Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teismo teistas:

1) 2001 m. gruodžio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2003 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnį, 63 ir 64 straipsnius - 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) 2010 m. gegužės 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto, ši bausmė pakeista į 70 dienų terminuoto laisvės atėmimo, ir subendrinta su 2003 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2004 m. balandžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 1 mėnesis 29 dienos laisvės atėmimo;

4) 2016 m. spalio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. kartu su T. K., (kuris yra nubaustas administracine tvarka už 2017 m. gegužės 29 d. įvykdyto dyzelinio kuro grobimą), pastarojo automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į S. L. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pagrobė iš kieme esančios V. D. priklausančios 1 tonos talpos plastikinės talpos 96 eurų vertės 160 litrų žymėto dyzelinio kuro. Po to T. K. automobiliu išvažiavus iš kiemo, kaltinamasis A. S., siekdamas nuslėpti žymėto dyzelinio kuro vagystę, tyčia, nesant susitarimui su T. K. ir pastarajam nežinant, išvertė kuro talpas, iš kurių išbėgo dyzelinis kuras ir padegė jį, ko pasekoje gaisro metu išdužo ir sutrupėjo 400 eurų vertės trys gyvenamojo namo langai su rėmais, apdegė 800 eurų vertės namo stogo kraigas, išsilydė 100 eurų vertės namo elektros instaliacija, sudegė 1000 eurų bendros vertės lauko virtuvė, t. y. sudegė 100 eurų vertės lauko virtuvės du langai, 100 eurų vertės dvejos durys į lauko virtuvės rūsį ir 50 eurų vertės įėjimo durys, 450 eurų vertės stogas, 100 eurų vertės baldai, 100 eurų vertės drabužiai, 50 eurų vertės televizorius, 50 eurų vertės elektros instaliacija, sudegė 400 eurų vertės rūkyklos pastatas, sudegė 1000 eurų vertės malkinė su joje buvusiais, V. D. priklausančiais daiktais: 200 eurų vertės 5 kub. metrais malkų, 250 eurų vertės 1 tona trąšų, sudegė 1000 eurų vertės medinis garažas su jame buvusiais V. D. priklausančiais daiktais: 400 eurų vertės suvirinimo aparatu, 300 eurų vertės generatoriumi, 150 eurų bendros vertės dvejomis svarstyklėmis, 300 eurų vertės orų kompresoriumi, 400 eurų vertės MTZ traktoriaus galiniu ratu, 200 eurų bendros vertės dviem traktoriaus tentais, 400 eurų vertės benzininiu pjūklu „Huzvarna“, 150 eurų vertės elektriniu zeimeriu, 200 eurų vertės benzinine žoliapjove, 100 eurų vertės parfiuratoriumi „Bosch“, 100 eurų vertės elektriniu galąstuvu, 50 eurų vertės rankiniu purkštuvu, 200 eurų vertės automobilio AUDI žieminių ratų komplektu, 150 eurų vertės „Džondir“ traktoriaus trauke, 50 eurų vertės elektros varikliu, 50 eurų vertės gerberio aparatu pieno riebumui nustatyti, 200 eurų vertės darbastaliu su spaustais, 2000 eurų bendros vertės įvairiais darbo įrankiais, lauke prie garažo sudegė 400 eurų bendros vertės V. D. priklausančios keturios 200 litrų talpos tepalų talpos, 90 eurų vertės viena 200 litrų talpos talpa su 150 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, viena 1 tonos talpos plastikinė talpa su 40 litrų (200- 160 litrų) 24 (120-96) eurų vertės žymėtu dyzeliniu kuru, 800 eurų bendros vertės 4 kub. metrai ąžuolinių lentų, 500 eurų bendros vertės 4 vnt. automobilio MB žieminių ratų komplektas, lauke sudegė S. L. D. priklausantis 150 eurų vertės šuo, sudegė 15000 eurų vertės trijų dalių ūkinis pastatas, su S. L. D. priklausančiais 50 eurų vertės 10 vištų, 1200 eurų bendros vertės trejais belgų veislės veršeliais, 1440 eurų bendros vertės dvylika veršelių, V. D. priklausančiais 1200 eurų bendros vertės trejais belgų veislės veršeliais, 1320 eurų vertės vienuolika veršelių, 300 eurų vertės pieno bloku, tai yra visuotinai pavojingu būdu, - padegant sunaikino didelės vertės S. L. D. priklausantį 22540 eurų vertės turtą ir V. D. priklausantį 10 484 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesį jis skelbimuose ieškojo darbo ir surado darbą pas ūkininką V. D.. Jis su V. D. telefonu sutarė dėl darbo sąlygų ir šis atvykęs į Marijampolės miestą jį parsivežė į savo ūkį. Ūkyje jis turėjo melžti karves ir už tai į dieną turėjo gauti 15 eurų atlygį. Pradirbęs dvi savaites jis paprašė V. D., kad šis nuvežtų jį aplankyti sūnaus, tačiau šis nesutiko. V. D. jam davė 20 eurų ir jis pėsčiomis išėjo iš V. D. namų, o po to automobiliais nusigavo iki Vilkaviškio miesto ir ten prabuvo dvi paras. Po to grįžo pas ūkininką ir ten sutiko kitą darbininką, su kuriuo jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Tas darbininkas V. D. pasakė, kad jis buvo teistas ir nuo to momento jo atžvilgiu prasidėjo psichologinis spaudimas dėl padegimų, kadangi nukentėjusysis buvo padavęs paraišką gauti lėšas iš Europos Sąjungos paramos fondo tvarto statybai ir pasakė, kad visas turtas draustas jo motinos S. L. D. vardu. Jam V. D. sakė, kad sudegus tam pastatui jis gautų iš ,,Lietuvos draudimo‘‘ 30000 eurų. 2017 m. gegužės 28 d. jam galutinai atsibodo V. D. visi siūlymai ir jis sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) gyvenančio jo pažįstamo senelio tą dieną buvo gimtadienis nusprendė pasiimti iš ūkininko pinigus ir daugiau nebegrįžti į ūkį. Jo paimti pas ūkininką atvažiavo T. K. kurio automobilyje nebuvo kuro. Jis paprašė pas V. D., kad šis užpiltų į automobilį dyzelinio kuro. Nukentėjusysis sutiko ir į T. K. automobilį įpylė 10 ar 15 litrų kuro. Po to jis su T. K. išvyko į Kauną ir važiuodamas T. K. pasakė, kad atgal jo pas ūkininką nevežtų, kad jis dirbti pas jį daugiau nebenori, kad V. D. jam siūlė padegti jo tvartą, kadangi į esamą netilpo gyvuliai. Nuvykęs pas senelį į gimtadienį išgėrė alkoholinių gėrimų ir po to T. K. pasakė, kad šis jį nuvežtų pas mamą į Vilkaviškio m. Važiuodamas automobilyje užmigo ir atsibudo T. K. traukiamas iš automobilio pas V. D. kieme. Dėl to, kad T. K. jį nuvežė pas ūkininką, jis norėjo T. K. sumušti. Po to jam T. K. pasakė, kad jam baigiasi automobilyje kuras ir jis jam leido užsipilti V. D. priklausančio kuro. Užpylus kuro jis pamatė, kad nuraukę piemenį po pievą laksto keli veršiukai ir nuėjo jų sugaudyti. Tuo metu T. K. nuvažiavo ir turėjo jo laukti ant kelio. Sugaudęs veršiukus sėdo į T. K. automobilį ir išvažiavo pas mamą. Kitos dienos vakarą jam T. K. atvežė jo mobilaus ryšio telefoną, nes jis jį buvo palikęs T. K. automobilyje. Nurodo, kad tą naktį jis skambino V. D. iš mamos buvimo adreso, SMS žinutes V. D. iš jo telefono naktį rašė T. K., o ne jis. Vėliau jam paskambino draugai ir pasakė, kad sudegė V. D. ūkis. Taip pat paaiškino, kad nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo parašė todėl, kad galbūt jis galėjo padegti netyčia, kadangi V. D. ūkio kieme buvo sukrautos kuro bačkos, sudėti veršiukams skirti sausi šiaudai ir jis naktį rūkydamas su T. K. galėjo numesti nuorūką ir dėl to galėjo įsismilkti šiaudai. Kadangi nepadarė nusikalstamos veikos, pareikštų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų nukentėjusiosios S. L. D. parodymų matyti, kad ji 2017-05-29, apie 4 val. prabudo nuo automobilio garso,- jis įvažiavo į jos kiemą. Ji gyvena viena, bijojo išeiti į lauką. Ji žinojo, kad turėjo atvažiuoti darbininkas, dirbti sūnaus ūkyje. Šis žmogus buvo atvažiavęs 2017-05-28 apie 23 val. ir jos sūnus jam davė dyzelinio kuro įsipilti. Ji prižiūri sodyboje buvusius veršiukus. Ji girdėjo kažkokius garsus, lygtai kažkas barškėtų,- kibirai, talpos. Tie garsai sklido nuo garažo. Ji pagalvojo, kad vagiamas kuras. Maždaug po 15 min. ji išgirdo sprogimą, pasiėmusi prožektorių išėjo į lauką ir pamatė, kad dega garažas ir ypač ta vieta, kurioje stovėjo kuro statinė. Kada tas automobilis išvažiavo ji nepastebėjo. Liepsna apėmė garažą, lauko virtuvę. Sudegė gyvuliai, kitas turtas. Balsų ji negirdėjo (t. 1, b. l. 67-68).

Papildomai apklausta nukentėjusioji S. L. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena viena. Šiuo adresu yra įregistruotas gyvenamasis namas, ilgas tvartas, kuris susideda iš penkių dalių, malkinė, viralinė, rūkykla, garažas. Visi šie pastatai yra registruoti jos vardu, tačiau ūkiniuose pastatuose šeimininkauja ir ūkininkauja jos sūnūs V. D. ir R. D.. Jų šeima ūkininkauja apie 25 metus laiko. 2017-05-29 apie 4 val. jos ūkiniuose pastatuose kilo gaisras. Gaisro metu išdužo ir sutrupėjo trys gyvenamojo namo langai su rėmais, kurių bendra vertė 400 eurų, apdegė namo stogo kraigas, kurio atstatymo darbų vertė su medžiagomis yra 800 Eurų, bei išsilydė į gyvenamąjį namą einanti elektros instaliacija, kurios sutvarkymo darbus su medžiagomis vertina 100 Eurų. Prie pat namo, stovėjo 1000 eurų medinis 23 kv. m. garažas, kuris sudegė su jame buvusiais jos sūnui V. D. priklausančiais daiktais. Prie garažo stovėjo mūrinė 16 kv. m. viralinė, tai yra lauko virtuvė, kuri buvo su rūsiu. Lauko virtuvės sudegė du langai, durys, stogas, baldai, drabužiai, televizorius. Liko tik aptrupėjusios sienos. Visos lauko virtuvės vertė su daiktais yra bendrai 1000 Eurų. Prie viralinės stovėjo medinė 3 kv. m. rūkykla, kuri buvo tuščia. Rūkykla sudegė visiškai. Jos atstatymo darbų kaina su medžiagomis yra 400 Eurų. Iki įvykio, tai yra iki 2017-05-29 įvykusio jai priklausančiuose pastatuose, gaisro, jie ūkiniuose pastatuose,- tvarte, laikė: pirmojoje dalyje: 50 Eurų bendros vertės ja priklausančių 10 vištų, 29 veršelius, iš kurių 6 buvo belgų veislės, kurio vieno vertė 400 Eurų, viso 2400 Eurų ir 23 vnt. paprasti veršeliai, kurio vieno vertė 120 Eurų, viso 2760 Eur. Patikslindama parodo tai, kad jos buvo trys 1200 Eurų bendros vertės belgų veislės veršeliai ir 12 vnt.1440 Eur. bendros vertės paprastos veislės veršeliai, antroji dalis buvo tuščia. Šioje dalyje laikė karves, kurios buvo lauke. Trečioje patalpoje buvo pieno blokas, kuris nesudegė-spėjo išnešti. Iš ūkinio pastato-tvarto penkių dalių sudegė trys jo dalys su vištomis ir veršeliais, bei prie tvarto lauke buvo pririštas šuo, kuris apdegė ir nudvėsė. Šunį vertina 150 eurų. Tiek mokėjo už mažiuką. Šios trys ūkinio pastato dalys, kurį sudarė: pirmoji: 22kub.m , antroji - 38kubm, trečioji dalis -27 kub m. sudegė visiškai: stogas, sienos iki pat pamato. Ūkinio pastato trijų dalių atstatymo medžiagas kartu su darbais vertina 15 000 Eurų, tai yra kiekvieną dalį įvertina 5000 eurų. Taip pat, sudegė medinė 48kv. m. jai priklausanti 1000 Eurų vertės malkinė, kurioje buvo sūnui V. D. priklausančios malkos ir trąšos. Viso jai padaryta 22 540 Eurų turtinė žala. Be to, jai padaryta 10 000 Eurų moralinė žala, kurią sudaro patirti išgyvenimai, stresas, bemiegės naktys, baimė, patirtas nesaugumo jausmas, kuris lydi iki šiol (t. 1, b. l. 71-72).

Papildomai apklausta nukentėjusioji S. L. D. paaiškino, kad su savo ankstesniais parodymais sutinka, juos tvirtina, tik patikslina, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena. Šiuo adresu yra įregistruotas gyvenamasis namas, ilgas tvartas, kuris susideda iš penkių dalių, malkinė, malūnas, viralinė, rūkykla, garažas. Visi šie pastatai yra registruoti jos vardu, tačiau ūkiniuose pastatuose šeimininkauja ir ūkininkauja jos sūnūs V. D. ir R. D.. Jų šeima ūkininkauja apie 25 metus laiko. 2017-05-29 apie 4 val. jos ūkiniuose pastatuose kilo gaisras. Gaisro metu išdužo ir sutrupėjo trys gyvenamojo namo langai su rėmais, kurių bendra vertė 400 eurų, apdegė 800 eurų vertės namo stogo kraigas, bei išsilydė į gyvenamąjį namą einanti 100 eurų vertės elektros instaliacija. Prie pat namo, stovėjo 1000 eurų medinis 23 kv. m. garažas, kuris sudegė su jame buvusiais jos sūnui V. D. priklausančiais daiktais. Prie garažo stovėjo mūrinė 16 kv.m. viralinė, tai yra lauko virtuvė, kuri buvo su rūsiu. Lauko virtuvė sudegė 100 eurų vertės du langai, vieno lango vertė 50 eurų , 100 eurų vertės dvejos durys į rūsį ir 50 eurų vertės vienos durys, įėjimo į viralinę, 450 eurų vertės stogas, 100 eurų vertės baldai, 100 eurų vertės drabužiai, 50 eurų, vertės televizorius, 50 eurų vertės elektros instaliacija. Liko tik aptrupėjusios sienos. Visos lauko virtuvės vertė su daiktais yra bendrai 1000 Eurų. Prie viralinės stovėjo medinė 3 kv. m. rūkykla, kuri buvo tuščia. Rūkykla sudegė visiškai. Jos vertė yra 400 eurų. Iki įvykio, tai yra iki 2017-05-29 įvykusio jai priklausančiuose pastatuose gaisro, ūkiniuose pastatuose, tvarte, laikė: pirmojoje dalyje: 50 Eurų bendros vertės jai priklausančių 10 vištų, 29 veršelius, iš kurių 6 buvo belgų veislės, kurio vieno vertė 400 Eurų, viso 2400 Eurų, ir 23 vnt. paprasti veršeliai, kurio vieno vertė 120 Eurų, viso 2760 Eur. Patikslindama parodo tai, kad jos buvo trys 1200 Eurų bendros vertės belgų veislės veršeliai ir 12 vnt., 1440 Eur bendros vertės paprastos veislės veršeliai, antroji dalis buvo tuščia. Šioje dalyje laikė karves, kurios buvo lauke. Trečioje patalpoje buvo 300 eurų vertės pieno blokas, kuris nesudegė-spėjo išnešti, tačiau apdegė naudojimui jis yra netinkamas. Iš ūkinio pastato-tvarto penkių dalių sudegė trys jo dalys su vištomis ir veršeliais, bei prie tvarto lauke buvo pririštas šuo, kuris apdegė ir nudvėsė. Šunį vertina 150 eurų. Šios trys ūkinio pastato dalys, kurį sudarė: pirmoji : 22 kub. m , antroji- 38 kub. m, trečia dalis -27 kub. m. sudegė visiškai: stogas, sienos iki pat pamato. Trijų dalių ūkinį pastatą vertina 15 000 eurų, tai yra kiekvieną dalį įvertina 5000 eurų. Taip pat ūkinio pastato antrame aukšte sudegė buvę 100 eurų vertės jos daržo įrankiai. Taip pat, sudegė medinė 48 kv. m. jai priklausanti 1000 Eurų vertės malkinė, kurioje buvo sūnui V. D. priklausančios malkos ir trąšos. Viso jai padaryta 22 540 eurų turtinė žala. Be to, ja padaryta 10 000 Eurų moralinė žala, kurią sudaro patirti išgyvenimai, stresas, bemiegės naktys, baimė, patirtas nesaugumo jausmas, kuris lydi iki šiol. Prašo ją šiai sumai pripažinti civiline ieškove. Taip pat nori pasakyti, kad prieš savaitę iki gaisro, sūnus V. įdarbino jų ūkyje vaikiną,- A. S.. A. prašė jo išlaikyti jį ir jo vaiką, kuris tuo metu buvo vaikų namuose. V. nesutiko ir jie sutarė, kad V. mokės jam algą. Tą vakarą, kai kilo gaisras, girdėjo kaip A. prašė sūnaus V. įpilti jam kuro. Netrūkus pas juos atvažiavo A. draugas. Nori papildyti, kad tai buvo antras kartas, kai jis pas juos atvažiavo į kiemą. Ir šį kartą ir praeitą kartą, A. su draugu išvažiavo vakare. Ji pasakė A., kad jam 6 val. ryto melžti karves. Šis atsakė, kad viską spės, nes grįš apie 5 val. ryto. A. draugas atrodė, apie 20 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, daugiau jo požymių nurodyti negali, tačiau, mano, kad gali atpažinti. Jis buvo atvažiavęs su tamsios spalvos automobiliu, daugiau jokių automobilio požymių nurodyti negali. Apie 4 val. būdama namuose išgirdo, kad į jų kiemą atvažiavo automobilis. Ji gulėjo lovoje ir laukė, kol A. pradės belsti į durys, kad jam atrakintų jo kambariuką, nes pagalvojo, kad grįžo jis. Tačiau ji išgirdo metamų ant žemės kanistrų garsą. Paskui išgirdo sprogimą ir išėjo į lauką. Išėjus pamatė, kad dega stovėjęs prie garažo 1 tonos talpos plastikinis konteineris su dyzelinu. Kieme jau nieko nebuvo. Ji grįžo į kambarį, paėmė telefoną ir pradėjo skambinti sūnui Virgilijui, o paskui nubėgo pas kaimynus (t. 1, b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios S. L. D. atstovas advokatas B. V. paaiškino, kad jo atstovaujamoji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: sudegę trys gyvenamojo namo langai, kainuojantys po 400 eurų, namo stogo kraigas, kainuojantis 800 eurų, namo elektros instaliacija, kainuojanti 100 eurų, lauko virtuvė, kainuojanti bendrai 700 eurų, baldai, kainuojantys bendrai 100 eurų, drabužiai, kainuojantys bendrai 100 eurų, televizorius, kainuojantis 50 eurų, elektros instaliacija, kainuojanti 50 eurų, rūkyklos pastatas, kainuojantis 400 eurų, malkinės pastatas, kainuojantis 1000 eurų, medinis garažas, kainuojantis 1000 eurų, šuo, kainuojantis 150 eurų, trijų dalių ūkinis pastatas, kainuojantis bendrai 15000 eurų, dešimt vištų, kainuojančių po 5 eurus, trys belgų veislės veršeliai, kainuojantys bendrai 1200 eurų, dvylika pieninių veršelių, kainuojantys bendrai 1440 eurų, pieno blokas, kainuojantis 300 eurų. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad nurodytos kainos yra santykinės, tai yra iš šiuo metu esančios rinkos vertės, nes visų dokumentų pagrindžiančių šio turto vertę nėra įmanoma pateikti ir turėti, kadangi jie yra naudoti. Nurodo, kad daiktų kainoje įvertintas jų nusidėvėjimas bei kiek būtų galima už tuos daiktus gauti dabar ar mokėti jei reiktų įsigyti. Mano, kad tokios kainos yra realios ir pagrįstos. Taip pat nukentėjusiosios atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamoji reiškia 10000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios psichologiniai išgyvenimai, vykimas pas gydytojus dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų, sumažėjo jos pasitikėjimas ne tik visuomene, bet ir pačia savimi, ji bijo bet kokio triukšmo, bet kokios ugnies, sumenko jos moralinės nuostatos dėl žmogaus teisingumo, pablogėjo jos sveikata, savijauta, tapo labai jautri, dirgli, nuolat geria vaistus, vargina košmariški sapnai, jai sunku užmigti, kadangi jos amžius solidus. Nurodo, kad nukentėjusioji po įvykio negali susikaupti, nes visą laiką grįžta mintimis į patirtą stresą, būtent dėl teisiamojo veiksmų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesį jis ieškojo darbininko, kuris galėtų dirbti jo ūkyje. Su juo telefonu susisiekė A. S. ir jie sutarė dėl darbo sąlygų, atlyginimo. 2017 m. gegužės 22 d. jis nuvyko į Marijampolės m. ir iš ten su kaltinamuoju parvažiavo į jo ūkį. Kaltinamąjį apgyvendino name esančiame kambaryje, kur kaltinamasis pasidėjo atsivežtus daiktus. Kitą dieną A. S. pradėjo dirbti. Jis ryte ir vakare po dvi valandas turėjo aparatu pamelžti karves, o likusį laiką galėjo daryti ką nori. Už darbo dieną jis kaltinamajam turėjo mokėti 20 eurų. Kaltinamasis pas jį dirbo savaitę laiko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2017 m. gegužės 28 d. jis ardamas lauką pamatė bėgantį A. S., kuris jam pasakė, kad nori vykti pas vaiką į Marijampolę. Tos pačios dienos pavakare į jo sodybą atvažiavo A. S. ir jo draugas su tamsios spalvos BMW automobiliu. Kaltinamasis jam pasakė, kad norėtų parsivežti savo daiktus iš Kauno m. Taip pat kaltinamasis jo paprašė užpilti į draugo automobilį dyzelinio kuro. Kadangi A. S. ruošėsi dirbti jo ūkyje jis sutiko ir į kaltinamojo draugo automobilį įpylė 20 litrų žymėto dyzelinio kuro. Pilant dyzelinį kurą netoliese stovėjo A. S. ir jo draugas ir matė, iš kur buvo pilami degalai. Kaltinamasis prieš išvažiuodamas pasakė, kad ryte sugrįš dirbti ir su draugu išvažiavo. Sodyboje liko jo motina, o jis išvažiavo į namus. Taip pat ūkyje nebuvo ir kitų darbininkų. Apie 1.30 val. jam paskambino A. S. ir pasakė, kad ūkyje bus 5 val. ryto. Apie 4.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad dega ūkis. Apie gaisrą telefonu jis pranešė kaimynui E. R., kuris atbėgęs padėjo gesinti gaisrą. Po užgesinto gaisro jis savo mobiliajame telefone rado A. S. apie 5.00 val. atsiųstą SMS žinutę, kurioje rašė, kad susirgo jo mama ir jis važiuoja pas ją, todėl į ūkį dirbti neatvyks. Po užgesinto gaisro apžiūrėjo kambarį, kuriame gyveno A. S. ir jame nerado kaltinamojo daiktų. Kokiu būdu ir kada kaltinamasis pasiėmė jam priklausančius daiktus jis nežino. Taip pat po užgesinto gaisro jo mama pasakojo, kad naktį apie 4.00 val. ji girdėjo kaip į ūkio kiemą įvažiavo automobilis ir girdėjo prie garažo daužomų daiktų garsus. Sakė, kad manė, jog į ūkį sugrįžo A. S.. Po to mama išėjo į lauką ir išgirdo sprogimo garsus, pamatė gaisrą. Nurodo, kad gaisro metu sudegė jam priklausę: trifazio suvirinimo aparatas, kainuojantis 400 eurų, generatorius gaminti elektrai, kainuojantis 300 eurų, dvejos svarstyklės kurių vertė 150 eurų, oro kompresorius, kurio vertė 300 eurų, MTZ traktoriaus galinis ratas, kainuojantis 400 eurų, du traktoriaus priekabos tentai, kainuojantys bendrai 200 eurų, benzopjūklas ,,Husqvarna‘‘, kainuojantis 400 eurų, zeimeris, kainuojantis 150 eurų, benzininė žoliapjovė, kainuojanti 200 eurų, parfuratorius ,,Bosch‘‘, kainuojantis 100 eurų, elektrinis galąstuvas, kainuojantis 100 eurų, rankinis purkštuvas, kainuojantis 50 eurų, automobilio ,,Audi‘‘ žieminių ratų komplektas, kainuojantis 200 eurų, traktoriaus traukė, kainuojanti 150 eurų, elektros variklis, kainuojantis 50 eurų, aparatas pieno riebumui nustatyti, kainuojantis 50 eurų, darbastalis su spaustuvais, kainuojantis 200 eurų, įvairūs darbo įrankiai, kainuojantys bendrai 2000 eurų, keturios 200 litrų tepalų talpos, kainuojančios bendrai 400 eurų, 200 litrų talpa su 150 litrų žymėto dyzelinio kuro, kainuojančio 90 eurų ir vienos tonos plastikinė talpa su 40 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, kainuojančiu 24 eurus, keturi kubiniai metrai ąžuolinių lentų, kainuojančių 800 eurų, automobilio Mersedes Benz žieminių ratų komplektas, kainuojantis 500 eurų, trys belgų veislės veršeliai, kainuojantys bendrai 1200 eurų, vienuolikos paprastos veislės veršelių, kainuojančių bendrai 1320 eurų, tona trąšų, kainuojanti 250 eurų, penki kubiniai metrai malkų, kainuojantys 200 eurų. Prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. 10 484 eurų turtinę ir 3000 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro pergyvenimai dėl gaisro, laikas, kurį jis praleis važinėdamas po teismus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 27 d. po pietų jam paskambino A. S. ir paprašė parvežti jį iš Kėdainių rajono į Kauno m. Kaltinamasis sakė, kad randasi pas ūkininką ir nurodė, kaip atvažiuoti iki jo buvimo vietos. Jis kaltinamajam sakė, kad jam priklausančiame automobilyje BMW 525 nėra kuro. Kaltinamasis jam sakė, kad kuro į automobilį užpils ūkininkas, pas kurį jis dirbo. Pas kaltinamąjį jo nurodytu adresu jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo tą pačią dieną apie 15-16 val. Atvykęs matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sodyboje ūkininko V. D. nurodymu ten buvęs darbuotojas iš metalinės talpos užpylė į jo automobilį apie 20 litrų dyzelinio kuro. Po to A. S. įsėdo į jo automobilį ir nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie namo kaltinamasis jam pasakė palaukti 10-15 minučių, o pats kažkur nuėjo. Po to A. S. sugrįžo ir paprašė nuvažiuoti iki naktinio baro nusipirkti alkoholio. Nusipirkęs alkoholio sugrįžo į butą (duomenys neskelbtini) pas kaltinamojo draugus. Bute A. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Po 30 minučių jis su A. S. išėjo iš buto ir kaltinamasis jo paprašė važiuoti atgal į sodybą, esančią Kėdainių rajone, pasiimti daiktų. Jis sutiko ir bevažiuojant A. S. skundėsi, kad ūkininkai, pas kuriuos jis dirba, nemoka jam pinigų, sakė, kad dirba po 10-12 valandų tik už maistą, gyvena tvarte. Po to kaltinamasis užmigo ir jis jį pažadino tik atvažiavęs prie sodybos, kurioje dirbo kaltinamasis. A. S. paprašė jo palaukti ir po kiek laiko iš ūkinio pastato atsinešė maišą ir padėjo į automobilį. Po to sakė, kad eina pasiimti kuro, kaip atlygio už darbą. Matė, kaip kaltinamasis iš 200 litrų talpos bandė traukti kurą su elektriniu siurbliuku, bet jam nesigavo. Kaltinamasis jo paprašė palaikyti kibirą ir pavertęs talpą su dyzeliniu kuru į kibirą pylė dyzelinį kurą. Jis vieną kibirą kuro susipylė į savo automobilį, o kitus kibirus su dyzeliniu kuru A. S. supylė į dvi plastikines talpas ir jas padėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Po to A. S. jo paprašė nuvažiuoti iki pagrindinio kelio ir ten jo palaukti. Kaltinamasis jam nesakė, kodėl pasiliko sodyboje. Jis nuvažiavo iki pagrindinio kelio, o kaltinamasis liko sodyboje. Jis buvo automobilyje apie 200-300 metrų nuo sodybos, per automobilio langus matė aplinką, nes tuo metu jau švito. Jis sėdėjo automobilyje kaltinamojo laukė apie 5-7 minutes. Po to pamatė nuo sodybos atbėgantį A. S. ir matė nuo sodybos kylančius juodus dūmus. Kaltinamasis įsėdo į automobilį ir pasakė, kad padegdamas sunaikino vagystės įkalčius. Jis kaltinamajam pasakė, kad reikia kviesti pagalbą, tačiau kaltinamasis jam pasakė, kad sėsim kartu. Bevažiuojant Kauno mieste A. S. pro automobilio langą išmetė stiklinį butelį nuo alaus ir šis sudužo. Tai pamatę policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir rado kuro talpas su dyzeliniu kuru. A. S. pareigūnams sakė, kad kuras priklauso jam ir, kad jį veža savo mamai. Po to jis nuvežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini) ir ten paleido. Gali patvirtinti, jog nematė, kad prieš atbėgdamas nuo sodybos į automobilį kaltinamasis būtų tvarkęs elektrinį aptvarą ar vaikęs pabėgusius gyvulius.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. paaiškino, kad sūnus T. K. jai pasakojo, kad 2017 metais A. S. jos sūnaus paprašė parvežti jį iš Kėdainių rajone esančio kaimo. Sakė, kad nuvykęs į kaimą įsipylė į automobilį dyzelinio kuro, su kaltinamuoju grįžo į Kauną. Po to sūnus vėl su kaltinamuoju buvo nuvykę į tą patį kaimą. Ten A. S. į plastikines talpas pylė dyzelinį kurą, o po to jos sūnus su automobiliu laukė ant kelio. Ką tuo metu veikė A. S. jos sūnus nematė. Po to į automobilį atėjęs A. S. sūnui sakė, kad padegė ūkininko sodybą ir jam grasino.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojos E. K. parodymų matyti, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini). yra jos sūnus, jie gyvena kartu. Apie tai, kad jis turi pažįstamą A. S. sužinojo prieš metus laiko. Apie šį asmenį ankščiau nėra nieko girdėjusi ir tikrai nėra mačiusi. Maždaug prieš metus laiko, tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo būti 2019 m. vasario mėn. pradžioje, T. atėjo pas ją ir tėvą bei pasakė, kad tą dieną buvo Kėdainių m. policijoje apklausoje. Paklausus, kas atsitiko, T. papasakojo, kad 2017 m., tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino jo pažįstamas A. S. ir paprašė parvežti iš Kėdainių. Kai jis atvažiavo į Kėdainių r., esantį kaimą, pavadinimo neprisimena, ūkininkas jam įpylė dyzelinio kuro ir jis kartu su A. S. grįžo atgal į Kauną. Tada A. paprašė T. nuvežti jį pas draugus į (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu neminėjo. Ten jis prabuvo apie 30 minučių ir jie vėl išvažiavo. Sakė, kad A. buvo girtas. Tada A. paprašė T. nuvežti jį atgal į Kėdainių r., esantį kaimą pas ūkininką. T. pasakojo, kad A. paėmė iš ūkininko dyzelinį kurą ir įpylė į jo automobilį. Apie tai ar jis padėjo A. nieko nesakė. Paskui A. pripylė dvi kanistras dyzelino ir įdėjo į jo automobilį. Minėjo, kad šį dyzeliną A. pasiėmė sau. Paskui A. jam pasakė išvažiuoti iš ūkininko sodybos teritorijos ir laukti jo ant kelio. T. taip ir padarė. Sakė, kad A. greitai atėjo į automobilį, jis pamatė juodos dūmus iš sodybos teritorijos. T. sakė, kad nuo A. pajuto dyzelino kvapą ir A. jam pasigyrė, kad padegė ūkininko sodybą. Liepė jam greičiau važiuoti iš ten. Ji su tėvu klausė, kodėl jis tiek laiko tylėjo. T. pasakė, kad bijo A.. Ji su tėvu buvo sukrėsti, T. taip pat sukrėstas, jie pergyveno dėl tokio žiauraus elgesio su žmonėmis ir gyvūnais. T. sakė, kad A. jam prigrasino ir jis bijojo paskambinti į gaisrinę. T. visą šį laiką pergyveno dėl šio įvykio. Ji tikrai gerai pažįsta savo sūnų ir žino, kad jis pasakodamas apie šį įvykį tikrai nebandė nieko nuslėpti (t. 2, b. l. 151-152).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, kad jo sūnus T. K. 2019 metais, tiksliai laiko nepamena, grįžo iš apklausos policijoje ir papasakojo, kad su A. S. buvo nuvykęs į ūkininko sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Į tą sodybą sūnus buvo nuvykęs kaltinamojo prašymu, kadangi jis iš sodybos norėjo pasiimti daiktus. Sūnus pasakojo, kad kaltinamąjį paliko toje sodyboje, o kaltinamasis liepė sūnui išvažiuoti ant pagrindinio kelio ir laukti kaltinamojo. Po to A. S. atbėgo ir įsėdo į sūnui priklausantį automobilį. Sūnus pastebėjo iš sodybos kylančius dūmus ir pasakė, kad reikia kviesti tarnybas. Kaltinamasis sūnui grasino ir jie išvažiavo iš tos sodybos. Nurodo, kad jam yra prastai su atmintimi, todėl visų pokalbių su sūnumi gerai nepamena.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojo J. K. parodymų matyti, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus. Apie tai, kad jis turi pažįstamą A. S. sužinojo prieš metus laiko. Maždaug prieš metus laiko, tai galėjo būti 2019 m. vasario mėn. pradžioje, T. jam ir žmonai pasipasakojo, kad buvo Kėdainių m. policijoje apklausoje. Tuomet jis papasakojo, kad 2017 m., tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino jo pažįstamas A. S. ir paprašė parvežti iš Kėdainių. Kai jis atvažiavo į Kėdainių r., esantį kaimą, ūkininkas jam įpylė dyzelinio kuro ir jis kartu su A. S. grįžo atgal į Kauną. Tada A. paprašė T. nuvežti jį pas draugus į (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu neminėjo. Ten jis prabuvo apie 30 minučių ir jie vėl išvažiavo. Sakė, kad A. buvo girtas. Tada A. paprašė T. nuvežti jį atgal į Kėdainių r., esantį kaimą pas ūkininką. T. pasakojo, kad A. paėmė iš ūkininko dyzelinį kurą ir įpylė į jo automobilį. Paskui A. pripylė dvi kanistras dyzelino ir įdėjo į jo automobilį. Minėjo, kad šį dyzeliną A. pasiėmė sau. Paskui A. jam pasakė išvažiuoti iš ūkininko sodybos teritorijos ir laukti jo ant kelio. T. taip ir padarė. Sakė, kad A. greitai atėjo į automobilį, jis pamatė juodos dūmus iš sodybos teritorijos. T. sakė, kad nuo A. pajuto dyzelino kvapą ir A. jam pasigyrė, kad padegė ūkininko sodybą. Liepė jam greičiau važiuoti iš ten. T. pasakė, kad bijo A., sakė, kad A. jam prigrasino ir jis bijojo paskambinti į gaisrinę. Po kelių dienų jis kalbėjo su Tomu dviese ir dar kartą paklausė, ar jis tikrai nėra prisidėjęs prie šio gaisro. T. apsiverkė ir pasakė, kad tikrai gali prisiekti jog prie šio gaisro neprisidėjo (t. 2, b. l. 157-158).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad T. K. jis pažįsta nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio, o A. S. pažįsta nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. A. S. yra jo buvęs bendradarbis, su juo nebuvo labai geri draugai, tačiau jam neturiu jokio priešiškumo. Tiksliai datos nepamena, 2017 ar 2018 metais T. K. jam pasakojo, kad su A. S. važiavo į Kėdainių rajone esantį kaimą, kur A. S. pavogė dyzelinį kurą ir po to padegė ūkinius pastatus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. P. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. dirbo Kauno patrulių rinktinėje Kauno mieste Dainavos rajone su vyriausiuoju patruliu G. M.. Važiuodami Pramonės prospektu sustabdė BMW markės automobilį, nes jame sėdėję asmenys pasirodė įtartini. Priėję prie automobilio ir vairuotojui atidarius automobilio langą, iš automobilio salono sklido dyzelino kvapas. Neblaivus automobilio keleivis aiškino, kad automobilyje buvusios dvi plastikinės talpos su dyzeliniu kuru priklauso jam ir, kad kurą pirko iš savo mamos. Kuro įsigijimo dokumentų A. S. nepateikė. Automobilio vairuotojo ir keleivio asmenybės buvo nustatytos, jas patikrinus duomenų bazėje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. M. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 4.30 val., jis dirbo su policijos pareigūne M. P. ir važiuodami Pramonės prospektu pastebėjo BMW markės automobilį. Automobilyje sėdėjo du jaunuoliai, kurie sukėlė įtarimą, kadangi važiavo kažkokie lyg murzini ir matėsi, kad vyksta tikrai ne į darbą. Jie sustabdė automobilį. Priėjęs prie vairuotojo prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Ant automobilio galinės sėdynės pamatė dvi talpas. Jis paklausė, kas yra tose talpose ir keleivio vietoje sėdėjęs asmuo pasakė, kad jose yra dažytas dyzelinis kuras. Kuro įsigijimo dokumentų automobilio keleivis nepateikė, sakė, kad kurą įsigijo jo mama iš ūkininko. Po to automobilio keleivis buvo išlaipintas iš automobilio ir ant tarnybinio automobilio dangčio rašė pasiaiškinimą. Keleivis buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, asmuo sunkiai reagavo į visus perspėjimus. Po paaiškinimo surašymo talpos su dyzeliniu kuru buvo išimtos.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. D. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. įvykusio gaisro (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą atvyko darbo valandomis. Atvykusi į gaisro vietą nustatė, kad gaisro kilimo vieta buvo medinis garažas ar tai ūkinis kažkoks pastatas ir matėsi bei buvo labiausiai tikėtina, kad gaisras plito būtent nuo tos vietos, kurią ir įvardija kaip gaisro kilimo zona. Nuo tos vietos ugnis išplito į kitus pastatus ir nukentėjo gyvuliai. Prie pastato, kuris buvo įvardintas kaip gaisro kilimo zona, matė talpyklas su kuru, kurios paskatina degimą. Nurodo, kad gaisras kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio, tai yra, kad buvo įneštas pašalinis ugnies šaltinis į teritoriją. Vien tik stovinčios talpyklos su dyzeliniu kuru savaime užsidegti negali, tam, kad užsidegtų, reikalinga reakcija su pašaliniu elementu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti žiebtuvėlis ar degtukas. Taip pat nurodo, kad po gaisro matė metalines kuro talpas, vieną pilnai sudegusį pastatą, kur buvo nustatyta gaisro kilimo zona, šalia buvo mūrinis pastatas ir toliau ūkiniai pastatai. Taip pat matė, kad teritorijos dešinėje pusėje buvusiame pastate buvo pilnai išdegęs vidus, žino, kad nukentėjo ir gyvenamasis namas, nes buvo šalia to pastato. Taip pat įvykio vietoje buvo nemažai apdegusių ir sudegusių veršelių.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. R. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaimynas ir jo sodyba yra per 200 metrų nuo jų. 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. jam paskambino V. D. ir paprašė nubėgti pažiūrėti į jo sodybą, kadangi kažkas dega. Jis nubėgęs į V. D. sodybą pamatė, kad degė metalinė kuro statinė su dyzeliniu kuru, kuriai sprogus apsiliejo tvartas ir tvartas bei kiti toliau buvę pastatai pradėjo degti. Jis dar norėjo gesinti gaisrą, bet to jau padaryti nebegalėjo, nes ugnis buvo visur išplitusi. Nukentėjęs V. D. pirmas atvyko į įvykio vietą, o po to atvyko ir gaisrinė. Nurodo, kad gaisro metu sudegė garažas, medinė lauko virtuvė, rūkykla, tvartas, virš trisdešimt veršiukų, sudegusiuose pastatuose buvę traktoriaus ratai, traukės, kabliai, trąšos, suvirinimo aparatas, įrankiai, ,,bulgarkė‘‘, medinės dilės, viskas kas reikalinga ūkiui. Taip pat nuo ugnies apdegė vilkinis šuo, kuris vėliau nugaišo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. anksti ryte jam paskambino mama ir pasakė, kad dega jų sodyba ir jis iš karto nuvyko į kaimą. Kai jis atvyko matė, kad įvykio vietoje dirbo gaisrinė, buvo brolis V. ir kaimynų vaikas. Nurodė, kad tuo metu gaisras jau buvo įsisiautėjąs ir viskas jau degė pilnai. Gaisro metu sudegė garažas, lauko virtuvė, tvartas, dalis daržinės. Taip pat gaisro metu sudegė garaže buvę daiktai: atsarginės dalys, suvirinimo aparatas, ,,bulgarkė‘‘, ,,Husqvarna‘‘ pjūklas, ratai, medinės dilės. Po gaiso mama pasakojo, kad 2017 m. gegužės 29 d naktį pabudo nuo sproginėjančio šiferio garso ir išėjusi pamatė, kad jau dega pastato kampas. Taip pat mama pasakojo, kad gaisro pradžia buvo toje vietoje, kur buvo kuro statinės, o gaisras kilo po 15 – 20 minučių ir po to kai į kiemą įsuko kažkoks automobilis.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 04.00 val. gautas BPC pranešimas iš A. P. apie tai, kad dega namas atvira liepsna adresu (duomenys neskelbtini). Po gaisro užgesinimo Kauno APGV Kėdainių PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnioji inspektorė E. D. atliko neatidėliotiną informacijos patikrinimą apie gaisrą, kurio metu, nustatė: kad gaisro metu nukentėjo gyvenamasis namas, kurio langai nuo karščio išdužo, įvyko gedimas elektros instaliacijos laiduose, sudegė medinis garažas su jame buvusiais daiktais, išdegė mūrinės lauko virtuvės vidus, aprūko išorinės sienos, nudegė mūrinio ūkinio pastato stogas, perdengimas, sudegė gyvuliai, paukščiai, apdegė apie 2 tonas šieno, apdegė apie 2 kubinius metrus ąžuolinių lentų. Sodyba priklauso S. L. D.. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis, - pašalinis ugnies šaltinis (t. 1, b. l. 50).

Iš akto dėl kilusio gaisro matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (t. 1, b. l. 53).

Iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus pirminius apžiūros veiksmus, kaip asmuo, galėjęs sukelti gaisrą įvardijamas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Šis asmuo gerai žinojo sodybą ir joje buvusius daiktus, žinojo, kad sodyboje yra kuro. Atvažiuodavo su draugu vardu T., kuris vairuodavo automobilį BMW (t. 1, b. l. 54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d., nuo 15.30 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas apdegęs gyvenamasis namas, išdužę jo langai, apdegusi elektros instaliacija, sudegęs medinis garažas su jame buvusiais daiktais, jame stovėjusios metalinės statinės su degiais skysčiais, sudegusi lauko virtuvė, išdegę jos langai, durys, aprūkusios išorinės sienos, nudegęs mūrinio ūkinio pastato stogas, perdengimas, apdegęs šienas, lentos, sudegęs aptvaras su jame buvusiais gyvuliais. Kaip gaisro židinio vieta įvardijama vieta ties mediniu garažu, prie kurio buvo priblokuota mūrinė lauko virtuvė (t. 1, b. l. 55-66).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. L. D. atpažino asmenį kurio nuotrauka fotolentelėje pažymėta Nr. 2, kaip A. draugą, kuris du kartus buvo atvažiavęs į jų sodybos kiemą su automobiliu, paskutinį kartą vakare prieš gaisrą (t. 1, b. l. 84-87).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. D. pateikė dokumentų, patvirtinančių apie jam padarytą žalą, sudegusių statinių, žemės sklypo priklausomybę, kopijas ( t. 1, b. l. 119-129).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. D. atpažino asmenį Nr. 3,- A. S. draugą, kuris 2017 m. gegužės 28 d. vakare BMW automobiliu buvo atvykęs į jų sodybą ir kuriam jis į automobilį įpylė dyzelinio kuro (t. 1, b. l. 130-137).

Iš tarnybinio pranešimo dėl mobilaus ryšio duomenų analizės matyti, kad atlikus abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (turimais duomenimis juo naudojosi A. S., gim. (duomenys neskelbtini)) išklotinės analizę nustatyta, kad minėtas numeris veikė 2017 m. gegužės 29 d.: 01.13 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresas M(duomenys neskelbtini). 02.36 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresas (duomenys neskelbtini). 04.07 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresu (duomenys neskelbtini) 04.12 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresas (duomenys neskelbtini). 04.14 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresas (duomenys neskelbtini) 04.30 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - stoties adresas (duomenys neskelbtini) 04.32 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - stoties adresas (duomenys neskelbtini) 04.33 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) stoties adresas (duomenys neskelbtini). 04.34 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - stoties adresas (duomenys neskelbtini). 04.37 val. numeris veikė prisijungęs prie bazinės stoties, kurios numeris 2057 stoties adresas Partizanų g. 200, Kaunas. Taip pat UAB "Tele 2" pranešime nurodyta, kad celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0.2 -1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Užmiestyje 5-20 km. (t. 1, b. l. 161).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB "Tele 2" pranešime nurodyta, kad celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0.2 -1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Užmiestyje 5-20 km., todėl yra manoma, kad 2017 m. gegužės 29 d. 04 val., tai yra tuo metu, kai atvira liepsna dega L. D. priklausantys pastatai, A. S. buvo įvykio vietoje arba netoli jos, kadangi 04.07 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties kurios numeris (duomenys neskelbtini) - adresu (duomenys neskelbtini)., kuri apima įvykio vietą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. S. slapstėsi nuo tyrimo, jam paskelbtas konkretus patikrinimas. 2018 m. liepos 19 d. Kauno mieste A. S. buvo rastas ir sulaikytas (t. 2, b. l. 1-2).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu, pagal gautą CDB informaciją, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. 04 val. 30 min. A. S. buvo sulaikytas važiuojantis automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K.. Automobilyje buvo gabenamos dvi 50 litrų plastikinės talpos su žymėtu kuru, kuriam taikomos akcizų lengvatos. A. S. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 174 str. 1 d. (t. 2, b. l. 23).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos buvo prijungta administracinio nusižengimo bylos Nr. 26NP-123729622-17 kopija bei dvi plastikinės apie 50 litrų talpos statinės su žymėtu dyzeliniu kuru (t. 2, b. l. 42).

Iš tarnybinio pranešimo kopijos matyt, kad 2017 m. gegužės 29 d., 04.30 val. (duomenys neskelbtini). buvo sustabdytas automobilis BMW (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo asmeniu važiavo A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje, ant galinės sėdynės buvo rastos dvi plastikinės talpos, pripildytos žalio dyzelinio kuro. A. S. paaiškino, kad kurą gavo iš mamos, įsigijimo dokumentų nepateikė. Kuras buvo paimtas (t. 2, b. l. 45).

Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis policijos pareigūnams paaiškino, kad žalią dyzelinį kurą gavo iš savo mamos, kuri dirba pas ūkininką (t. 2, b. l. 46).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pareigūnai paėmė dvi apie 50 litrų talpos statines su žalios spalvos skysčiu, skleidžiančiu dyzelinio kvapą (t. 2, b. l. 47).

Iš administracinio nusižengimo protokolo kopijos matyt, kad 2017m. spalio 18 d. A. S. surašytas AN protokolas dėl 2017 m. gegužės 29 d., apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini) automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) netesėtai gabento žymėto kuro, pagal Lietuvos Respublikos ANK 174 str. 1 d. (t. 2, b. l. 56-61).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos plastikinės talpos, kurias pateikė Kauno apskrities VPK pareigūnai, kurios 2017 m. gegužės 29 d. buvo paimtos iš A. S.. Permatoma 30 litrų talpos plastikinė talpa "(duomenys neskelbtini)" yra pagaminta gamykliniu būdu, 42X28X28 cm dydžio, talpos viršuje matyti rankena, šalia mėlynos spalvos užsukamas plastmasinis kamštis. Talpos priekinėje dalyje šone yra 25x28 cm informacinis lipdukas, su viršuje esančiu užrašu "(duomenys neskelbtini)", "Mišinys, pašarų ir siloso konservantui", bei kt. informacija, lipduko apačioje matome užrašą "30l/200l/1000/". Talpa pažymėta 10 l, 20l, 30 l, žymėmis. Atidarius užsukamą kamštį matosi, kad talpoje yra virš 30 litrų tamsiai žalios spalvos skystis su specifiniu dyzelino kvapu. Antra talpa,- permatoma 25 litrų talpos plastikinė talpa yra pagaminta gamykliniu būdu, 50x22x26 cm dydžio, talpos viršuje matosi rankena, šalia juodos spalvos užsukamas plastmasinis kamštis, šalia yra užrašas "3H1/Y/120/14 FIN/(duomenys neskelbtini) Talpos priekinės dalies šone matyti 5 horizontalios žymėjimo linijos. Atidarius užsukamą kamštį matosi, kad talpoje yra virš 25 litrų tamsiai žalios spalvos skystis su specifiniu dyzelino kvapu. Plastikinės talpos ir kuras grąžinti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam V. D. (t. 2, b. l. 70).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu, atliekant A. S. paiešką, buvo nustatyta, kad A. S. gali naudotis abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus šio abonento skambučių išklotinę, matyti, kad A. S. buvimo vieta paieškos metu yra Kauno miestas, gatvės, kur jis būna, nuolat keičiasi, pastovumo nėra. Paskambinus abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini)4, atsiliepė vyriškas balsas, kuris pasakė, kad jis yra buvęs A. S. švogeris, jis bendravo su A. S., žino, kad pastarojo ieško policija, tai sakė jam pats A. S. ir pasakęs, kad jam jau vis tiek "šakės", tačiau kur yra A. S., jis nežino (t. 2, b. l. 96).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019m. vasario 6 d. A. S. ir T. K., dėl kuro vagystės taikyta administracinė atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. (t. 2, b. l. 115).

Iš įtariamojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis nurodė vietą, kur 2017 m. gegužės 29 d. naktį apie 3.00 val. buvo su A. S., kur ir kaip A. S. pylė dyzelinį kurą į jo automobilį ir plastmasines talpas, kurioje vietoje jis laukė atbėgančio A. S.. Įtariamasis nurodė, kad atbėgus A. S. matė juodus dūmus iš sodybos, kurioje jis pylėsi dyzelinį kurą į automobilį, taip pat, kad A. S. jam sakė, jog padegė pastatus, kad sunaikintų dyzelinio kuro vagystės įkalčius (t. 2, b. l. 134-137).

Iš pateikto rašto, apie transporto priemonių registraciją matyti, kad T. K. vardu buvo registruotas automobilis BMW 525, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 5).

Iš 2020 m. vasario 17 d. kaltinamojo A. S. prisipažinimo matyti, kad jis prisipažino įvykdęs padegimą ir dėl to labai gailisi bei ateityje stengsis atlyginti nukentėjusiems padarytus nuostolius (t. 4, b. l. 73).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ raštų matyti, kad 2017 m. gegužės 29 dienai su nukentėjusiuoju V. D. ir S. L. D. nebuvo sudaryta turto draudimo sutarčių (t. 5, b. l. 28, 29).

Nors kaltinamasis A. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo V. D., teisiamojo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiosios, S. L. D., liudytojų T. K., G. M., M. P., E. K., J. K., E. D., E. R., R. D., A. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. nurodė, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. naktį buvo atvežęs neblaivų kaltinamąjį A. S. į D. ūkį ir iš ten pagrobė dvi plastikines talpas dyzelinio kuro, kurias įsidėjo į jam priklausantį automobilį BMW. Po to kaltinamasis liko prie pastatų, o jam liepė pavažiuoti prie netoliese esančio keliuko ir laukti. Po kiek laiko jis pamatė, kaip atbėga A. S., o nuo sodybos kilo juodi dūmai. Įsėdęs į automobilį A. S. jam pasakė, kad sunaikino dyzelinio kuro vogimo įkalčius ir liepė tylėti, nes bus blogai. Prieš kaltinamajam atbėgant prie automobilio jis nematė, kad A. S. būtų tvarkęs elektrinį piemenį ar į aptvarą suvarinėjęs gyvulius. Po to jis su kaltinamuoju važiavo į Kauno miestą ir ten juos sustabdę policijos pareigūnai išėmė vogtą dyzelinį kurą. A. S. policijos pareigūnams aiškino, kad dyzelinį kurą veža savo mamai. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. K. ir J. K. patvirtino liudytojo T. K. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir paaiškino, kad 2019 metų pavasarį jiems sūnus T. K. pasakojo, kad 2017 m. jų sūnus T. K. ir kaltinamasis A. S. buvo prie nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos, iš ten pagrobė dvi talpas dyzelinio kuro, o po to kaltinamasis padegė ūkininkų sodybą, norėdamas sunaikinti vagystės įkalčius. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. K. ir J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintus parodymus. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesį jo ūkyje darbininku įdarbino kaltinamąjį A. S.. 2017 m. gegužės 28 d. vakare pas kaltinamąjį A. S. juodos spalvos automobiliu atvažiavo jo draugas, kaltinamojo prašymu jis užpylė į atvažiavusį automobilį dyzelinio kuro ir kaltinamasis su draugu tuo pačiu automobiliu išvažiavo į Kauno m., žadėdamas sugrįžti kitos dienos ryte. Apie 1.30 val. jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad į ūkį parvažiuos 5.00 val. 2017 m. gegužės 29 d. ryte apie 4.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad dega ūkis. Užgesinus gaisrą jis savo mobiliajame telefone rado 2017 m. gegužės 29 d. ryte 5.00 val. kaltinamojo A. S. atsiųstą SMS žinutę, kurioje jis rašė, jog pas jį į ūkį neatvažiuos, nes susirgo jo mama. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad užgesinus gaisrą jo mama S. L. D. jam pasakojo, kad gaisro naktį ji girdėjo, kaip į ūkio kiemą buvo atvažiavęs lengvasis automobilis, kad ji girdėjo krintančių metalinių talpų garsus, o po to pamatė degančius pastatus. Nukentėjusysis nurodo, kad nei jis, nei jo mama pastatų, daiktų ir gyvulių apdraudę nebuvo. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų nukentėjusiosios S. L. D. parodymų matyti, kad ji 2017 m. gegužės 29 d., apie 4 val. prabudo nuo automobilio garso,- jis įvažiavo į jos kiemą. Ji gyvena viena, bijojo išeiti į lauką. Ji žinojo, kad turėjo atvažiuoti darbininkas, dirbti sūnaus ūkyje. Šis žmogus buvo atvažiavęs 2017 m. gegužės 28 d. apie 23 val. ir jos sūnus jam davė dyzelinio kuro įsipilti. Ji prižiūri sodyboje buvusius veršiukus. Ji girdėjo kažkokius garsus, lygtai kažkas barškėtų,- kibirai, talpos. Tie garsai sklido nuo garažo. Ji pagalvojo, kad vagiamas kuras. Maždaug po15 min. ji išgirdo sprogimą, pasiėmusi prožektorių išėjo į lauką ir pamatė, kad dega garažas ir ypač ta vieta, kurioje stovėjo kuro statinė. Kada tas automobilis išvažiavo ji nepastebėjo. Liepsna apėmė garažą, lauko virtuvę. Sudegė gyvuliai, kitas turtas. Balsų ji negirdėjo (t. 1, b. l. 67-68). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. naktį buvo atvežęs neblaivų kaltinamąjį A. S. į D. ūkį ir iš ten pagrobė dvi plastikines talpas dyzelinio kuro, kurias įsidėjo į jam priklausantį automobilį BMW. Po to kaltinamasis liko prie pastatų, o jam liepė pavažiuoti prie netoliese esančio keliuko ir laukti. Po kiek laiko jis pamatė, kaip atbėga A. S., o nuo sodybos kilo juodi dūmai. Įsėdęs į automobilį A. S. jam pasakė, kad sunaikino dyzelinio kuro vogimo įkalčius ir liepė tylėti, nes bus blogai. Prieš kaltinamajam atbėgant prie automobilio jis nematė, kad A. S. būtų tvarkęs elektrinį piemenį ar į aptvarą suvarinėjęs gyvulius. Po to jis su kaltinamuoju važiavo į Kauno miestą ir ten juos sustabdę policijos pareigūnai išėmė vogtą dyzelinį kurą. A. S. policijos pareigūnams aiškino, kad dyzelinį kurą veža savo mamai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. patvirtino, kad A. S. ir T. K. jis pažinojo nuo 2016 metų, nes kaltinamasis yra buvęs jo bendradarbis. Nepamena ar 2017, ar 2018 metais T. K. jam pasakojo, kad jis važiavo su A. S. į Kėdainių rajone esantį kaimą, kur kaltinamasis pagrobė dyzelinį kurą ir po to padegė ūkinius pastatus. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. K. ir J. K. patvirtino liudytojo T. K. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir paaiškino, kad 2019 metų pavasarį jiems sūnus T. K. pasakojo, kad 2017 m. jų sūnus T. K. ir kaltinamasis A. S. buvo prie nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos, iš ten pagrobė dvi talpas dyzelinio kuro, o po to kaltinamasis padegė ūkininkų sodybą, norėdamas sunaikinti vagystės įkalčius. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. K. ir J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintus parodymus. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai G. M. ir M. P. patvirtino liudytojo T. K. parodymus dėl pagrobto žymėto dyzelinio kuro vežimo iš (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė įtartiną automobilį BMW ir jae rado dvi plastikines talpas su dyzeliniu kuru. Automobilio keleivis A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė, kad jų vežamą dyzelinį kurą buvo įsigijusi jo mama iš ūkininko. Dyzelinio kuro pirkimo dokumentų nei automobilio vairuotojas, nei keleivis, nepateikė. Vėliau duomenų bazėje buvo patikrintos automobilio vairuotojo ir keleivio asmenybės ir išimtas vežamas dyzelinis kuras. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. D. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 dieną ji buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini). ir nustatė gaisro kilimo vietą. Nurodė, kad gaisras kilo nuo į teritoriją įnešto pašalinio ugnies šaltinio. Įvykio vietoje liudytoja matė sudegusias kuro talpas, vieną pilnai sudegusį pastatą, kitus apdegusius pastatus, sudegusius veršelius. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. R. nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. jam paskambino V. D. ir pasakė, kad dega jam priklausanti sodyba. Jis nubėgęs prie (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos pamatė degančią statinę su kuru, kuriai vėliau sprogus ir apliejus šalia buvusius pastatus, jie užsidegė. Gaisro metu sudegė garažas, lauko virtuvė, rūkykla, tvartas, virš trisdešimt veršelių įvairūs daiktai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. anksti ryte jam paskambino mama ir pasakė, kad dega jų sodyba. Nuvykęs į įvykio vietą matė, kad degė visi pastatai, sudegė juose buvę daiktai. Vėliau mama pasakojo, kad gaisras kilo po 15-20 minučių, kai į sodybos kiemą buvo įvažiavęs kažkoks automobilis. Teismas laiko, kad nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad nukentėjusysis V. D., nukentėjusioji S. L. D., liudytojai T. K., G. M., M. P., E. K., J. K., E. D., E. R., R. D., A. Š. siektų apkalbėti kaltinamąjį A. S. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Kaip ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad nukentėjusiesiems V. D. ir S. L. D. priklausantį turtą sunaikinti visuotinai pavojingu būdu galėjo kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl mobilaus ryšio duomenų analizės matyti, kad atlikus abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini)ir kuriuo 2017 m. gegužės 29 d. naudojosi kaltinamasis A. S.. Minėtas numeris 2017 m. gegužės 29 d. 04.07 val. 04.14val. buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 161). Taip pat iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val., tai yra tuo metu, kai atvira liepsna degė L. D. priklausantys pastatai, kaltinamasis A. S. buvo įvykio vietoje arba netoli jos, kadangi 4.07 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini)sav., kuri apima įvykio vietą (t. 2, b. l. 1-2). Tai pat iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, kaltinamojo A. S. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.30 val. A. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, važiuojantis automobiliu BMW, kurį vairavo T. K.. Automobilyje buvo gabenamos dvi plastikinės 50 litrų talpos su žymėtu dyzeliniu kuru, kaltinamasis A. S. policijos pareigūnams aiškino, kad dyzelinį kurą gavo iš mamos, kuri dirba pas ūkininką (t. 2, b. l. 23, 45, 46). Iš T. K. parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad jis parodė, kur 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. nakties pylė dyzelinį kurą į plastmasines talpas, vietą, kurioje laukė nuo (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos atbėgančio kaltinamojo, taip pat vietą, iš kurios kilo juodi dūmai, atbėgus ir į jo automobilį atsisėdus kaltinamajam A. S. (t. 2, b. l. 134-137). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina liudytojo T. K. parodymus, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. jis kartus su kaltinamuoju A. S. buvo įvykio vietoje. Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių AB „Lietuvos draudimas“ raštų matyti, kad 2017 m. gegužės 29 dienai su nukentėjusiuoju V. D. ir S. L. D. nebuvo sudaryta turto draudimo sutarčių (t. 5, b. l. 28, 29). Tai pat neigia kaltinamojo A. S. aiškinimą, kad V. D. jam siūlė padegti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kad galėtų gauti iš AB “Lietuvos draudimas“ lėšas už sudegusį turtą.

Kaltinamojo A. S. aiškinimas, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), nepadegė V. D. ir S. L. D. priklausančio turto neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. kaltė dėl nukentėjusiems V. D. ir S. L. D. priklausančio turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2K-408-139/2016).

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. sunaikino nukentėjusiajam V. D. ir nukentėjusiajai S. L. D. priklausantį didelės vertės turtą visuotinai pavojingu būdu - padegant, veikdamas tiesiogine tyčia. Tai, jog kaltinamasis išpylė ir padegė dyzelinį kurą, buvusį statinėse prie nukentėjusiesiems priklausančių pastatų parodo, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiems priklausantį didelės vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Nukentėjusysis V. D. pareiškė 10 484 eurų turtinę ir 3000 eurų neturtinę žalą. Nukentėjusysis V. D. nurodė, kad turtinę žalą sudaro jam priklausiusio sunaikinto turto vertė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis už sunaikintus daiktus yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo A. S..

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl pripažinus A. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis V. D. prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. 3000 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė pergyvenimus dėl gaisro, taip pat jam trukdysis laikas, kurį jis praleis važinėdamas po teismus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. D. patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiojo V. D. prašoma priteisti suma mažintina iki 1000 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

Nukentėjusioji S. L. D. pareiškė 22540 eurų civilinį ieškinį turtinės ir 10000 erų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusios S. L. D. atstovas advokatas B. V. nurodė, kad visos nukentėjusiosios nurodyto sunaikinto turto kainos yra santykinės, tai yra iš šiuo metu esančios rinkos vertės, nes visų dokumentų pagrindžiančių šio turto vertę nėra įmanoma pateikti ir turėti, kadangi sunaikinti daiktai buvo naudoti. Pateiktame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įvertintas sunaikintų daiktų nusidėvėjimas bei kiek būtų galima už tuos daiktus gauti dabar ar mokėti jei reiktų įsigyti. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusios naudai 22540 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo A. S..

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl pripažinus A. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusios S. L. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji S. L. D. prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 eurų neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jos atstovaujamoji turėjo didelių psichologinių, moralinio pobūdžio išgyvenimų, sumažėjo pasitikėjimas ne tik visuomene, bet ir pačia savimi, žmogus bijo, bet kokio triukšmo, bet kokios ugnies, sumenko jos moralinės nuostatos dėl žmogaus teisingumo, pablogėjo jos sveikata, savijauta, tapo labai jautri, dirgli, nuolat geria vaistus, ją vargina košmariški sapnai, sunku užmigti, kadangi yra solidaus amžiaus. Nukentėjusioji po įvykio negali susikaupti, nes visą laiką grįžta mintimis į patirtą stresą, būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiosios S. L. D. prašoma priteisti suma mažintina iki 3000 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 136-147). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. S. skirtina didesnė už vidutinę reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dėl kaltinamojo A. S. ekstradicijos buvo patirtos 1388,99 Eur išlaidos (t. 3, b. l. 167-172).

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu su ekstradicijos išlaidų priteisimu sutiko (t. 5, b. l. 59).

Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties A. S. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ir negrįžo, dėl ko buvo paskelbta A. S. paieška, išduotas Europos arešto orderis ir A. S. konvojuotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-366/2010). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1388,99 Eur konvojavimo išlaidas dėl kaltų A. S. veiksmų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su abonento išklotinėmis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam -2 (du) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu A. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. ir laiką išbūtą suėmime nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. birželio 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. birželio 12 dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. 10484 (dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) eurus turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo V. D. naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. L. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. 22540 (dešimt du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt) eurų turtinės ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo S. L. D. naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su abonento išklotinėmis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš A. S. 1388,99 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 99 ct) ekstradicijos išlaidas valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. S. nuo teismo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).