Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis(duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 3d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, V. M. 2013-02-26, 20.04 val., UAB „D LT" internetiniame tinklapyje www.a.lt patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda traktorių „Belarus 8.20". 2013-02-27, A. S., paskambinusiam iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. M. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pažadėjo parduoti traktorių „Belarus 8.20" ir iš nukentėjusiojo A. S. paprašė avanso už parduodamą traktorių. Vykdydamas susitarimą, nukentėjusysis pervedė 2000 litų avansą į kaltinamojo nurodytą, p[astarojo apgaule sužinotą, A. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S", tačiau kaltinamasis traktoriaus nukentėjusiajam nepardavė ir gauto avanso negrąžino, t.y tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajam A. S. priklausančius pinigus.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, V. M. 2013-02-28, 18.04 val., UAB „D LT" internetiniame tinklapyje www.a.lt patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda automobilį „Audi A2". 2013-03-01, apie 9.19 val. nukentėjusios J. K. sūnui M. K. paskambinusiam iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis pažadėjo parduoti skelbime nurodytą automobilį ir už jį paprašė avanso. 300 litų avansą nukentėjusioji J. K. pervedė į V. M. nurodytą, pastarojo apgaule sužinotą, A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančiąAB „S". Žadėto automobilio J. K. nepardavė ir gauto avanso negražino, t.y. tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajai J. K. priklausančius pinigus.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė ir teismui paaiškino, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas, faktiškai padarė A., kuris kaltinamajam pasiūlė: „versliuką, kaip apgaulės metu užsidirbti pinigų“. A. sakė, kad tokiu būdu gautus pinigus dalinsis per pusę, todėl kaltinamasis sutiko. Asmeniškai su A. S. jis nekalbėjo. Apie skelbimą dėl traktoriaus pardavimo žinojo, bet jam nebuvo aktualu ką A. daro. Telefonu, kurio numeris nurodytas byloje, jis nesinaudojo. A. daug kartu keisdavo telefonų korteles. Žino, kad A. buvo pervesti pinigai. Jis gavo 100 Lt už tai, kad pastarajam palaikė kompaniją. Viską padarė A. Skelbimą dėl Audi automobilio pardavimo, taip pat įdėjo A. Kaltinamasis telefonu su automobilio pirkėju nešnekėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad A. turėjo 4 telefonus todėl, kad jo manymu, kiekvienas žmogus nenori skelbimuose nurodyti savo nuolatinio telefono numerio. Be to, A. yra policijos pareigūnas ir buvo užblokavęs kaltinamojo naudojamą telefono numerį. A. kaltinamajam siūlė su juo pasivažinėti ir nuiminėti pinigus iš bankomatų. J. O., pas kurią kaltinamasis gyveno apie vieną mėnesį, neteisingai liudijo prieš kaltinamąjį. Tuo metu, kai jos nebūdavo namuose, pas kaltinamąjį atvažiuodavo A., kuris kaltinamojo leidimu, prisijungdavo prie J. O. kompiuterio ir viską tvarkė. Pastaroji nežinojo, kad jai nesant namuose būdavo atvažiavęs A. Tik vieną kartą jai pasakė, kad A. buvo atvažiavęs, kad jis buvo gal pusvalandį, kad jis įdėdavo skelbimus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus po liudytojų apklausos, kaltinamasis V. M. teismui paaiškino, kad jis mano, jog kiekvienas nori išsisukti, todėl visi liudytojai meluoja, nes taip yra tarpusavyje susitarę. Kaltinamasis nurodė neneigiąs, kad buvo pas liudytoją O., kad naudojosi jos kompiuteriu, tačiau iš jos kompiuterio jis jokių skelbimų niekur nesiuntė. Pinigus iš bankomatų nusiėmė A., todėl kaltinamasis nežino iš kur šis juos gavo. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, kaltinamasis nurodė, kad nori, jog jam būtų paskirta bauda ir greičiau atlyginti žmonėms nuostolius (b.t.2, b.l. 115, 154).

Motyvuojamoji dalis

N. V. M. kategoriškai neigia padaręs jam įkaltintas nusikalstamas veikas, jo kaltę dėl svetimo turto ir nedidelės vertė svetimo turto įgijimo apgaule patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Įrodymų tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sukčiavo, siekdamas asmeninės naudos. Kaltinamajam siekiant turtinės naudos, internetiniuose portaluose buvo patalpinti fiktyvūs skelbimai apie parduodamas transporto priemones, kaltinamasis nukentėjusiems asmenims atsiliepdavo šiuose skelbimuose nurodytais telefonų numeriais. Pokalbių metu kaltinamasis nukentėjusiems ne tik aiškindavo neva parduodamo automobilio ir traktoriaus techninius parametrus, stovį ir būklę, bet ir nurodydavo, neva savo, banko sąskaitos į kurią nukentėjusieji turėdavo pervesti rankpinigiai, numerį.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-02-26, internetiniame tinklapyje „A“ rado skelbimą, kad Šiauliuose už 28000 Lt, parduodamas traktorius „Belorus 820“. Sekantį rytą paskambino skelbimo autoriui A, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo derino pardavimo-pirkimo sąlygas. Pokalbio metu A. nurodė, kad traktorius liko kaip palikimas po tėvo mirties, tačiau šis jam nereikalingas, todėl parduodamas. Tam, kad traktorių parduotų būtent A. S., o ne kitam asmeniui, A. paparašė pervesti 2000 Lt rankpinigių ir nurodė skelbimo redagavimo kodą 22goxivy, idant pirkėjas galėtų jį panaikinti. Sutikęs pervesti rankpinigius, nukentėjusysis pasinaudojo sutektu kodu ir prisijungęs prie skelbimo jį panaikino. Prisijungęs prie minimo skelbimo matė, kad skelbimas tuo pačiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra susietas ir su kitu skelbimu, kuriame buvo nurodyta, jog parduodamas lengvasis automobilis. Prieš tai, telefoninio pokalbio metu traktoriaus pardavėjas nukentėjusiajam buvo minėjęs, kad dar parduoda ir sidabrinės spalvos BMW. Po pokalbio pardavėjas iš to paties telefono numerio jam atsiuntė S. esantį sąskaitos numerį LT (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusysis pervedė 2000 Lt. Atlikęs pavedimą paskambino ir su traktoriaus pardavėju susitarė, kad 18 val. susitiks Šiauliuose, prie parduotuvės „I“, ir iš ten kartu važiuos į (duomenys neskelbtini), kur yra parduodamas traktorius. Pakeliui į Šiaulius, apie 16.30 val., kaltinamasis paskambino nukentėjusiajam ir pasakė, kad šiuo metu yra Vilniuje, todėl nespės sugrįžti. Pasiūlė susitikti kitą dieną arba sugražinti pirkėjui gautus rankpinigius. Sekantį rytą, iš to paties telefono numerio, nukentėjusysis gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjas persigalvojo ir traktoriaus nebeparduos, todėl prašė SMS žinute atsiųsti sąskaitos numerį į kurią grąžins gautus rankpinigius. Po to, kai nukentėjusysis SMS žinute kaltinamajam perdavė savo sąskaitos numerį ir anketinius duomenis, kaltinamasis SMS žinute informavo, kad pinigus nukentėjusiajam sugrąžino. Banke sužinojęs, kad pinigai į jo sąskaitą nepervesti, nukentėjusysis skambino kaltinamajam, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas (b.t.1, b.l. 13,14,15).

Nukentėjusioji J. K. teismui paaiškino, kad jų šeima buvo nuspendusi pirkti automobilį, todėl domėjosi skelbimais. Kaltinamojo skelbimą apie parduodamą automobilį, rado jos sūnus M., kuris ir bendravo su asmeniu, neva parduodančiu automobilį. Pardavėjas jos sūnui pasakė, kad automobilis Kaune, kad reikia už jį pervesti pinigų. Nukentėjusioji asmeniškai iš savo sąskaitos, į pardavėjo nurodytą sąskaitą ir jo vardu, padarė bankinį pavedimą 300 Lt sumai. Pokalbių metu sūnus susitarė, kad sekančią diena, apie 16 val., kaltinamasis juos pasitiks Kaune prie Devinto forto ir palydės apžiūrėti perkamą automobilį. Kai sutartu laiku jie atvažiavo iš Šiaulių, kaltinamasis telefonu pasakė, kad dabar susitikti negali, kad jisišvykęs ir grįš vėliau. Sūnus turėjo du kaltinamojo telefono numerius, daug kartų jam skambino, o šis vis: „tempė laiką“. Tik vakare kaltinamasis pasakė, kad jis dabar Vilniuje ir negali grįžti, kad reikia viską rytdienai, todėl jie liko nakvoti Kaune. Ryte vėl jam skambino, tačiau pastarasis vėl išsisukinėjo ir tik apie pietus pasakė, kad grąžins pinigus į sąskaitą, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad skelbime buvo nurodytas vienas telefono numeris, o kitą kaltinamasis pasakė vėlesnio pokalbio metu. Mano, kad bendravo su kaltinamuoju, o ne kitu asmeniu, nes darant pavedimą neatitiko asmens duomenys, t.y. SMS žinutė buvo atsiųsta su pavardės klaida, todėl mano, kad jei žinutę būtų rašęs A., jis savo pavardę būtų parašęs teisingai (b.t.2, b.l. 115).

Liudytojas M. K. teismui paaiškino, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, todėl negali pasakyti su kuo bendravo telefonu. Internete rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi A2, buvo pridėtos automobilio nuotraukos, aprašymas, kaina apie 8000Lt. Norėdamas pirkti automobilį, paskambino skelbime nurodytu numeriu. Pardavėjas sutiko rezervuoti liudytojui automobilį, bet prašė perversti rankpinigius. Sakė, kad mašina yra Kaune, todėl susitarė susitikti Kaune, prie Devinto forto, apie 16 val. Atvykę į sutartą vietą paskambino kaltinamajam, tačiau šis sakė, kad šiuo metu yra Vilniuje, todėl dabar negaliprivažiuoti. Laukdamas atvykstant kaltinamojo, jam skambino daug kartų. Kaltinamasis nurodė ir kitą telefono numerį, tačiau atsiuliepęs pasakydavo, kad tuoj perskambins, tačiau to nedarė. Tikėdamiesi automobilį nusipirkti rytoj, liko nakvoti Kaune ir laukė kaltinamojo, tačiau tačiau ryte vėl viską atidėliojo. Po to paskambino ir pasakė jo nebelaukti, nes mašinos jau nėra, o jis grąžins rankpinigius ir dar sumokės už kelionę. Grįžęs į Šiaulius skambino kaltinamajam, bet jo telefonas buvo išjungtas, pinigų kaltinamasis negrąžino. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad kaltinamasis sąskaitos numerį atsiuntė SMS žinute. Asmuo, su kuriuo kalbėjo, jam prisistatė A. (b.t.2, b.l. 115-116, b.t.1, b.l.100).

Liudytojas A. A. teismui paaiškino, kad su pažįstamu V. M. 2013 m. vasarį susitiko Vilniuje. Pastarasis pasisakė atvykęs pailsėti, pasakojo, kad nedirba ir užsiima automobilių pardavimu. Taip pat sakė, kad pardavė automobilį Volkswagen Passat, tačiau žmonės jam liko skolingi 2000 Lt , nes jis neturi banko sąskaitos. Pasitikėdamas kaltinamuoju davė savo S. sąskaitos numerį, į kurią turėjo pervesti skolą. Kaltinamasis taip pat klausė ir liudytojo asmens kodo. Savo asmens kodo liudytojas nenurodė, paaiškindamas, kad atliekant bankinį pavedimą kodas nebūtinas. Kai pinigus pervedė į liudytojo sąskaitą, jie susitarė kur kaltinamasis atvažiuos jų pasiimti. Tą kartą bankomate nuėmė 500 Lt, nes toks buvo dienos limitas. Kitą dieną, Vokiečių gatvėje esančiame banke, padidino dienos limitą, nuėmė likusią pinigų dalį ir juos atidavė kaltinamajam. Jokių telefono kortelių ar paties telefono kaltinamajam nedavė. Banko dokumentuose matė, kas atliko pavedimą į jo sąskaitą, tačiau dabar tos pavardės neprisimena. Po to, kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad pasinaudojo liudytojo sąskaitą, į kurią jam turi atsiųsti užstatą. Vėliau susitiko su kaltinamuoju Vokiečių gatvėje, liudytojas nuėmė pinigus ir atidavė kaltinamajam. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jis nesitikslino, kiek buvo pervesta pinigų, todėl ir nežinojo kiek reikia nuimti. Jis turėjo V. M. 3 telefono numerius, nes šis skambindavo iš skirtingų numerių. Savo sąskaitos numerį kaltinamajam davė todėl, kad šis paaiškino, jog jam skubiai reikia pinigų, o atsidaryti savo sąskaitą, neturi laiko. Tokiu pažįstamo asmens paaiškinimu patikėjo. J. O. nepažįsta, pas ją nėra buvęs. Nėra įdėjęs jokių skelbimų apie transporto priemonių pardavimus. Apie tai kas nutiko, sužinojo tada, kai gavo pranešimą, jog areštuota jo sąskaita banke (b.t. 149-150, b.t.1, b.l. 158-161).

Liudytoja J. O. teismui paaiškino, kad 2013 m. vasario mėnesį susipažino su V. M. ir apie mėnesį laiko su juo bendravo. Šis ateidavo pasisvečiuoti pas liudytoją į (duomenys neskelbtini), ten yra prabuvęs kelias dienas. Liudytoja leido kaltinamajam naudotis jos kompiuteriais, tačiau tuomet nežinojo, kokiu tikslu jV. juos naudoja. Yra girdėjusi kaltinamojo pokalbius telefonu apie tai, kad jis parduoda automobilį, tačiau šiuo metu yra ne Vilniuje, todėl jo apžiūrėti nėra galimybės ir, kad prieš perkant automobilį, traktorių reikia palikti užstatą. Liudytojai tokios kaltinamojo kalbos sukėlė įtarimus, nes kaltinamasis būdamas Vilniuje, žmonėms sakydavo, kad jo ten nėra. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad kaltinamasis atėjęs į svečius, pas ją „užsibuvo“ apie keturias dienas. Tuo metu ji nedirbo, todėl visą laiką būdavo namuose. Ji nėra palikusi kaltinamojo vieno bute ir buto raktų jam nedavė. Kaltinamasis paskambinusiems pasakodavo, kad jo tėtis serga vėžiu arba, kad tėtis mirė ir todėl reikia viską išparduoti. Įtarimus liudytojai sukėlė ir tai, kad tokie pokalbiai būdavo vienas paskui kitą, tačiau pasakojama buvo skirtingai (b.t.2, b.l. 150, b.t.1, b.l. 35-37).

Vertindamas teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad jie visiškai paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad nusikalstamas veikas planavo ir įvykdė ne jis, o liudytojas A. A.. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti teisme apklaustų asmenų parodymais, juolab kad juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpusavyje nesusiję nukentėjusieji ir liudytojai J. O. bei M. K., nurodo tą pati kaltinamojo ir nukentėjusių telefoninių pokalbių turinį, o būtent: automobilio ir traktoriaus pardavimą dėl to, kad mirė kaltinamojo tėvas, kad būdamas Vilniuje kaltinamasis teigė, jog jo šiuo metu jis yra kitur ir pan. Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumas yra pagrįstas kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamajam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymą, teismas pripažįsta Lietuvos kredito unijos KU Z. B. duomenis apie tai, kad 2013-02-27, A. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 2000 Lt bankinį pavedimą A. A. vardu į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S“ (b.t.1, b.l. 20). AB „S“ pateiktas 2013-03-01 mokėjimo nurodymas Nr. 47 patvirtina, kad J. K. į gavėjo A. A. sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), esančią AB „S“ pervedė 300 Lt (b.t.1, b.l. 98). AB S. pateikto A. A. asmeninės sąskaitos išrašo, už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-13, duomenys patvirtina, kad nukentėjusiųjų A. S. ir J. K. nurodomos pinigų sumos tikrai buvo pervestos į šio asmens banko sąskaitą. Sąskaitos išrašo duomenys visiškai patvirtina liudytojo A. A. parodymus apie tai, kur, kada ir kokiomis sumomis jis išgrynino ir V. M. atidavė nukekentėjusiųjų į jo sąskaitą pervestus rankpinigius (b.t.1, b.l.24-25).

Mobiliojo telefoninio ryšio aperatorių pateikti duomenys patvirtina telefoninių pokalbių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvimo faktą, aplinkybes, kad kaltinamasis naudojosi telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , kad nusikalstamų veikų padarymo metu šiais telefonais buvo naudojamasi jungiantis per Vilniaus mieste esančias bazines stotis. IMEI ir IMSI kontrolės duomenys taip pat visiškai patvirtina kaltinamojo naudotų telefonų numerių panaudojimo faktą bendraujant su nukentėjusiaisiais (b.t.1, b.l. 43-49, 52, 54-62, 64-92). Internetinių tinklapių duomenys patvirtina nukentėjusiųjų nurodomus faktus, kad su kaltinamuoju dėl parduodamų transporto priemonių jie susisikė ir bendarvo skelbimuose nurodytais telefonais: Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kontaktinis asmuo „A“ ir (duomenys neskelbtini) - kontaktinis asmuo „a2“ (b.t. 1, b.l.29-30, 99).

Vertindamas įrodymus teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta ir visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. S. priklausantį bei nedidelės vertės J. K. priklausantį turtą, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu tinkamai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį. Ši žala nukentėjusiajam padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, žalos dydis yra įrodytas, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Nukentėjusiosios kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kadangi buvo patirtos dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos, išlaidų dydis yra pagrįstas ir įrodytas. 2013-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nukentėjusiajai atlygino 124,88 Lt kelionės išlaidų, todėl teismo turėtos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai (BPK 103-104 str.).

J. K., patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt ir nurodė, kad dėl jos atžvilgiu padaryto nsuikaltimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimu. Dėl nervinio šoko, kurį patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, pablogėjo jos sveikata, nes ji yra neįgali (jos darbingumo lygis tik 40 procentų), be to nukentėjusioji patyrė ir kitus nepatogumus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

CK 6.25 str. 2d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padarytas tyčinis turtinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas, kuris nukentėjusios sveikatai ar jos finansinei padėčiai nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškini, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano kad 500 Lt yra pakankama suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlygint.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdyti nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas ( BK 11 str. 12 str.). Teismo vertinimu, kaltinamojo pasakojimai nukentėjusiems apie tai, kad jis transporto priemones parduoda, nes pinigai skubiai reikalingi sunkiai sergančio tėvo gydymui arba, kad jis parduoda tėvo turtą, nes šis mirė, pasižymi įpatingu cinizmu, todėl darytina pagrįsta išvada, kad V. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia pasinaudodamas žmonių pasitikėjimu, jų geranoriškumu.

2013-12-18 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu už trijų tapačių nusikalstamų veikų padarymą. Nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas. Teismo turimais duomenimis kaltinamojo atžvilgiu yra atliekami keli nauji ikiteisminiai tyrimai, jis nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.t.2, b.l. 42-43, 44, 45, 51-62). Nukentėjusiems padaryta žala neatlyginta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 64,65, 66, 68).

Padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas vykdo sistemingai, niekur nedirba, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio ir jo nesiekia, o tai įrodo, kad kaltinamasis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir taisytis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos yra padarytos anksčiau, negu veikos už kurių padarymą V. M. yra nuteistas, teismas daro išvada, kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai ir jos paskirtis gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1, 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

2013-03-13 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr (duomenys neskelbtini), AB „S.“ panaikinti (b.t. 1, b.l. 174-180). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei ir 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę bausmę V. M. laisvės atėmimą 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013-12-18 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems E. L., L. V., R. K., A. S. ir J. K. padarytą turtinę žalą.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

A. S. 2000 Lt ( du tūkstančius litų ) turtinei žalai atlyginti.

J. K. 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų ) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus litų ) neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš V. M. 124,88 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus aštuoniasdešimt aštuonis cnt ) teismo išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.