- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- I-4684-983/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02818-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – Tarnyba) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).
Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 16 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl antstolio V. Š. neteisėtų veiksmų apskundimo, tačiau Tarnyba jo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad atstovavimas byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo būtų neperspektyvus.
Pažymi, kad Tarnyba sutiko teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo apskundimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ši byla taip pat buvo susijusi su neteisėtais antstolių veiksmais, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju Tarnyba atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Antstolio veiksmus pareiškėjas tikėjosi apskųsti, kad neteisėtai išieškoti pinigai būtų grąžinti, tačiau dėl nepalankaus Tarnybos sprendimo nukentėjo tiek morališkai, tiek finansiškai. Tarnyba, nesuteikdama teisinės pagalbos, buvo abejinga, elgėsi aplaidžiai, dėl to pareiškėjas patyrė dvasinių ir moralinių nepatogumų – sutriko miegas, jautėsi menkavertiškas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12).
Nurodo, kad, Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalimi, turi teisę prašyti advokato išvados ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatą A. T., prašydama pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Išnagrinėjusi pateiktą advokato išvadą, nustatė, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, todėl 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Pažymi, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas nustato tam tikrus apribojimus. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT).
Vienas iš tokių apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte, jame įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje neperspektyvus. Perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti atsižvelgdama į tam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundas dėl antstolio K. K. veiksmų buvo atmestas. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui antstoliui K. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Atkreipia dėmesį, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendime buvo išspręsti analogiški pareiškėjo reikalavimai, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs.
Tarnyba, priimdama sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, privalo vadovautis Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintais lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais, kurie padeda užtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų skirta asmenims, kuriems labiausiai jos reikia, o valstybės lėšos būtų paskirstytos racionaliai.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) nesuteikiant antrinės teisinės pagalbos, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėtų antstolio V. Š. veiksmų apskundimo (b. l. 36–40, 43). Byloje pateiktas Vilniaus pataisos namų 2019 m. gegužės 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, nedirba ir negauna darbo užmokesčio, gauna pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų (b. l. 18).
Tarnybos Teisės skyrius 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašė iki 2019 m. gegužės 23 d. nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolis, kurių pagrindu būtų galima kreiptis į teismą, kodėl, pareiškėjo nuomone, šie veiksmai yra neteisėti, pateikti aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (b. l. 34–35). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą aplinkybes patikslino.
Tarnybos Teisės skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatą A. T. prašydama pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (b. l. 17).
Advokatas A. T. 2019 m. birželio 18 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisė į civilinės bylos iškėlimą buvo pažeista, o įvertinęs bylos perspektyvumą, nurodė, kad šioje situacijoje netikslinga pareiškėjui skirti teisinę pagalbą. Išvadą grindė aplinkybėmis, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d., 2019 m. vasario 25 d. procesiniais sprendimais jau buvo išspręsti analogiški pareiškėjo reikalavimai, todėl būsimas teismo ginčas yra beprasmis ir neekonomiškas (b. l. 16).
Tarnybos Teisės skyrius 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 14–15) nustatęs, kad atstovavimas byloje dėl antstolio V. Š. veiksmų apskundimo būtų neperspektyvus, nes Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimu išspręsti analogiški pareiškėjo reikalavimai, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs (b. l. 14–15).
Pareiškėjas skunde teigia, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, nors kitoje civilinėje byloje, esant panašioms aplinkybėms antrinę teisinę pagalbą suteikė. Dėl tokio Tarnybos sprendimo jis negalėjo apskųsti antstolio V. Š. veiksmų, todėl nukentėjo tiek morališkai, tiek finansiškai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Įstatymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Antrinės teisinės pagalbos tvarka nustatyta Įstatymo 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir kitus reikalingus dokumentus. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 7 dalies 2 punktas).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatymo nustatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai suteikti, o Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, įvertina pareiškėjo su prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą pateiktus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba skųsti antstolio V. Š. veiksmus pareiškėjui nesuteikta nustačius, kad toje byloje atstovavimas būtų neperspektyvus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas toje byloje nustatė, kad „2003-03-31 antstolio V. Š. kontoroje buvo gautas vykdomasis dokumentas - Kauno apygardos teismo 2003-01-13 išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 362,03 Eur (1250 Lt) išieškojimo iš skolininko Ž. K. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kurio pagrindu antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis K. K., remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-12-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. Š. įgaliojimams“ pakeitimo, perėmė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas naujas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“. Teismas padarė išvadą, kad „visi antstolio veiksmai pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę situaciją yra teisėti“. Šis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 4 d.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kuri reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė įvertinusi reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad dėl analogiškų pareiškėjo reikalavimų yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Be to, pareiškėjas Tarnybai konkrečiai nenurodė kokius galimai neteisėtus antstolio V. Š. veiksmus pareiškėjas ketina skųsti, nors minėtu 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba tokią informaciją pareiškėjo prašė pateikti.
Teismas nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų) valstybės atsakomybei kilti, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.