- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- II-367-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01470-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo G. (G.) T. 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-921-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo G. T. 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-921-2018 V. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 28 d., apie 14.30 val. daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kitų kaimynų akivaizdoje bei S. (S.) T. atžvilgiu, pažeisdamas viešąją tvarką, keikėsi necenzūriniais žodžiais, puolė muštis, spyrė į nugarą (b. l. 8).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. L. atstovo advokato E. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-921-2018 ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad bylą nagrinėjęs policijos komisariatas netyrė ir nenustatė pareiškėjui inkriminuoto ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių bei pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo neištyrus įvykio aplinkybių, nesurinkus tai patvirtinančių įrodymų, selektyviai vadovaujantis tik vieno S. T. subjektyviais paaiškinimais. Policijos pareigūnai nagrinėję administracinio nusižengimo bylą netinkami nustatė administracinio nusižengimo vietą, kas turėjo lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų teisinio įvertinimo ir kvalifikacijos. Šioje situacijoje konfliktas įvyko tarp daugiabučio namo gyventojų – kaimynų, t. y. pareiškėjo tėvų ir kitame daugiabučio aukšte gyvenančių J. T. ir jos sūnaus S. T., dėl tekančio vandens, kuris galimai užliejo kaimynų, t. y. J. T. butą. J. T. atėjo pas pareiškėjo tėvus su santechniku, kuris buvo neblaivus ir norėjo patekus į butą apžiūrėti vandens vamzdžius ir kranus. Pareiškėjo tėvas įsileidęs kaimynę į butą ir pamatęs, jog santechnikas yra neblaivus, neleido jam apžiūrėti vandens vamzdžių bei kranų ir pareikalavo išeiti iš buto. Po kurio laiko, į pareiškėjo tėvų butą atėjo šios kaimynės sūnus S. T. ir kartu su savimi atsivedė kitą santechniką. Bute tarp jų kilo konfliktas. Pareiškėjas išgirdęs kilusį konfliktą ir bijodamas dėl savo neįgalaus tėvo sveikatos, nes S. T. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė sudrausminti S. T. ir prašė jo išeiti iš jų buto. S. T. išvadinęs pareiškėją ir jo tėvus necenzūriniais žodžiais, pasišalino iš pareiškėjo tėvų buto. Pareiškėjas tik bandė sudrausminti S. T., tačiau jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nesakė ir tuo labiau jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Nors administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiabučio laiptinėje, tačiau iš ankščiau nurodytų aplinkybių, matyti, jog konfliktas įvyko ne laiptinėje, o pareiškėjo ir jo tėvų bute. Atsižvelgus į tai, negalima sutikti, jog nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje ir pareiškėjo tėvų butas galėtų būti laikomas vieša vieta. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko ne tik S. T., tačiau ir kitų kaimynų akivaizdoje. Policijos pareigūnai neapklausė tiesiogiai konflikte dalyvavusių pareiškėjo tėvų V. L. ir I. L., nebuvo apklausta ir S. T. motina J. T. bei santechnikai, norėję patikrinti vandens vamzdžius bei kranus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų apklausti daugiabučio namo kaimynai. Byloje nėra pateikta nė vieno daugiabučio kaimyno pareiškimo ar kitų pretenzijų dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, taip pat nei vienas iš kaimynų nėra apklaustas ir išsiaiškinta, ar jie matė konfliktą. Nesant byloje pateiktų įrodymų, ar kiti kaimynai patyrė kažkokius nepatogumus dėl pareiškėjo elgesio, negalima sutikti, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar kitų žmonių, t. y. kaimynų rimtis. Administracinio nusižengimo protokole teigiama, kad pareiškėjas S. T. atžvilgiu naudojo fizinius veiksmus, t. y. spyrė jam į nugarą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau šie pareiškėjui inkriminuoti veiksmai nėra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais duomenimis. S. T. teigė, jog jo atžvilgiu pareiškėjas naudojo fizinį smurtą – spyrė į nugarą. Byloje nėra jokių įrodymų (be paties S. T. teiginių), kad pareiškėjas būtų taip elgęsis. S. T. taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jam po patirto spyrio, buvo sukeltas fizinis skausmas, liko žymių (kraujosruvų). Šios aplinkybės, t. y. spyris į nugarą nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, tik paties S. T. žodžiais. Pareiškėjas įvykio metu, bute, siekė sudrausminti S. T., tačiau S. T. pirmasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kai buvo paprašytas išeiti iš buto. Šios aplinkybės policijos pareigūnų nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Dėl skundžiamame nutarime nurodytų sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų bei šio kodekso straipsnyje padarytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Atsižvelgus į tai, jog ANK 481 straipsnio 2 dalyje yra numatytas pakartotinis administracinio nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymas ir tai yra administracinio nusižengimo sudėties kvalifikuojantis požymis, todėl šios aplinkybės negalima kartu pripažinti ir kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Be to, byloje nėra įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima teikti, kad pareiškėjas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ir tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, įvykus konfliktui tarp pareiškėjo tėvų ir kaimyno S. T., pareiškėjas siekdamas sudrausminti kaimyną, pareikalavo jo išeiti iš buto, nes jie nepageidauja, kad būtų tikrinami jų santechnikos įrenginiai. Pareiškėjas nesikeikė necenzūriniais žodžiais ir nespyrė S. T. į nugarą, kaip nurodoma administracinio nusižengimo protokole bei nutarime. Pareiškėjo reikalavimas, kad S. T. paliktų jo tėvų butą neatitinka chuliganiškų paskatų požymių, kurie yra nurodomi teismų praktikoje. Šioje byloje nėra nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje bei nustatytas sunkinančias aplinkybes ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 bei 12 punkte (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, dėl V. L. padaryto administracinio nusižengimo, surinkti visi duomenys įrodantys V. L. padaryto administracinio nusižengimo požymius. Tai liudija S. T. pareiškimas bei tyrėjo G. T. tarnybiniame pranešime išdėstyti duomenys, todėl skundžiamas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad įvykis įvyko š. m. balandžio 28 d., 14.30 val. Tą dieną, iki 12.00 val. dienos, pas pareiškėją su tėvu atėjo jų kaimynė J. T. su santechniku, nes kažkur pas ją tekėjo vanduo. Jis ir jo tėtis V. L. atsisakė įleisti santechniką, nes santechnikas buvo išgėręs. Jie išėjo namo. Po maždaug 2 val. atėjo J. T. sūnus S. T. su kitu santechniku. Jie norėjo įeiti ir apžiūrėti kranus. Tėvas atsisakė juos įleisti, nes po pirmo santechniko apsilankymo jie patys viską apžiūrėjo ir nustatė, kad viskas buvo gerai. Kai jie atsisakė įsileisti S. T. ir santechniką, kilo konfliktas. S. T. su santechniku buvo laiptinėje, o jis su tėčiu - namie. Jo mama tuo metu buvo sode. Kai tėtis atsisakė juos įleisti, jie išėjo, o S. T. išvadino juos necenzūriniais žodžius. Po 15 minučių grįžo mama. Ji atėjo su S. T. ir santechniku. Tuo metu, kai mama užėjo į vidų, jis su tėvu įleido santechniką, bet nenorėjo įleisti S. T., nes jis yra svetimas žmogus. Mama su santechniku užėjo į butą, o S. T. įsibrovė kartu. Tada kilo konfliktas tarp pareiškėjo mamos ir tėčio, jis bandė juos sudrausminti. Mama šiek tiek pastūmė tėvą, nes jis yra invalido vežimėlyje, tėtis atsitraukė ir tada mama su santechniku ir S. T. įėjo. Kai mama rodė santechnikui mūsų čiaupus, jis su tėvu prašė S. T., kad jis išeitų iš buto. S. T. atsisakė išeiti iš buto. Prasidėjo grumtynės tarp tėvo ir S. T.. Tėtis sugriebė S. T. už rankovės ir pasakė, kad jis išeitų, bet S. T. pagrasino tėvui, kad įspirs ar pan. Kilo konfliktas tarp jo tėvo ir S. T., kuris atsisakė išeiti. S. T. atsisakė išeiti. Tada jis (pareiškėjas) pasakė, kad jis išeitų. S. T. pasakė, kad jis išeis tada, kai santechnikas sutvarkys bute kranus. Kol santechnikas dirbo, S. T. buvo pas bute, stovėjo ir žiūrėjo. P. S. T., mama ir santechnikas išėjo iš buto, o jis su tėvu likome bute. Jis su tėvu nenaudojo jokių fizinių veiksmų S. T. atžvilgiu ir nevadinome jo necenzūriniais žodžiais. Jis laiptinėje nesikeikė necenzūriniais žodžiais S. T. atžvilgiu. Kai jis su tėvu liko vieni namie, pareiškėjas išėjo į laiptinę. Ten buvo susibūrę kaimynai, buvo atidarytas langas. Jis tą langą pridarė, kad jie negirdėtų konflikto. Tas langas subyrėjo, nes buvo senas. Girdėjo tik kaimynų balsus, jų nematė, bet turbūt ten buvo jo mama, S. T. ir kaimynė J. T.. Įvykis su laiptinės langu buvo iki atvykstant pareigūnams. Įvykio metu jis buvo blaivus, buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Policija buvo iškviesta dėl to, kad jie neįleido S. T. ir santechniko į butą. Jų santykiai su pareiškėju iki įvykio buvo neutralūs (b. l. 22-23).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. nurodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą, adresu, kur gyvena V. L. – (duomenys neskelbtini). Liudytojo darbo teritorijoje ne pirmi metai yra šis namas, jam žinoma L. šeima. Kiek pamena, buvo konfliktas su kaimynu dėl to, kad V. L. jam spyrė į koją arba į nugarą ir išdaužė laiptinėje stiklą. V. L. teigė, kad stiklą jis išdaužė netyčia. V. L. nieko neaiškino, nieko neprisipažino, nieko nepasirašinėjo. Jis konfliktiškas žmogus, seniai žinomas. Kaimynai įvykį matė ir girdėjo pro savo durų akutę, jie nenori, kad būtų skelbiamos kaimynų pavardės, bijo V. L. keršto. B. l. 12 esantis tarnybinis pranešimas surašytas iš tos pačios laiptinės (aikštelės) gretimų durų dviejų kaimynų iš skirtingų butų žodžių, jie matė ir girdėjo įvykį. Kaimynai konkrečiai sakė, kaip V. L. laiptinėje koja spyrė į nugarą S. T., vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to, ar kaimynai sakė, jog matė V. L. išdaužiant stiklą, negali kategoriškai patvirtinti. Greičiausiai jie girdėjo konfliktą, matė, kaip spyrė, išbėgus V. L. į laiptinę, išgirdo stiklo dužimo garsą. Puolimas buvo tik iš V. L. pusės. Su V. L. tėvu nebendravo, nes jis atsisako bendrauti su pareigūnais, mama jo gyvena atskirai, yra išsikrausčiusi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. nurodė, kad atsimena įvykį (duomenys neskelbtini), kai asmuo apspardė kaimyną, buvo sugedęs kranas. Atvykus, bute buvo du vyrai – sūnus ir tėvas invalido vežimėlyje; jie abu apspardė kaimynės sūnų ir santechniką. Neatsimena, ką pareiškėjas paaiškino dėl jam pareikštų kaltinimų. Jis suprato, kad bute buvo susistumdymas, o laiptinėje – spyris į nugarą. Be to, V. L. išsibėgėjęs spyrė laiptinėje į langą, jį išdaužė. Taip sakė pranešėjas. Tėvas buvo neblaivus, agresyvus, kokios būklės buvo V. L., neprisimena. Įvykį matė mama. Ji paaiškino, kad vyras girtuokliauja, abu – vyras ir sūnus agresyvūs. Dėl spyrio į nugarą mama nieko nepaaiškino. Dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pranešėjas neprisimena.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko pavasarį, name, kuriame gyvena jo mama, t. y. (duomenys neskelbtini). Mama paskambino ir pranešė, kad bėga vanduo iš kaimynų. Liudytojas paprašė mamos, kad ji nueitų pašnekėti, bet mamai durų niekas neatidarė, o, iškvietus budinčia tarnybą, jų neįleido. Tuomet atvyko liudytojas bei V. L. mama, kuri pasiūlė visiems užeiti į L. buto vidų. Tėvas ir sūnus garsiai rėkė, kad viskas tvarkoje, buto koridoriuje liudytoją apstumdė. L. žmona iškvietė pažįstamą santechniką, liudytojas ir santechnikas užėjo į vonią, pamatė, iš kur bėga vanduo. Liudytojas atsistojo tarpduryje į vonią ir neleido, kad sūnus ir tėvas L. trukdytų dirbti santechnikui. Tuo metu abu L. (tėvas ir sūnus) keikėsi, stumdė liudytoją į nugarą. Daugiau keikėsi tėvas. Ar sūnus vartojo necenzūrinius žodžius, tiksliai pasakyti negali. Toliau jie pradėjo demonstruoti jėgą. Tėvas spyrė (sudavė smūgį) liudytojui į nugarą. Ar sūnus spyrė jam į nugarą, pasakyti negali. Viskas vyko bute, laiptinėje smurto jo atžvilgiu nebuvo, keiksmažodžių taip pat laiptinėje nebuvo. Tik tėvas pro atidarytas buto duris rėkė, bet būdamas bute. Liudytojas negalėjo jiems atsakyti tuo pačiu, nepasikentė spyrio į nugarą, todėl išėjo ir iškvietė policija. Kol ji važiavo, sūnus laiptinės koridoriuje tarp 2 ir 3 aukštų išdaužė stiklą. Kai dužo laiptinės stiklas, sūnus L. stovėjo lauke ir laukė policijos. Girdėjo, kad V. L. bėgo laiptais, išdaužė stiklą, pakilus prie jų buto, ant jo kojos buvo kraujo. Kaimynai negalėjo matyti smūgių, nes kai bute viskas vyko, jame buvo tik tėvas, sūnus, žmona, meistras ir liudytojas. Meistras taip pat negalėjo matyti, nes tvarkė vamzdžius, jis tikrai viską girdėjo. Meistro kontaktų liudytojas neturi, jį iškvietė L. žmona. Kaimynai triukšmą galėjo girdėti, buvo didelis triukšmas. Daugiausia tėvas necenzūrinius žodžius vartojo, bet ir sūnus tame dalyvavo. Pats liudytojas neatsakinėjo į keiksmažodžius, prašė nusiraminti ir duoti dirbti meistrui, nevartojo necenzūrinių žodžių. Arčiau jo konflikto metu invalido vežimėlyje sėdėjo tėvas, prie pat liudytojo kojų, o sūnus buvo toliau – maždaug 1,5 m atstumu.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. L. nurodė, kad ji yra V. L. mama, sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamas įvykis įvyko namuose, (duomenys neskelbtini). S. T. norėjo sutaisyti jų buto santechniką, o jos sūnus ir vyras jam trukdė. Negirdėjo, kad jos sūnus keiktųsi, turbūt jis tik vidurinį pirštą S. T. parodė; nematė, kad sūnus kontaktuotų su S. T., jam smūgiuotų ar pan. Buvo barnis, nes vyras ir sūnus nenorėjo leisti tvarkyti santechniką, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Pastebėjo, kad jos buvęs vyras patraukė už rankovės S. T., kai šis stovėjo tarpduryje į vonią, kad pastarasis išeitų, bet nepastebėjo, kad jam kas nors spirtų ar trenktų. Jos buvęs vyras sėdi neįgaliojo vežimėlyje, bet jis galėtų įspirti koja. Kaimynai stovėjo laiptinėje nuo tada, kai buvo iškviestas pirmas santechnikas, kurio jos vyras ir sūnus neįleido į butą. Kokie kaimynai ten buvo, neprisimena. Buvo susijęs epizodas su lango išdaužimu, nežino, kas išdaužė, nematė to epizodo. Sūnus jai pasakė, kad ėjo, pastūmė netyčia ir išdaužė langą. Po to buvo kraujo ant sūnaus kojos, ant didžiojo piršto šono ties kauliuku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tyrimo metu V. L. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, tinkamai neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišsiaiškinus netgi tikslios nagrinėjamo įvykio vietos, V. L. inkriminuotų veiksmų pobūdžio, juos atlikusių asmenų bei kilusių padarinių, kas lėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta gavus S. T. 2018 m. balandžio 28 d. pareiškimą dėl konflikto ir jo atžvilgiu pavartoto smurto, pareigūnai į įvykio vietą atvyko taip pat pagal šio liudytojo iškvietimą, tačiau tyrimo metu jis apklaustas nebuvo. Byloje nebuvo apklausti ir asmenys, tiesiogiai dalyvavę konflikte, t. y. V. L. tėvai: V. L. ir I. L. bei S. T. motina J. T. ir santechnikas, kuris atliko santechnikos remonto darbus konflikto metu. Be kita ko, nebuvo apklausti ir pareigūnai: vyriausiasis patrulis R. A., pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą, ir tyrėjas G. T., kuris, jo tarnybinio pranešimo duomenimis, po įvykio buvo nuvykęs į įvykio vietą bei apklausė galimus įvykio liudytojus (kurių kontaktų, be kita ko, byloje taip pat nėra).
Šiuos tyrimo trūkumus ištaisius teisme, t. y. teismui apklausus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. L. bei liudytojus: jo mamą I. L., pranešėją S. T. bei pareigūnus R. A. ir G. T., teismas priėjo kitos išvados nei nurodyta skundžiamame nutarime.
Visų pirma, atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015).
Nagrinėjamu atveju visi tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L., taip pat jo mama ir pranešėjas – liudytoju apklaustas S. T., vienareikšmiškai nurodė, jog konfliktas kilo ir visi nutarime nurodyti veiksmai buvo atlikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. L. ir jo tėvas V. L., o ne šio namo laiptinėje. Butas nėra vieša vieta, į jį nėra laisvas patekimas ir bet kada jame visi asmenys negali lankytis. Būtent dėl to iš esmės ir kilo konfliktas tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L., jo tėvo ir jų kaimynės sūnaus S. T., kadangi buto šeimininkai (V. ir V. L.) be pagrindo nenorėjo įleisti į butą S. T. bei santechniko. Nors liudytojais apklausti pareigūnai – R. A. ir G. T. nurodė, kad inkriminuoti veiksmai buvo atlikti laiptinėje, šie jų paaiškinimai buvo paneigti aukščiau paminėtais parodymais. Teismo nuomone, pareigūnai galėjo sąžiningai klysti, duodami tokius paaiškinimus. Iš R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis tiksliai įvykio vietos nebuvo nurodęs, o liudytojas G. T. įvykio aplinkybes sužinojo iš kaimynų pasakojimų, praėjus kelioms dienoms po įvykio, dėl ko tiek patys kaimynai galėjo papasakoti ne tai, ką patys matė, bet ką apskritai girdėjo apie nagrinėjamą įvykį, tiek ir pareigūnas galėjo nevisiškai teisingai juos suprasti. Be kita ko, kaimynų paaiškinimų negalima patikrinti teisme, kadangi jie atsisako nurodyti savo duomenis bei liudyti, teigdami, kad bijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o jų paaiškinimai, užfiksuoti G. T. tarnybiniame pranešime, kelia abejonių, kadangi pagal tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, kaimynai negalėjo matyti nagrinėjamo įvykio, kuris vyko buto viduje, o buto durys buvo uždarytos konflikto metu.
Antra, skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. L. puolė muštis, spyrė į nugarą S. T.. Iš tyrimo metu surinktų duomenų tokios aplinkybės buvo nurodytos patrulio R. A. bei tyrėjo G. T. tarnybiniame pranešime. Minėta, jog G. T. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jo teigimu, buvo surašyti pagal kaimynų paaiškinimus, tačiau tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo mama bei, svarbiausia, - pranešėjas S. T. kategoriškai teisme teigė, kad kaimynai konflikto negalėjo matyti, nes viskas vyko bute. Dėl nurodyto G. T. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys vertintini kritiškai. Juolab kad jų, minėta, patikrinti apklausiant kaimynus, galimybės nėra. P. R. A. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys galimai buvo užfiksuoti netiksliai, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu juos patikslino ir detalizavo pranešėjas. P. S. T. pareiškime buvo nurodyta abstrakčiai, kad kaimynai iš 23 buto jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė jį, spyrė į nugarą; atvykusiems pareigūnams S. T. nurodė tuos asmenis, t. y. kaimynus įvardino daugiskaita, konkrečiai neišskirdamas V. L. veiksmų. Apklausiamas teisme pranešėjas S. T. nurodė, kad konflikto metu aktyviausias buvo ir daugiausia necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu vartojo V. L. tėvas V. L., tuo tarpu tiksliai pasakyti, ar jo atžvilgiu keikėsi V. L., pranešėjas negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti, kokius tiksliai žodžius jam pasakė V. L.. Be to, S. T. teisme paaiškino, jog pagrindiniai apstumdymai buvo iš V. L. tėvo, būtent jis ir sudavė smūgį pranešėjui į nugarą. Teisme paklausus S. T. dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens smurtinio pobūdžio veiksmų prieš jį, S. T. paaiškino, jog jis nematė, kas jam spyrė (sudavė smūgį) į nugarą, tačiau mano, kad tai buvo tėvas, kuris buvo arčiau pranešėjo konflikto metu, ir stumdė pranešėją į jo nugarą. Kad sūnus, t. y. V. L., smūgiuotų ar stumdytų pranešėją, nematė ir liudytoja apklausta I. L..
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą bei vėliau tikslu patikslinti įvykio aplinkybes, savo tarnybiniuose pranešimuose netiksliai užfiksavo duomenis apie įvykį, o teisme apklausus tiek pačius pareigūnus, tiek ir tiesiogiai įvykyje dalyvavusius asmenis, netgi negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. keikėsi necenzūriniais žodžiais pranešėjo S. T. atžvilgiu, puolė muštis, spyrė jam į nugarą. Tiek pačio pranešėjo, tiek ir kitų tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog V. L. vartojo necenzūrinius žodžius, pranešėjui ir santechnikui atvykus į jo butą, tačiau jie buvo nukreipti ne asmeniškai į pranešėją, bet išreiškiant nepasitenkinimą asmenų patekimu į V. L. šeimos butą bei santechnikos darbų atlikimu jame. Be to, pranešėjas tyrimo metu abstrakčiai nurodęs, jog smurtinio pobūdžio veiksmus prieš jį atliko kaimynai, teisme apklaustas paaiškino, kad jis nematė, kas tiksliai jį stumdė ir sudavė smūgį į nugarą, kadangi stovėjo nusisukęs nugara į Valdemarą ir V. L., o aktyvesnis bei arčiau stovėjo ne asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, bet jo tėvas – V. L., ir pranešėjo nuomone, būtent jis sudavė smūgius S. T..
Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, jog byloje atlikus išsamų įrodymų tyrimą, buvo nustatyta, jog nagrinėjamas įvykis įvyko ne laiptinėje, t. y. ne viešoje vietoje, bet buto viduje, kuriame buvo tik konflikte dalyvavę asmenys, kitų (pašalinių) asmenų, kurie būtų matę konfliktą, nenustatyta. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus tai, jog visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus, nukreiptus į pranešėją S. T., atliko būtent V. L..
Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla V. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
V. L. atstovo advokato E. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo G. (G.) T. 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-921-2018, kuriuo V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.