Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo papildyta 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. Pagal Sutartį ir jos papildymus pradinė kreditorė suteikė atsakovei 1550 Eur dydžio kreditą (2013 m. lapkričio 14 d. – 300 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. – 100 Eur ir 2014 m. balandžio 4 d. – 1150 Eur). Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti atitinkamai iki 2014 m. birželio 14 d., 2014 m. liepos 14 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas.

2017 m. gegužės 4 d. sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės skolą sudaro 433,31 Eur kredito suma ir 2 019,53 Eur palūkanų.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2014 m. rugpjūčio 13 d. Vartojimo kredito sutartį nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, priteistina 433,31 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 019,53 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo ir po sutarties nutraukimo bei ieškovo paskaičiuotos palūkanos nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą pagal Sutarties 7.1 punktą).

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti tiek mokėjimo funkciją atliekančias (pelno) palūkanas, tiek ir kompensuojamąsias palūkanas, tačiau pagal naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o Vartojimo kredito sutartį ieškovė nutraukė nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 2 019,53 Eur palūkanų tenkinamas iš dalies, priteisiant 242,18 Eur mokėjimo funkciją atliekančių (pelno) palūkanų, paskaičiuotų vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienai (433,31 x 75 proc. / 365 d. x 272 d.).

Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.

Remiantis šia suformuota kasacinio teismo praktika ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisiamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą, už 180 dienų laikotarpį, t. y. 160,27 Eur suma (433,31 x 75 proc. / 365 d. x 180 d.).

Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, tarp jų - reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 75 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, lygių mokėjimo palūkanų dydžiui, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės prašymas priteisti 75 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 24 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, o prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo – atmetamas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 14,30 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurias sudaro pranešimų siuntimo išlaidos. Byloje ieškovė pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitas – faktūras, tačiau nepateikė duomenų patvirtinančių šių sąskaitų apmokėjimą, todėl reikalavimas priteisti 14,30 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 56 Eur žyminis mokestis. Laikytina, kad buvo patenkinta 34 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 19 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienai šaliai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433,31 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris Eur 31 ct) skolos, 242,18 Eur (du šimtus keturiasdešimt du Eur 18 ct) mokėjimo palūkanų, 160,27 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt Eur 27 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 75 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, atsiskaitomosios sąskaitos. Nr. LT 027044060000310074, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.