Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui K. I., jo gynėjui, advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, K. I. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir perduotas laiduotojos E. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, baudžiamąją bylą nutraukti.

K. I. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d.; 2) automobilio VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama K. I. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliami paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimai – skundžiamu nuosprendžiu K. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 metų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus bei motyvus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo visiškai tenkinti K. I. apeliacinio skundo prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą iki minimalaus – vienerių metų, tačiau aukštesnysis teismas laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios K. I. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą atsižvelgiant į apelianto šeimoje susiklosčiusią sudėtingą situaciją, sudaro pagrindą konstatuoti, jog apylinkės teismo nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, yra neproporcingas, jis gali ir turi būti sutrumpintas iki artimo minimalaus BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino – 1 metų ir 6 mėnesių.

9. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas padarė itin šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. I. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.83 prom. neblaivumas, o 17.40 val. nustatytas 1.63 prom. neblaivumas, kas nors ir nedaug viršijo įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau žymiai viršijo ribą, kuomet apskritai leidžiama vairuoti. Be to, jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį automagistralės kelyje, kuriame transporto priemonės važiuoja didesniu greičiu, kas kelia ir didesnį pavojų autoįvykiams. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos apelianto nenaudai, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau nesumenkinant pažeidėjo atsakomybės, pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelis ar esminis kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, spręsdamas asmeniui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių (atitinkamai ir jų termino nustatymo) klausimą.

10. Apeliaciniame skunde K. I. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, jog jis vairavo motorolerį, kad jis yra teistas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutinka. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, nurodė, kad K. I. vairavo mopedą, nors bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog jis vairavo lengvąjį automobilį, kas, akivaizdu, teismo buvo nurodyta per klaidą ir laikytina kaip rašymo apsirikimas, kuris šio klausimo sprendimui įtakos neturi. Tačiau kiti skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys, neatitinkantys faktinių aplinkybių, teisėjų kolegijos manymu, turėjo įtakos per griežtos baudžiamo poveikio priemonės skyrimui.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. I. yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nors tokių duomenų byloje nėra. Apeliantas anksčiau nėra teistas nei už analogišką, nei už jokią kitą nusikalstamą veiką (teistumai išnykę, todėl laikomas neteistu). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad kaltinamasis teistas už analogišką veiką, nurodė, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki septynerių metų, kas, teisėjų kolegijos manymu, taip pat turėjo įtakos nustatant K. I. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tačiau BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų gali būti uždraudžiama tam, kam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip minėta, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Taigi, šiuo atveju turėjo būti vertinama uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis bendrasis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas skyrimo terminas – nuo vienerių iki penkerių metų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, svarbu atsižvelgti į kitas teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, kurios teismo buvo vertintos priimant sprendimą atleisti K. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kad K. I. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. I. administracine tvarka baustas, tačiau ne už analogiškus nusižengimus, jis yra dirbantis, užsiima individualia veikla, išsituokęs, tačiau turi dvi nepilnametes dukras, kurioms teikia išlaikymą. Apeliantas iš karto po sustabdymo pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės, kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, bylą nagrinėjant teisme, taip pat nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių K. I. nusikalstamą ar kitokį neteisėtą elgesį, padarytus naujus nusižengimus po nusikalstamos veikos įvykdymo. Be to, nėra duomenų, jog jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų linkęs į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio.

13. Taigi, aptartos aplinkybės K. I. charakterizuoja teigiamai, jo neteisėtus veiksmus leidžia vertinti kaip atsitiktinius, be to, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiais aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių, jam paskirtas 3 metų teisės vairuoti atėmimo terminas, kuris lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam termino vidurkiui, yra neatitinkantis teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų. O apelianto kritiškas požiūris į savo įvykdytą nusikaltimą sudaro prielaidas manyti, jog ir paskyrus jam trumpesnį nei skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą BK 68 straipsnyje nustatytą teisės vairuoti atėmimo terminą, kartu taikant ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bus pasiekti tikslai, kurių paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis šiuo atveju ir yra siekiama.

14. Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir kaltininko bei jo šeimos narių teisių pusiausvyra bus įgyvendinta, sutrumpinant K. I. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų 6 mėnesių. Toks sprendimas atitinka ir Konstitucinio Teismo doktriną, deklaruojančią, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

15. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones K. I. buvo paskirta pagrįstai, tik neteisingai nustatytas jos skyrimo terminas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

16. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo klaidingai nurodyta uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas K. I., jį skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2025 m. sausio 20 d. tyrėjo nutarimu ( b. l. 107-108) K. I. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020). Kadangi minėtame nutarime nenurodytas terminas, nuo kurio įtariamajam taikytas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, o nusikalstama veika buvo padaryta 2025 m. sausio 16 d., todėl, vadovaujantis faktiniais duomenimis bei nurodyta teismų praktika, laikytina, kad ši teisė K. I. buvo realiai atimta 2025 m. sausio 16 d. Pažymėtina, kad ir K. I. advokatas apeliacinės instancijos teisme, sutiko, jog šis – 2024 m. lapkričio 25 d. terminas nuosprendyje nurodytas neteisingai, galimai per klaidą.

17. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas kitą minėto termino skaičiavimo pradžios datą – 2024 m. lapkričio 25 d. (, t. y. laikas, kai nusikaltimas dar net nebuvo padarytas), padarė rašymo apsirikimo klaidą. Ši rašymo apsirikimo klaida, siekiant išvengti neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, turi būti ištaisyta, nurodant, jog draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą K. I. skaičiuotinas nuo 2025 m. sausio 16 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

K. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

K. I. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių), šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 16 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.