- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- I-2078-621/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. M. skundas, kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti J. M. naudai 4000 Eur neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (61 b. l.). Savo skunde (2–7 b. l.) nurodė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog laikotarpiais nuo 2014-02-27 iki 2014-03-06 ir nuo 2014-03-14 iki 2014-04-02 buvo kalinamas Šiaulių TI vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie kitaip nei jis nėra tarnavę VRM sistemoje, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir sukeliant pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Prieš patalpinant į kamerą visada buvo nuvestas pas pareigūną, kuris skirsto asmenis į kameras. Pareigūną žodžiu informavo, jog yra tarnavęs VRM sistemoje, bet į jo žodžius buvo tik nusišaipoma ir patarė kameroje to neminėti, nes blogai baigsis, taip pokalbis ir baigdavosi, t. y. niekas nieko daugiau jo neklausė ir nepasidomėjo, ar tikrai jis tarnavo VRM sistemoje. Visą minėtą laikotarpį buvo laikomas kartu su „visokio plauko“ suimtaisiais, iš kurių didelė dalis buvo jau po kartą teisti, pripažinti recidyvistais, tarp kurių galioja jų sukurtos nerašytos taisyklės. Tarp jo ir kitų asmenų pastoviai kildavo konfliktai, kurių priežastys jo nenoras ir nepaklusimas jų „gyvenimo taisyklėms“. Nurodė, jog tik dėl atsitiktinumo kartu buvę asmenys nesužinojo, jog jis yra tarnavęs VRM sistemoje. Visą laikotarpį buvo įsitempęs, patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Vengiant išvykti į pataisos namus, pasiprašė paliekamas Šiaulių TI ūkio aptarnavimo brigadoje atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tik tada pareigūnas, su kuriuo minėtą klausimą aptarinėjo, išklausęs jį, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas yra tarnavęs VRM sistemoje. Buvo nedelsiant perkeltas į kamerą, kurioje laikomi asmenys, buvę valstybės tarnautojai ar pareigūnai. Buvo išgelbėtas nuo sužalojimų ar netgi nužudymo. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 4000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (62 b. l.). Atsiliepimu (47–53 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, jog jis neteisėtai buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, nuteistaisiais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (su vėlesniais jo pakeitimais: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-141, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo” Nr. 1/01-38, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo ir kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 1/01-57), pagal Aprašo 9 punktą, atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį). Kaip matyti iš Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-04-23 rašto Nr. 20/01-2189 suimtasis J. M. į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas 2014-02-27 ir su pareiškėju buvo pravestas pokalbis, kurio metu suimtasis duomenų apie tarnybą valstybės tarnyboje nepateikė ir nenurodė (žr. duomenys dėl atskiro suimtojo (nuteistojo) laikymo). Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 10 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymą į kameras pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Kriminalinės žvalgybos, Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos bei Psichologinės tarnybos pareigūnai. Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus. Poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų apie jo priskirtinumą suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, kategorijai. Įstatymas nereikalauja, kad priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerą pagal kitus kriterijus. Situacija, kuomet suimtasis (nuteistasis) laikui bėgant paskiriamas į kitai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai priskirtinų asmenų laikymui skirtas kameras susidaro paaiškėjus asmens atskiro laikymo kriterijų sąlygojančiam faktui. Pažymėjo, jog pareiškėjas nesiskundė dėl paskirstymo į kameras tvarkos. Todėl pareiškėjo pretenzijos dėl laikymo kartu su visais kalinčiais asmenimis laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. M. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių TI nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 6 d. ir nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. buvo laikomas vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pristatytas 2014 m. vasario 27 d. (18 b. l.). Pareiškėjas savo skunde teigia, kad žodžiu Šiaulių TI pareigūnus buvo informavęs, jog yra tarnavęs LR vidaus reikalų ministerijos sistemoje, tačiau į jo žodžius niekas nereagavo ir suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą (55 b. l.), kuriame prašo užklausti dėl jo tarnybos Vidaus reikalų sistemoje. Paaiškino, jog 2001-2002 metais tarnavo 1-ame pulke antroje kuopoje, saugojo kalinius Alytaus griežto rėžimo pataisos kolonijoje. Šiaulių TI 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 14/01-6913 „Dėl J. M.“ kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą prie VRM, prašydami atsiųsti pažymą, patvirtinančią, kad J. M., gim. 1982-10-26, nuo 2001 m. iki 2002 m. atliko privalomąją karinę tarnybą, nurodant jo pareigybės statusą (valstybės tarnautojas, dirbantis pagal darbo sutartį ar kt.).
2014 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių TI direktorius surašė Išvadą Nr. 20/01-2358 „Dėl J. M. paskyrimo į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2“, kuria pasiūlė J. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus pataisos namų atskirame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2 (57 b. l.). Išvadoje taip pat nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie VRM duomenimis, J. M. nuo 2001 m. spalio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 24 d. Vidaus tarnybos 1-ame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą. Iš Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 3 d. paskyros Nr. (102)-1S-3681 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą matyti, jog J. M. siunčiamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2.
Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos suėmimo laikotarpiu (2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 6 d. ir nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.) Šiaulių TI jį laikant kartu su kitais asmenimis ir taip sukeliant jam dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Pareiškėjas paaiškino, kad kiti nuteistieji tyčiojasi ir žaloja nuteistus ar suimtus buvusius valstybės tarnautojus.
Taigi byloje nustatyta, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 6 d. ir nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kamerose, 8, 42, 54, 106), t. y. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).
Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 2001 m. spalio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 24 d.
Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/kalinimo atskirai režimą.
Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Todėl tai, kad pareiškėjas Anketoje dėl atskiro suimtojo (nuteistojo) laikymo (21 b. l.) nepateikė informacijos apie ankstesnę tarnybą, neturi įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.
Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui būnant kartu su kitais asmenimis, pareiškėjas galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, jo pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (aukščiau minėtas LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendimas), atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę – 28 dienos (nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 6 d. ir nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), ir tai, kad gavus informaciją apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą, pareiškėjas buvo perkeltas į kameras, skirtas vyrams, buvusiems ar esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. M. 300 (trys šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.