Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo O. V. (O. V.) a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą, dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 29 d. gautas nuteistojo O. V. prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendį bei pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. ir sušvelninti O. V. paskirtą bausmę.

- Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu (Nr. 1-571-119/2010) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu (Nr. 1-38-119/2011) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 159 straipsnį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu (Nr. 1-60-318/2016) pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir subendrinta bausme paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 23 d. O. V. šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir papildomų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

Susipažinus su nuteistojo O. V. prašymu, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nustatyta, kad O. V. praeityje teistas 6 kartus, šiuo metu atlieka subendrintą galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu.

Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d., 2011 m. liepos 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. O. V. atžvilgiu priimti nuosprendžiai, kuriais paskirtas bausmes iš esmės apima viena galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

O. V. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibraudamas į patalpą pagrobė 2 618,99 Lt (758,51 Eur) vertės turtą. Nusikalstamos veikos, dėl kurios O. V. pripažintas kaltu, padarymo metu (2009 m. spalio 8 d.) galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numatė alternatyvias baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) veiką kvalifikuojantis alternatyvus objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – pagrobė svetimą turtą įsibrovęs patalpą, buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį. Naujoje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Taigi pagal naują įstatymo redakciją formaliai O. V. padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Visgi palyginus BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), matyti, kad iš esmės vagystės įsibrovus į patalpą kvalifikavimas nepasikeitė, o ir bausmės rūšys bei dydžiai už tokio pobūdžio veikas tiek senoje įstatymo redakcijoje, tiek ir naujoje įstatymo redakcijoje yra vienodi. Straipsnio dalies pakeitimas ir atsakomybės ribų perkėlimas į kitą straipsnio dalį, neturi įtakos šioje byloje nuteisto O. V. teisinei padėčiai (nei švelnina bausmę, nei įtakoja teistumą, nei vagystės kvalifikaciją), todėl nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino 2163 Lt (626,44 Eur) vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, dėl kurios O. V. pripažintas kaltu, padarymo metu (2009 m. spalio 8 d.) galiojusi BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) ir šiuo metu galiojanti šio straipsnio redakcija numatė tą patį teisinį reguliavimą ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija nebuvo pakeista. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija taip pat nepasikeitė. Visgi nagrinėjamo atveju O. V. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galėtų turėti BK 190 straipsnio nuostatų pasikeitimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiose BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijose buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (iki 2015 m. sausio 1 d.). Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Taip pat ankstesnėse BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. BK 190 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiuo atveju O. V. neteisėtais veiksmais sugadinto turto vertė yra 626,44 Eur ir viršija tiek 3 MGL (150 Eur) (1 MGL yra lygus 50 Eur), tiek ir 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jo teisinės padėties nekeičia.

O. V. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 159 straipsnį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) O. V. nuteistas už tai, kad organizavo plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą organizuotoje grupėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apiplėšimas) (pagrobto turto vertė 20 150 Lt (5 835,84 Eur)); organizavo plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą organizuotoje grupėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apiplėšimas) (pagrobto turto vertė 26 920 Lt (7 796,57 Eur)); įvykdė plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą organizuotoje grupėje (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apiplėšimas) (pagrobto turto vertė 7977,35 Lt (2310,40 Eur)); organizavo plėšimą pasikėsinant pagrobti didelės vertės svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą organizuotoje grupėje (pasikėsinimas apiplėšti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“) (pasikėsinto pagrobti turto vertė 138 096 Lt (39 995,36 Eur)); organizavo plėšimą pasikėsinant pagrobti svetimą turtą, panaudojant šaunamąjį ginklą organizuotoje grupėje (pasikėsinimas apiplėšti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“). Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 180 straipsnio 3 dalies redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) įstatymas numato, kad tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Naujoji BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija numato atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Palyginus straipsnių redakcijas matyti, kad Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujosioms BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalies redakcijoms straipsnių dispoziciją papildė alternatyvūs nusikalstamos veikos kvalifikuojantys požymiai apibrėžiantys plėšimo metu pagrobto turto vertę. BK 180 straipsnio 2 dalies atveju atsirado didelės vertės turto pagrobimo požymis, kuris ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvo numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, o atitinkamai BK 180 straipsnio 3 dalies atveju didelės vertės turto pagrobimo požymis buvo pakeistas į labai didelės vertės turto pagrobimo požymį. Visgi, nagrinėjamu atveju pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto verčių išraiškos O. V. veikų kvalifikavimui įtakos neturi, nes plėšimo nusikaltimus (tiek įvykdytus, tiek pasikėsintus įvykdyti) jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (dalį nusikaltimų ir pats organizavo). Apiplėšimo dalyvaujant organizuotoje grupėje nusikalstamos veikos požymis buvo numatytas tiek ankstesnėje BK 180 straipsnio 3 dalies redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Taigi šio straipsnio atžvilgiu O. V. teisinė padėtis nesikeičia.

Šiuo nuosprendžiu O. V. nuteistas ir pagal BK 159 straipsnį (4 veikos) už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 159 straipsnio nuostatos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo koreguotos ir nepasikeitė, todėl ir dėl šio straipsnio O. V. teisinės padėties lengvinti nėra pagrindo.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibraudamas į patalpą pagrobė turtą, kurio vertė 12 092,33 Lt (3502,18 Eur) (dėl vagystės įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibraudamas į patalpą pagrobė turtą, kurio vertė 1 694,91 Lt (490,88 Eur) (dėl vagystė įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas). Teismas nebekartoja motyvų dėl vagystės įsibraunant į patalpą perkvalifikavimo pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą pagrindų nebuvimo, kuriuos nurodė aptardamas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju neturi įtakos O. V. neteisėtų veiksmų kvalifikavimui, nes jo padarytos veikos pasižymėjo pavojingesnio alternatyvaus nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio (vagystė įsibraunant į patalpą) realizavimu.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino 3 693,55 Lt (1069,73 Eur) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas (langas ir baldai)). Šiuo atveju O. V. neteisėtais veiksmais sugadinto turto vertė viršija tiek 3 MGL (150 Eur), tiek ir 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jo teisinės padėties šios nusikalstamos veikos atveju nekeičia.

Taip pat, šiuo nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sugadino 360 Lt (104,26 Eur) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas). Sugadinto turto vertė nesiekia 3 MGL (150 Eur), t. y. BK 190 straipsnyje numatyto minimalios turto vertės dydžio, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė. Visgi, tai O. V. teisinei padėčiai neturi įtakos, o baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo nusižengimo padarymą negali būti panaikinta. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Teismų praktikoje jau seniai suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatyta, kad O. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BK 260 straipsnio redakcija 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo koreguota ir nepasikeitė, todėl nuosprendžio dėl šių nusikalstamų veikų nėra pagrindo peržiūrėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas O. V. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d., 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiais ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių švelninti ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo O. V. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.