Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-157-357/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
2S-157-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01239-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-157-357/2013

Teisėja V. Micevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01239-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4.;129.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 12 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. A. G. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-1340-136/2012 pagal pareiškėjo antstolio R. A. G. prašymą dėl išieškotojo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis Romualdas A. G. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0039/02/00260 pakeisti išieškotoją iš V. P. į V. M., ir pakeisti skolininką iš R. V. į E. G..

Nurodė, kad antstolio R. A. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0039/02/00260 dėl 1812,23 litų skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos V. P. naudai. Skola išieškoma pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-223. Skolininko dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tapo pilnamete, todėl antstolis prašo pakeisti vykdymo procese išieškotoją V. P. į V. M.. Išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės sudaro 1812,23 Lt. Skolininkas R. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėjas prašo pakeisti byloje skolininką R. V. į jo įpėdinę E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios įstatyminė atstovė yra A. G..

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Pakeitė išieškotoją iš V. P. į naują išieškotoją V. M.. A. R. A. G. prašymo dėl skolininko R. V. pakeitimo vykdymo procese į naują skolininkę E. G., netenkino.

Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad R. V. duktė V. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė. Nurodė, kad V. P. uzufrukto teise tvarkė priteistą išlaikymą iki dukros pilnametystės (CK 3.185 str. l d.), tėvai netenka uzufrukto teisės vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad teisiniame santykyje yra galimas reikalavimo perleidimas, kad toks reikalavimo perleidimas neprieštarauja įstatymams bei sutarčiai, nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, nepažeidžia skolininko teisių bei labiau nesuvaržo jo prievolės, vadovaudamasis CPK 596 str., konstatavo, kad yra galimas išieškotojo pakeitimas vykdymo procese. Dėl šių priežasčių išieškotoją V. P. pakeitė į išieškotoją V. M..

Spręsdamas klausimą dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, teismas nurodė, kad turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nurodė, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys), tai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nurodė, kad tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Nustatė, kad antstolis, sužinojęs apie skolininko R. V. mirtį, nesustabdė vykdomosios bylos, kol paaiškės skolininko R. V. teisių perėmėjai, o taip pat neinformavo kreditorės, kad ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, nesikreipė į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje yra antstoliui R. A. G. pateiktas V. M. 2012-06-22 prašymas išskaityti alimentus iš tėvo R. V. turto ir V. P. 2012-06-04 prašymas išieškoti alimentų įsiskolinimą iš R. V. turto. Nuo skolininko mirties praėjo daugiau nei trys mėnesiai, antstolis, gavęs kreditorės ir V. M. prašymus išieškoti alimentų įsiskolinimą iš R. V. turto, nesiėmė jokių veiksmų, kol negavo nepilnametės E. G. įstatyminės atstovės A. G. prašymo panaikinti turto areštą. Tik gavus antstoliui šį prašymą, jis kreipėsi į teismą dėl skolininko ir išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Konstatavo, kad CK 5.63 str. 4 d. numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, tačiau pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl skolininko ir išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, nepateikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas priėjo išvados, kad įpėdinė E. G. ir jos įstatyminė atstovė A. G. nebuvo informuotos apie kreditoriaus reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad nei kreditorius, nei antstolis nepareiškė kreditorinių reikalavimų turto palikėjo įpėdiniui CK 5.63 straipsnio tvarka, prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis R. A. G. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį dalyje, kurioje netenkintas prašymas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, ir šioje dalyje tenkinti prašymą, pakeičiant skolininką R. V. į naują skolininkę E. G..

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, nurodė, kad pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nurodo, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui, sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-18/2012 ).

3. CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

4. Antstolis 2012-05-21 arešto aktu, kuriame nurodytas arešto mastas, areštavo skolininko turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo išsiųstas arešto akto nuorašas ir 2012-05-25 įteiktas palikėjo sutuoktinei R. V., kuri, kaip paaiškėjo vėliau, yra testamentinės įpėdinės močiutė. Informacija apie turto areštą buvo viešame registre išviešinta 2012-05-22, t. y. laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, ir taip buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011.)

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens E. G. įstatyminė atstovė A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Išieškojimas galėjo būti vykdomas iki dukters Vaidos pilnametystės periodinėmis išmokomis. Vykdomasis raštas - terminuotas dokumentas, kurio galiojimo terminas pasibaigė dukrai V. sulaukus pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Taigi, pasibaigus vykdomojo rašto terminui, išieškotojos naudai negalėjo būti išieškomos periodinės išmokomos, o turėjo būti fiksuojama skola ir įsiskolinimas turėjo būti išieškomas kaip skola. Byloje yra visiškai prieštaringi duomenys apie tai, kokio dydžio skola buvo fiksuojama vykdomojo rašto terminui pasibaigus.

2. Nuo 2001-10-25 iki 2012-05-21 antstolis jokių veiksmų neatliko, nors skolininko R. V. gyvenamoji vieta ir esantis turtas buvo žinomi jau nuo 2001-12-21, ką patvirtina esantis iš gyventojų registro tarnybos gautas išrašas. Taigi, iš antstolio konkliudentinių veiksmų (visišku neveikimu vykdomojoje byloje) matyti, kad jis laikė vykdomąjį raštą įvykdytu, tik bylos negrąžino teismui. Per visą šį laikotarpį kartu buvo pasyvios tiek pati išieškotoją V. P. (uzufruktorė), tiek tapusi pilnamete V. M., kas taip pat patvirtina, jog jos laikė vykdomąjį raštą įvykdytu. Vadovaujantis 1964 m. CPK 400 str. 1 d. 1 ir 4 p., vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas išieškotojui, tačiau tai nebuvo padaryta.

3. Išlaikymo pareiga R. V. egzistavo iki dukros V. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Nuo 2001-11-11 tokia pareiga pasibaigė, todėl iš R. V. turėjo būti išieškoma skola (išlaikymo įsiskolinimas). 2012-05-04 dienai R. V. pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą neturėjo, todėl CK 3.194 str. 5 d. netaikytina, ir E. G., kaip testamentinė įpėdinė, nepaveldi šios R. V. neegzistuojančios pareigos, todėl pakeisti skolininką R. V. į E. G. nėra teisinio pagrindo.

4. V. P. neteko uzufrukto teisių tvarkyti nepilnametės dukters V. turtą (išlaikymo įsiskolinimo) nuo 2001-11-10 (CK 3.191 str. 1 d. 3 p., 3.185 str. 1 d.), o V. M. teisę reikalauti išieškoti išlaikymo įsiskolinimą įgijo nuo 2001-11-11, tačiau iki šiol šia teise nepasinaudojo, jokio prašymo laikyti ją kreditoriumi nepareiškė, todėl praleido senaties terminą, kuris yra 10 metų. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo pakeisti išieškotoją į V. M. (CPK 596 1 d.).

5. V. M. per 3 mėnesių terminą nesikreipė į testamentinę įpėdinę su kreditoriniu reikalavimu, kaip tai numato CK 5.63 str. 1 d. Antstolis, kuris uždėjo areštą paveldimam turtui, nurodė išieškotoją V. P., o ne V. M., todėl praleistas senaties terminas reikšti kreditorinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.)

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusiojo skolininko R. V. turto įpėdinė yra E. G. (vykd. bylos 25 b. l.). Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolio R. A. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0039/02/00260 dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš R. V. išieškotojos V. P. naudai. Skola išieškoma pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-223 (vykd. bylos 14-15 b. l.). Skolininkas R. V. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. bylos 35 b. l.). 2012 m. gegužės 21 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui R. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, areštas 2012 m. gegužės 22 d. įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykd. bylos 17-22 b. l.). Iš mirusiojo turto įpėdinės E. G. įstatyminės atstovės A. G. antstoliui adresuoto 2012 m. birželio 20 d. prašymo išduoti vykdomosios bylos kopiją (vykd. bylos 27-28 b. l.) matyti, kad, nepraėjus trims mėnesiams nuo skolininko R. V. mirties, nepilnametės turto įpėdinės įstatyminei atstovei tapo žinoma, apie iš palikėjo išieškomas skolas.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininko turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, kas sudaro pagrindą šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0039/02/00260 skolininką R. V. į jo įpėdinę E. G., kurios įstatyminė atstovė yra A. G..

Pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, dalyje dėl išieškotojo vykdymo procese nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atskirai pažymėtina, kad mirusio skolininko įsiskolinimo dydis išieškotojui nėra šios bylos dalykas, todėl dėl šių atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo pakeisti skolininką vykdymo procese ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0039/02/00260 skolininką R. V. (mirusį (duomenys neskelbtini)) į jo įpėdinę E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurios įstatyminė atstovė yra A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė