiopatija be širdies nepakankamumo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos išvada nepaneigia CMEK nustatytos diagnozės – ji yra patvirtinta ir nustatyta sunkesnė, nei nustatė CMEK – I 11.9.

Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 32 punkte įtvirtinta CMEK teisė prašyti informacijos apie tiriamojo sveikatos būklę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinės ligonių kasos, Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (Aprašo 32.1–32.2 p.). Pareiškėja skunde nurodo, kad „CMEK priskyrė diagnozę, kuria niekada nesirgau ir kuri yra paneigta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos kardiologijos mokslų daktarės, docentės V. D. ir nustatyta diagnozė I 11.0“. Iš byloje esančių pareiškėjos asmens sveikatos istorijos kopijų ir Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) informacinės sistemos „Sveidra“ duomenų matyti, kad nuo 2005 m. pareiškėjai buvo diagnozuojama arterinė hipertenzija (su širdies ir be širdies nepakankamumo), (TLK-10-AM kodai I 11.0; I 11.9), o būtent 2010-11-30, 2011-01-07, 2011-09-30, 2011-12-19, 2012-01-19, 2012-04-18, 2012-05-02, 2012-09-14, 2012-11-30, 2013-02-01, 2013-03-04, 2013-04-23, 2013-05-13, 2013-07-16, 2014-01-30, 2014-06-02, 2014-07-30, 2014-10-24, 2015-01-08 VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centras – I 11.0 (hipertenzinė širdies liga, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (stanziniu). 2011-04-11, 2011-06-22, 2011-06-27, 2011-07-14, 2011-09-01, 2012-02-27, 2012-03-29, 2012-06-27, 2013-01-03, 2013-09-24, 2014-03-19 VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centras – I 11.9 (hipertenzinė širdies liga be širdies pakankamumo (stanzinio). Pažymėtina, jog visuose medicininiuose įrašuose chronologiškai kartojasi diagnozės I 11.0 ir I 11.9, todėl pareiškėjos teiginiai, jog ji niekada nesirgo CMEK nurodytoje pažymoje I 11.9 (hipertenznė širdies liga be širdies pakankamumo (stanzinio), atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų taip pat matyti, jog 2005-05-04 pareiškėjai nustatyta diagnozė – vid. sunkumo arterinė hipertenzija, hipertenzinė krizė, 2010-07-02 diagnozė – PAH II laipsnio vidutinės rizikos hipertenzinė kardiopatija ir nefropatija (93, 99 b. l.).

CMEK atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog išanalizavę pareiškėjos asmens sveikatos istorijos kopijas ir Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjai nuo 2005 m. buvo diagnozuojama arterinė hipertenzija (su širdies ir be širdies nepakankamumo, (TLK-10-AM kodai I 1.0; I 11.9), buvo stebimi organų taikinių pažeidimai (hipertenzinė inkstų liga, hipertenzinė retinopatija), arterinė hipertenzija buvo gydoma keliais vaistiniais preparatais, tarp jų ir diuretikais, kurie skiriami, kai arterinės hipertenzijos kontrolei neveiksmingi tradiciniai vaistiniai preparatai, jų deriniai ir schemos. Papildomai atkreipė dėmesį, kad asmens sveikatos istorijoje fiksuoti kelios hipertenzinės krizės (2005-05-04, 2006-11-06; 2007-01-19) atvejai, hipertenzinės inkstų ligos (2010-01-12, 2010-06-17, 2010-07-12, 2010-07-27) atvejai.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad CMEK pareiškėjos sveikatos būklę įvertino visapusiškai, ekspertinį sprendimą priėmė remdamasi pagrįstais duomenimis. Todėl sutikti su pareiškėjos argumentais, kad CMEK neteisingai nurodė ligos kodą pagal TLK-10, nėra pagrindo. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pagrindinė diagnozė – I 11.9 (hipertenzinė širdies liga be širdies pakankamumo (stanzinio) nustatyta sunkesnė nei CMEK nustatyta – I 11.0. (hipertenzinė širdies liga be širdies pakankamumo (stanzinio).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos pretenzijas, esą ji nebuvo individualiai vertinama dėl tinkamumo tarnybai, todėl buvo priimtas nepagrįstas, nemotyvuotas sprendimas, pripažinti pagrįstomis nėra pagrindo. Šias pretenzijas pareiškėja grindžia ne konkrečiais Apraše nurodytų ekspertizės dėl tinkamumo tarnybai procedūrų nesilaikymais ar CMEK komisijai priskirtų funkcijų neatlikimu (pav., nebuvo paskirti ir atlikti kokie nors būtini tyrimai, kt.), o savo nuomone ir nesutikimu su CMEK išvada. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos pateikta jos iniciatyva vykdyto medicininio patikrinimo – gyd. V. D. diagnozė buvo sunkesnės ligos, nei CMEK nustatyta (II 1.0. „Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (t. y. ne paneigė, o visiškai patvirtino CMEK sprendimo teisėtumą ir atitikimą pareiškėjos sveikatos būklei), todėl abejoti diagnozės teisingumu bei skirti papildomus medicininius tyrimus nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog CMEK 2015-03-18 pažyma Nr. 583, jog pareiškėja yra netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį, yra pagrįsta ir teisėta. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2015-04-03 pranešimas (sprendimas) yra grindžiamas Komisijos 2015-03-18 pažyma, kurioje fiksuota pagrįsta ir teisėta išvada, jog V. B. yra netinkama tarnybai, todėl skundžiamas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, o skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Šiaulių apygardos probacijos tarnybą tęsti atrankos į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas V. B. atžvilgiu procedūrą ir grąžinti ekspertinį sprendimą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai, reikalaujant pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą), ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota, pripažįstant V. B. tinkama vidaus tarnybai pagal Vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado III skiltį yra išvestinis. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius