- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- eI-1620-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00273-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aivaras Gilys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. (M. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Gruzijos pilietis M. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-16(00008) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Gruzijos piliečiui M. I.“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo.
Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 14 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla kaip UAB „Mira Transport & Shipping“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos, tarnautojas privalo išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas likus 2 dienoms iki sprendimo priėmimo termino pabaigos, pažeidžiant Apraše nustatytą tvarką, el. paštu buvo informuotas apie tai, kad turi atvykti į apklausą Migracijos departamente, tačiau kvietime nebuvo nurodyta, kad reikia pateikti papildomus dokumentus ar valstybės tarnautojui kelia abejonių pateikti dokumentai. Pareiškėjo nuomone, atsakovas sąmoningai vilkino sprendimo priėmimą ir dėl to, pasibaigus leidimo gyventi galiojimui, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Atsakovas rinko įrodymus pažeisdamas pagrindines procedūras ir taisykles, visiškai nesilaikė Aprašo X skyriaus reikalavimų.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad yra UAB „Mira Transport & Shipping”, įsteigtos 2012 m., akcininkas. Leidimus laikinai gyventi gauna nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio pagrindu. Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, 2017 m. dirbo pelningai, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Pareiškėjas pabrėžė, jog yra pelningos įmonės dalyvis ir akcininkas, laiku moka mokesčius, turi gyvenamąją patalpą, kurioje deklaravęs gyvenamąją vietą, bendrovė dirba jau 5 metus, teikia pervežimo paslaugas, taip pat tarpininkauja naftos transportavimui iš Gruzijos į Europos Sąjungą, turi nemažą patirtį šioje srityje, turi ilgalaikes sutartis. Be to, verslo plane numatytas didelių logistikos objektų įsigijimas sandėliuoti produkcijai iš Gruzijos, vedamos derybos. Per visus veiklos metus sumokėtų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą suma siekia 40 000 Eur, įmonė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų, atlyginimai darbuotojams mokami tvarkingai, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas realiai nevykdo veiklos, bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrįsta ir motyvuota. Pasak pareiškėjo, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės negalima vertinti tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nes veikla susideda ne tik iš pajamų gavimo.
Anot pareiškėjo, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė nustatęs, jog įmonė fiktyvi, ar remdamasis tuo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas neteisingai traktavo UTPĮ 39 straipsnio nuostatą, siejamą su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu, bei neteisėtu gyvenimu. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis nuo 2012 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, todėl neįrodyta nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jau ne vieną kartą buvo išdavęs pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pripažindamas ir UAB „Transport & Shipping“ vykdomos veiklos pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas, pareiškėjo nuomone, priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytų procedūras, pagrįstas prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–7). Paaiškino, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kilo pagrįstų įtarimų dėl UAB „Mira Transport & Shipping” veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, minėtoje įmonėje įdarbintų asmenų faktinio darbo, pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, todėl Migracijos departamentas veikė aktyviai ir siekė nustatyti svarbias su įmone susijusias aplinkybes. Migracijos departamentas iškvietė pareiškėją asmeniškai atvykti į apklausą dėl Bendrovės veiklos taip pat išsiuntė prašymą Migracijos valdybai atlikti UAB „Mira Transport & Shipping” patikrinimą. Nors Migracijos departamentas prašė atlikti patikrinimą ir pranešti apie jo rezultatus iki 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau patikrinimo išvada buvo gauta tik 2017 m. gruodžio 14 d. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – būtinybės apklausti pareiškėją, taip pat informacijos rinkimo iš kitų kompetentingų institucijų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra Gruzijos pilietis, taigi, jam yra taikomas bevizis režimas ir pasibaigus leidimo gyventi galiojimui pareiškėjas turėjo teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomas Aprašo X skyrius reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, o ne prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo tvarką, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis Aprašo X skyriaus nuostatomis.
Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad kreipdamasis dėl kiekvieno naujo leidimo, užsienietis privalo pateikti būtent šiam prašymui nagrinėti aktualius duomenis. Net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, išaiškėja naujų aplinkybių, leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi, taigi aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Migracijos departamento vertinimu, su skundu pridėtos pelno-nuostolių ataskaitos savaime neįrodo nei kad Bendrovė mokėjo nurodytus mokesčius, nei kad vykdė deklaruojamą veiklą. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog Bendrovė vykdo veiklą ar bendradarbiavimą tik su 3 įmonėmis, kurios visos yra registruotos užsienyje. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma nėra ir čia jos vykdyti nesiruošiama, taigi pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir tokiu būdu patekti į Šengeno erdvę. Minėtos išvados paremtos ne tik pareiškėjo pateiktų dokumentų analize, bet ir jo apklausos rezultatais, Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatais.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu negalėjo nurodyti akcijų įsigijimo datos, sumos, už kurią įsigijo akcijas, kitų su šiuo sandoriu susijusių aplinkybių. Apklausos metu pareiškėjas pateikė abstrakčius atsakymus į daugumą pateiktų klausimų apklausos lape. Paklaustas, kodėl nusprendė dalyvauti bendrovės veikloje, pareiškėjas atsakė, kad „plėtoti verslą“, o paprašius nurodyti atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką, minėtas užsienietis atsakė, kad „atidaryti kompaniją ir dirbti“. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nėra. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti į valstybės biudžetą mokamų bendrovės mokesčių, darbuotojų darbo vietų, adreso, jų atliekamų funkcijų ir kt. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo žinios apie Bendrovę yra paviršutiniškos, jis nėra įsitraukęs į Bendrovės veiklą, nors, kaip pats teigia, leidimus laikinai gyventi turėjo jau ne vienerius metus. Bendrovėje įdarbintų darbuotojų žinios apie Bendrovę ir jos veiklą buvo paviršutiniškos (pavyzdžiui, direktoriaus pavaduotojas nurodė, kad jo pagrindinės funkcijos yra bendravimas su klientas, tačiau klientų, kuriems jis teikė konsultacijas, įvardinti jis negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti direktoriaus funkcijų).
Migracijos departamentas paaiškino, kad VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančiu nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. VSAT nevertina užsieniečio pateikto prašymo, užsieniečio pateiktų dokumentų, iš kitų institucijų gautų dokumentų, tik Migracijos departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, užsieniečio apklausos rezultatus, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atsemti kaip nepagristą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-16(00008) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Gruzijos piliečiui M. I.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Mira Transport & Shipping“ akcininkas (II t., b. l. 70–78).
Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2017 m. spalio 12 d. kvietimu paprašė pareiškėjo atvykti į apklausą Migracijos departamente dėl Bendrovės veiklos (II t., b. l. 195). 2017 m. spalio 17 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad į Lietuvą atvyko vystyti verslą, atidaryti įmonę ir dirbti. Tikslių duomenų apie akcijų įsigijimo sandorį neprisiminė. Bendrovė reklamos nevykdo, turi senus klientus. Darbo organizavimu užsiima direktorius I. I., kai jo nėra – pavaduotojas A. B.. Pagrindine pareiškėjo veikla – komandiruotės. Pagrindinė Bendrovės užsakovė – „Sarea Trading“, kuri perka naftos produktus Turkmėnistane, o Bendrovė užsiima jų pervežimu Kaspijos jūra. Paklaustas apie Bendrovės buveinę, nurodė duomenis apie UAB „Finatra“. Apie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje nenurodė jokios informacijos (II t., b. l. 186–193; III t., b. l. 10–11).
Be to, atsakovas 2017 m. spalio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), prašydamas patikrinti UAB „Mira Transport & Shipping“, t. y. nuvykti darbuotojų gyvenamųjų vietų adresais, patikrinti, ar Bendrovėje nėra imituojamas darbas, ar asmenys turi tinkamas darbo priemones ir pan. (II t., b. l. 196).
Migracijos valdyba 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-51076 (II t., b. l. 198–201) informavo, jog buvo apklaustas UAB „Mira Transport & Shipping” darbuotojas A. B., kuris paaiškino, kad Bendrovėje užima direktoriaus pavaduotojo pareigas. Anot jo, Bendrovė biuro neturi, visi darbuotojai dirba iš namų. Bendrovė verčiasi logistikos paslaugomis. Direktoriaus I. I. pagrindinis darbas yra bendravimas su klientais, kuo konkrečiai užsiima direktorius, nežino, nors ir yra jo pavaduotojas. Kiti darbuotojai Edvardas ir Tadas yra vadybininkai. Edvardas yra atsakingas už krovinius, kurie keliauja geležinkeliu, Tadas – už krovinius keliaujančius sunkvežimiais. Pats A. B. nurodė, kad yra atsakingas už bendravimą su klientais, išvardinti savo klientus atsisakė, motyvuodamas, kad tai yra komercine paslaptis. Pažymėjo, kad Bendrovės buhalteriją tvarko UAB „Finatra“, kuri Migracijos valdybos pareigūnams yra žinoma kaip buhalterinė firma, tvarkanti fiktyvių įmonių dokumentaciją. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad taip pat buvo apklaustas Bendrovės darbuotojas E. M., kuris nurodė, kad įmonėje užima vadybininko pareigas, jo išsilavinimas yra vidurinis. Jis atsakingas už klientų paiešką. Radęs klientą, jį perduoda A. B., kas toliau vyksta su klientu, nežino, pakomentuoti savo kolegos T. N. indelį į įmonės veikią ir plėtrą negalėjo, tik nurodė, kad jo ir T. N. funkcijos yra panašios. Migracijos valdyba tarnybiniame pranešime konstatavo, kad A. B. ir E. M. paaiškinimai akivaizdžiai skinasi ir prieštarauja vieni kitiems, susidaro įspūdis, kad Bendrovė užsiima klientų paieška ir bendravimu su jais. Be to, A. B. ir T. N. turi verslo liudijimus, todėl, tikėtina, kad faktiškai jie dirba ne Bendrovėje, ypač turint omeny tai, jog pastaroji neturi nei biuro, nei bendros vizijos, nei pareigų pasiskirstymo ir pan. Migracijos valdybos teigimu, Bendrovė nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, o darbas joje yra tik imituojamas.
Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo parodymus apklausos metu bei Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo tikslas yra ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Bendrovės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad jos veikla yra tik imituojama, taigi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi, taip pat gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (I t., b. l. 6–10).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Kadangi pareiškėjas leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „Mira Transport & Shipping” pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus UTPĮ keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ir UTPĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Teismas pabrėžia būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Kaip minėta, atsakovas, vertindamas, ar būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad UAB „Mira Transport & Shipping” yra fiktyvi, apklausė patį pareiškėją, kuris yra Bendrovės akcininkas, be to, buvo apklusti ir dar du Bendrovės darbuotojai. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo ir Bendrovės darbuotojų paaiškinimai apie veiklą Bendrovėje kelia pagrįstų įtarimų UAB „Mira Transport & Shipping” veiklos realumu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo atsakymai apie Bendrovė buvo gana abstraktūs, pareiškėjas negalėjo pasakyti akcijų įsigijimo aplinkybių, be to, iš jo pasakojimo, kaip ir iš pateiktų dokumentų, matyti, kad Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo. Bendrovės darbuotojai negalėjo įvardinti Bendrovės klientų, direktoriaus pavaduotojas nežinojo, kokį konkretų darbą atlieka Bendrovės direktorius, darbuotojų pateikta informacija buvo prieštaringa. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė biuro neturi. Be to, ir pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės veiklą neįrodo Bendrovės veiklos Lietuvoje. Bendrovės veikla yra susijusi tik su užsienyje registruotomis įmonėmis, taigi Bendrovė Lietuvoje jokios veiklos pagal savo verslo planą nevykdo. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, atsakovui sudarė pagrindą konstatuoti, jog Bendrovės veikla yra tik imituojama, darbuotojai Bendrovėje įdarbinti fiktyviai, o Bendrovė Lietuvoje jokios realios veiklos nevykdo.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iš skundžiamo sprendimo sužinojęs apie savo pateiktų dokumentų trūkumus, teismui jokių atsakovo išvadas paneigiančių dokumentų taip pat nepateikė, todėl teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Mira Transport & Shipping” yra fiktyvi, kadangi ši Bendrovė atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), be to, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 p.).
Kadangi pareiškėjas prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šį pareiškėjo teiginį paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdama prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas vilkino sprendimo priėmimą, rinko įrodymus pažeisdamas procedūras, vertintini kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamentas, Aprašo X skyriaus, reglamentuojančio įvertinimą, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes atsakovas sprendė klausimą ne dėl leidimo panaikinimo, bet dėl leidimo pakeitimo. Kaip minėta, pagal UTPĮ 45 straipsnio 5 dalį, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, nėra fiktyvi.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. I. (M. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.