- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-284/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė, Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- S. L.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės ir Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo
S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 9 mm kalibro „Luger“ šaudmens neteisėto laikymo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto revolverio „ME 38 compackt“, pistoleto „Kevin“ bei šaudmenų laikymo) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistu, 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, vykdydamas tarnybines pareigas policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – dėl tarnybos turėdamas teisę patekti į komisariato ginklų ir šaudmenų saugyklą, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, pateko į ginklų ir šaudmenų saugyklą ir iš ten buvusio seifo Nr. 1 pagrobė priduotą saugoti svetimą – mirusiajam V. Š. priklausiusį 1 000 Lt vertės pusiau automatinį 9 mm kalibro pistoletą „Kevin“ Nr. D04041, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, taip pat 5 (penkis) 9 mm kalibro „BROWNING“ šovinius (šaudmenis) bei nenustatytam asmeniui priklausiusį revolverį „ME 38 Compact“, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, tokiais savo veiksmais tyčia šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba“, taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, sulaužė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė policijos įstaiga ir Lietuvos valstybė.
Taip pat S. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, pagrobęs iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2 šaunamuosius ginklus ir 5 šovinius (šaudmenis), tyrimo metu nenustatytose vietose bei savo automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvėje, neturėdamas leidimo laikė mirusiajam V. Š. priklausiusį 1000 Lt vertės B kategorijos šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą „Kevin“ Nr. D04041, 5 (penkis) 9 mm kalibro „Browning“ šovinius (šaudmenis), bei nenustatytam asmeniui priklausiusį C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact“. Taip pat automobilio dėtuvėje jis neteisėtai laikė vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“, o sužinojęs apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl šaunamųjų ginklų dingimo, ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 6 d. šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact“ atnešė ir slapta numetė (duomenys neskelbtini) PK vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), o šaunamąjį ginklą „Kevin“ Nr. D04041 su 5 šoviniais, ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 18 d. atnešė ir taip pat slapta išmetė kieme prie to paties policijos komisariato, policijos įstaigos vadovams melagingai pranešdamas apie kieme surastą ginklą „Kevin“ Nr. D04041, o vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“ neteisėtai laikė savo automobilio dėtuvėje iki 2012 m. vasario 24 d., 14.00 val., kai (duomenys neskelbtini) apžiūros metu jis buvo surastas ir paimtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas S. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 9 mm kalibro šovinio „Luger“ neteisėto laikymo) išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto revolverio „ME 38 compackt“, pistoleto „Kevin“ bei šaudmenų laikymo) – konstatavęs, kad šios nuskalstamos veikos S. L. nepadarė, nepasitvirtinus faktui, jog pistoletas „Kevin“ ir revolveris „ME 38 compackt“ būtų buvę laikomi kaltinamojo S. L. automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo S. L. išteisintas, panaikinti, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) pripažinti S. L. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį ir nuteisti: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę S. L. paskirti 45 paras arešto; 2) pripažinti S. L. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 45 parų arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. L. paskirti 90 parų arešto bausmę.
Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu atliko visapusišką ir objektyvų tyrimą, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais, padarė nemotyvuotas bei nepagrįstas išvadas. Pagrindiniai įrodymai, kuriais S. L. grindžiamas kaltinimas dalyje dėl piktnaudžiavimo ir šaunamojo ginklo grobimo, yra liudytojų D. J., A. J., K. L. ir A. A. parodymai, specialistų išvados, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti. Prokuroras pažymi, jog teismas nuosprendyje aprašė šių liudytojų parodymus ir be motyvų padarė išvadą, jog byloje nėra ne tik duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtiems liudytojams S. L. būtų prisipažinęs pagrobęs ginklus ir šaudmenis, laikęs juos automobilyje Ford Mondeo, o jų pasigedus, išmetęs juos policijos komisariato kieme, bet visiškai nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent kaltinamasis S. L. juos pagrobė. Prokuroro vertinimu, remiantis šia apygardos teismo išvada, visi minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepranešė prokurorui apie šių liudytojų galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Toliau apeliaciniame skunde prokuroras aptaria visų minėtų liudytojų duotus parodymus ir daro išvadą, kad liudytojų D. J., A. J., K. L., A. A. parodymai yra patikimi, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. Kriminalistiniu tyrimu nustatyta, kad ant pistoleto „Kevin“ Nr. D04041 ir jo apkabos rasta apie 20 mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra tokie patys kaip ir pluoštai, rasti bei paimti iš automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 93-98 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu tyrimą atlikusi specialistė paaiškino, jog daiktų dėtuvėje rasti pluoštai yra džinsinio audinio ir jie yra nukritę nuo ginklo „Kevin“ rankenos. Šis tyrimas patvirtina liudytojų duotus parodymus dėl S. L. ginklo paėmimo ir laikymo aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šią S. L. pareikšto kaltinimo dalį, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Prokuroras kaip neteisingą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kurią teismas padarė išteisindamas S. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Vien tik šovinio suradimo S. L. automobilyje faktas neduoda pagrindo teigti, jog šį šaudmenį neteisėtai laikė S. L.. Prokuroras pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje buvo rasta ir S. L. pistoleto šovinių dėžutė. Iš to prokuroras daro išvadą, kad automobilio daiktų dėtuvėje S. L. laikė savo daiktus. Šiuo automobiliu naudojęsi liudytojai D. L., D. P. ir I. L. neigia matę ar laikę automobilyje šovinius. Duomenų, jog tyrėjas ar specialistas, kurie apžiūrėjo S. L. automobilį, būtų įdėję į dėtuvę šovinį, nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad šaudmenį neteisėtai laikė S. L..
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. išteisinamąjį nuosprendį ir S. L. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. Išteisintasis S. L. ir jo gynėja prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai išsamiai juos išanalizavo, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais skundžiamame nuosprendyje padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas, jog S. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį bei BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 9 mm kalibro šovinio „Luger“ neteisėto laikymo), neįrodyta, o dėl neteisėto revolverio „ME 38 compackt“, pistoleto „Kevin“ bei šaudmenų laikymo (BK 253 straipsnio 1 dalies) sprendė, kad S. L. šios nusikalstamos veikos nepadarė. Įvardintos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį S. L. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies bei BK 254 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo
Byloje objektyviai nustatyta, kad iš legaliai turėto ginklo nusišovus V. Š., 2011 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00259-11, kurio metu daiktų pateikimo protokolu buvo paimti V. Š. priklausę ginklai (1 t., 78 b.l.). Iš byloje esančios 2011 m. birželio 13 d. tyrėjo R. K. pasirašytos Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijos, patvirtintos vyr. tyrėjo A. A., matyti, kad saugojimui papildomai buvo paimti D. R. pateikti V. Š. priklausę pistoletas „Kevin“ Nr. D04041 bei dėtuvė su 5 (penkiais) šoviniais (1 t., 79 b.l.). Objektyvius duomenis patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duoti liudytojų parodymai.
Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. Š. patvirtino teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad mirus vyrui V. Š. ginklą „Kevin“ ji rado maždaug po dviejų savaičių ir pranešė apie tai policijai. Atvažiavę du policijos pareigūnai jį paėmė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino liudytojas – policijos pareigūnas G. Ž., kuris nurodė, jog kartu su R. K. jie buvo nuvykę paimti rasto V. Š. priklausančio ginklo „Kevin“, jį apžiūrėjo ir surašius Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, polietileninėje pakuotėje perdavė budėtojui G. B., kuris jį nunešė į ginklinę.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas R. K. nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. ginklą „Kevin“ su šoviniais daiktiniams įrodymams skirtame polietileniniame maišelyje, užrašęs ant jo baudžiamosios bylos numerį bei kitus reikalingus rekvizitus, saugojimui perdavė tuo metu PK budėjusiam G. B.. Perdavimo aktas nebuvo surašytas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas R. K. patvirtino, jog iš J. Š. paimtą ginklą „Kevin“ jis įdėjo į specialų eksperto maišelį su užrašyta data ir vieta, ant maišelio užrašė duomenis, bylos numerį ir atvežęs į budinčią dalį kartu su dokumentais atidavė budinčiajam. Paaiškino, kad komisariate praktikos užfiksuoti ginklo perdavimą budinčiajam nebuvo.
Liudytojas – policijos pareigūnas G. B. teisiamajame posėdyje nurodė, jog iš R. K. gautą pistoletą „Kevin“ su 5 (penkiais) šoviniais, įpakuotus į polietileninį maišelį, jis gavo pasibaigus darbo laikui, todėl nedelsdamas padėjo į tarnybinių ginklų spintą, nes daiktinių įrodymų seifo raktą turėjo tik V. V.. Nurodė, jog ryte V. V. nematė, todėl informacijos apie priimtą saugoti pistoletą „Kevin“ neperdavė, be to, paaiškino, jog esant reikalui, draudimo į tarnybinių ginklų seifą dėti išimtus iš apyvartos ginklus nebuvo.
Byloje objektyviai nustatyta, jog 2011 m. birželio 17 d. tyrėja L. R. visus V. Š. priklausiusius ginklus, dėtuvę bei šaudmenis, jų tarpe ir pistoletą „Kevin“ Nr. D04041 su dėtuve ir 5 šoviniais, perdavimo aktu Nr. 20-79-14-868 saugojimui perdavė (duomenys neskelbtini) Viešosios tvarkos Patrulių būrio patrulei V. V. (1 t., 80,81 b.l.). Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. R. nurodė, jog apie ginklo „Kevin“ ir šaudmenų paėmimą ir perdavimą budėtojui ji buvo informuota poėmį atlikusio pareigūno ir pati informavo V. V., kad visi ginklai ir šaudmenys po V. Š. mirties yra paimti, jie yra policijos ginklų saugykloje ir nuo dabar šie ginklai ir šaudmenys yra V. V. žinioje.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. patvirtino, jog informaciją apie tai, kad ginklas „Kevin“ su šoviniais yra ginklinėje, ji gavo iš tyrėjos L. R., pasirašė ginklų ir šaudmenų perdavimo – priėmimo akte, tačiau šio ginklo į seifą, skirtą saugoti iš civilinės apyvartos išimtiems ginklams ir šaudmenims, dėl po atostogų buvusio didelio darbo krūvio nepadėjo. Šias aplinkybes liudytoja V. V. patvirtino ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, paaiškindama, kad pareigūnai paėmė pas V. Š. rastus ginklus ir paliko juos saugoti budinčiojoje dalyje, ginklinėje, o šią bylą tyrusi tyrėja L. R. lydraščiu perdavė ginklus saugoti jai. Keturis ginklus su šaudmenimis ji priėmė pagal lydraštį ir padėjo į seifą, skirtą iš civilinės apyvartos išimtiems ginklams saugoti. Ginklui „Kevin“ atsiradus, tyrėja L. R. lydraščiu perdavė jai ir šį ginklą, nurodydama, kad jis yra ginklinėje. Liudytoja V. V. paaiškino, kad pagal dokumentus ginklą „Kevin“ ji priėmė, bet iš tiesų to ginklo nematė. Ginklas „Kevin“ nebuvo padėtas į seifą, skirtą iš civilinės apyvartos išimtiems ginklams saugoti, tačiau buvo ginklinėje. Liudytoja V. V. pripažino, kad iki to momento, kai pistoletą „Kevin“ (duomenys neskelbtini) PK teritorijoje rado S. L., nėra jo mačiusi, taip pat nėra pastebėjusi, kad ant grindų ar ant seifų ginklinėje būtų padėtas maišelis su ginklais. Tvirtino neatsimenanti, ar 2011 m. lapkričio mėnesį S. L. yra jos klausęs dėl maišelio su ginklais.
Išdėstyti duomenys patvirtina, kad pistoletas „Kevin“ ir dėtuvė su 5 (penkiais) šoviniais nuo 2011 m. birželio 13 d. buvo (duomenys neskelbtini) PK ginklinėje, tarnybinių ginklų seife, o 2011 m. birželio 17 d. perdavimo aktu buvo perduotas saugoti už iš civilinės apyvartos išimtų ginklų saugojimą atsakingai (duomenys neskelbtini) PK Viešosios tvarkos Patrulių būrio patrulei V. V., kuri tik formaliai priėmė pistoletą „Kevin“ ir 5 (penkis) šovinius saugojimui, tačiau iš tiesų šio ginklo ir šaudmenų nematė ir nežinojo, kur konkrečiai minėti daiktai yra padėti. Nepaisant to, kad išimti iš civilinės apyvartos daiktai nebuvo saugomi pagal tokių daiktų saugojimui nustatytas taisykles, bylos duomenys patvirtina, kad jie buvo padėti saugojimui (duomenys neskelbtini) ginklinėje, tarnybinių ginklų seife, todėl (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai bet kokiu atveju su pistoletu „Kevin“ ir 5 (penkiais) šoviniais negalėjo elgtis savavališkai, juolab negalėjo jais disponuoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išteisintas S. L. viso proceso metu dėl iš (duomenys neskelbtini) PK ginklinės dingusių ginklų ir šovinių davė nenuoseklius parodymus. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis nurodė, jog pistoletą „Kevin“ ir revolverį „ME 38 Compact“ pirmą kartą jis pamatė tik 2011 m. lapkričio mėnesį, atvykęs į budėjimą (duomenys neskelbtini) PK. Šie ginklai polietileniniame maišelyje gulėjo ginklinės kampe ant grindų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. L. patvirtino, jog paprastą polietileninį maišelį su ginklais jis pamatė (duomenys neskelbtini) PK ginklinės seifo apačioje, perduodamas budėjimą R. P.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą kaip liudytojas apklaustas S. L. tvirtino, kad polietileninį maišelį, skirtą daiktiniams įrodymams saugoti, su galimai dujiniu revolveriu bei atskirame polietileniniame maišelyje esančiu cigarečių pakelio dydžio pistoletu jis pirmą kartą pamatė dar 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo mėnesio pradžioje komisariato ginklinėje esančio seifo, kuriame saugomi tarnybiniai ginklai, apatinės dalies kairėje pusėje, o 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio pradžioje jis pastebėjo, kad minėtame seife yra likęs tik revolveris (2 t., 170-171 b.l.). Apklaustas kaip įtariamasis S. L. nurodė, kad pistoletą „Kevin“ bei revolverį „ME 38 compakt“ yra matęs (duomenys neskelbtini) PK ginklinėje esančiame seife, kuriame yra saugomi tarnybiniai ginklai, tačiau apie tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje pistoleto „Kevin“ maišelyje jau nebuvo, neminėjo nei šios apklausos (2 t., 188-189 b.l.), nei vėlesnių apklausų metu.
Aplinkybę, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį tarnybinių ginklų seife buvo polietileninis maišelis be užrašų su mažu pistoletu, revolveriu ir dėtuve su šoviniais, teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino ir liudytojai – policijos pareigūnas R. M., A. A., o liudytojas R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) PK OVG perimdamas budėjimą iš S. L., tarnybinių ginklų seife matė jo apačioje gulintį polietileninį maišelį su kažkokiu ginklu, ant kurio nebuvo užrašo, iš kur šis ginklas paimtas, taip pat kalbėjo tik apie seife matytą vieną ginklą, o dėl ginklo „Kevin“ nurodė, kad jį matė tik nuotraukoje.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog (duomenys neskelbtini) PK budinčiajam G. B. perduotas į polietileninį maišelį įdėtas pistoletas „Kevin“ su 5 šoviniais dėtuvėje buvo maišelyje su identifikaciniais užrašais (bylos Nr., data, paėmimo pagrindu, pavarde ir parašu), kaip tvirtina jį perdavęs pareigūnas R. K.. Viena vertus, pistoletas „Kevin“ (duomenys neskelbtini) PK buvo perduotas saugoti atskirai nuo revolverio „ME 38 compakt“, o tai reiškia, kad į bendrą pakuotę, kuri galėjo būti ir be identifikacinių užrašų, jis buvo įdėtas jau po perdavimo. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu S. L. detaliai paaiškino, kad tarnybinių ginklų saugykloje jis matė polietileninį maišelį, skirtą daiktiniams įrodymams saugoti, su galimai dujiniu revolveriu bei atskirame polietileniniame maišelyje esančiu cigarečių pakelio dydžio pistoletu (2 t., 170-171 b.l.).
Viso bylos proceso metu S. L. iš esmės vienodai aiškino, kodėl iš tarnybinio seifo jis išėmė polietileninį maišelį su ginklais. S. L. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesio viduryje jis buvo informuotas apie tai, jog iš Kauno VPK Tarnybinių ginklų laikymo reikalavimų patikrinimui gali atvykti komisija, todėl žinodamas, kad tarnybinių ginklų seife gali būti laikomi tik tarnybiniai ginklai, už kurių išdavimą ir laikymą budėjimo dieną atsakingas budintysis, bei nenorėdamas, kad tikrintojams užkliūtų ne vietoje padėti ginklai, maišelį su jame buvusiais netarnybiniais ginklais, R. P. akivaizdoje paėmė iš tarnybinių ginklų seifo ir uždėjo ant aukščiausio ginklinėje buvusio seifo viršaus, o kitą dieną apie tai informavo V. V.. S. L. tvirtino apie savo veiksmus informavęs už ginklų saugojimą atsakingą V. V. ir budėtojų dalies vyr. specialistę V. A.. Tuo tarpu liudytoja V. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepatvirtino, kad S. L. yra su ja kalbėjęs dėl tarnybiniame ginklų seife buvusio maišelio su ginklais, o liudytoja – budėtojų dalies vyr. specialistė V. A. teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai atsakyti, ar S. L. ją informavo apie polietileniniame maišelyje rastus ginklus, be to, paaiškino, kad tuo atveju, jeigu ji būtų informuota, kaip teigia S. L., būtų atitinkamai reagavusi: nustatytų, iš kur tie daiktiniai įrodymai atsirado ir informuotų atsakingą asmenį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P., be kita ko, paaiškino, jog perduodamas jam budėjimą S. L. pasakė, kad tarnybinių ginklų patikrinimui gali atvykti pareigūnai iš Kauno, ir iš seifo paėmęs polietileninį maišelį su ginklu, uždėjo jį ant aukščiausio seifo viršaus. Liudytojas R. P. tvirtino nežinantis, kada ir kaip nuo seifo pradingo maišelis su ginklu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. taip pat nurodė, jog perimdamas budėjimą iš S. L. ginklinės apžiūros metu matė polietileniniame maišelyje suvyniotą vieną dujinį balto metalo revolverį su būgnu. Ant polietileninio maišelio jokios informacijos, aprašymo nebuvo, todėl su S. L. nusprendė jį uždėti ant seifo, kadangi turėjo atvažiuoti iš Kauno tikrinti tarnybinius ginklus. Apklausiamas liudytojas R. P. negalėjo patvirtinti, kad S. L. apie radinį budėtojų telefonu informavo V. V., taip pat negalėjo prisiminti, ar susirinkime dėl pistoleto „Kevin“ jis pasakė apie rastą ir ant seifo uždėtą revolverį. Paaiškino, jog tikriausiai nieko nepasakė apie revolverį, nes tuo metu buvo kalbama apie dingusį „Kevin“ ginklą. Liudytojas P. P. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino ginklų saugykloje matęs kažkokį ginklą ir iš bendradarbių kalbų žino, kad ginklą ant seifo viršaus buvo padėjęs S. L..
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo išteisinto S. L. paaiškinimai dėl maišelio su revolveriu „ME 38 compakt“ (kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu) išėmimo iš tarnybinių ginklų seifo aplinkybių prieštarauja jo tolimesniems veiksmams, todėl pripažįstami nepatikimais. Tuo atveju, jeigu maišelį su revolveriu „ME 38 compakt“ iš tarnybinių ginklų seifo jis būtų išėmęs ir padėjęs ant seifo, kitaip tariant paslėpęs, dėl galimo patikrinimo, nenorėdamas, kad tikrintojams užkliūtų ne vietoje padėtas ginklas, po patikrinimo ilgametę darbo patirtį policijoje turintis S. L. neabejotinai būtų ėmęsis veiksmų, kad šis ginklas būtų identifikuotas ir perduotas saugoti pagal tokio ginklo saugojimui nustatytas taisykles. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog su revolveriu „ME 38 compakt“ jokie procedūriniai veiksmai nebuvo atlikti, apie šį ginklą (duomenys neskelbtini) PK viršininkas nebuvo informuotas. S. L tvirtino, jog ant aukščiausio seifo uždėtą ginklą jis paprasčiausiai pamiršo, todėl dėl jo dingimo aplinkybių nieko negali pasakyti, nors, be jo ir liudytojo R. P., apie maišelio su ginklu buvimo vietą, kuri nėra akivaizdi, daugiau niekas nežinojo. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad apie ant seifo padėtą (paslėptą) revolverį (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai sužinojo jau po to, kai ginklas buvo rastas komisariato kieme. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. L. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo 2011 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) PK ginklų saugykloje saugotas pistoletas „Kevin“ ir 5 (penki) šoviniai iš ginklų ir šovinių saugyklos buvo paimti dar iki 2011 m. lapkričio mėnesio, todėl S. L. parodymai, kad prieš galimą patikrinimą iš tarnybinių ginklų saugyklos abu ginklus – pistoletą „Kevin“ ir revolverį „ME 38 compakt“ jis paėmė vienu metu, atmetami kaip nepagrįsti. Konstatuota aplinkybė patvirtina, kad S. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį pareikštame kaltinime nurodytas ginklų pagrobimo laikas nėra visiškai tikslus.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad S. L., dėl tarnybos turėdamas teisę patekti į komisariato ginklų ir šaudmenų saugyklą, į ginklų ir šaudmenų saugyklą pateko ir iš ten buvusio seifo Nr. 1 pistoletą „Kevin“ bei 5 (penkis) šovinius (šaudmenis) paėmė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki lapkričio mėnesio pabaigos, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos, o 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, iš ginklų ir šaudmenų saugyklos paėmė revolverį „ME 38 Compact“.
Sugretinus pirmosios instancijos teismo išteisinto S. L. ir anksčiau aptartų bei toliau šiame nuosprendyje aptariamų liudytojų parodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad S. L., siekdamas vieningo tikslo, t.y. turtinės naudos iš pradžių iš maišelio paėmė vieną ginklą, kad nesukeltų kitų kolegų įtarimo, o vėliau, pasinaudodamas pretekstu dėl galimo patikrinimo, padėjęs maišelį su revolveriu „ME 38 Compact“ ant seifo, vėliau paėmė ir jį, tačiau pagrindo keisti S. L. pareikštą kaltinimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį dėl netiksliai nustatyto ginklų ir šaudmenų pagrobimo laiko netikslinga, nes nustatyti tikslesnį šių daiktų pagrobimo laika šiuo metu nėra galimybės.
S. L. viso proceso metu iš esmės vienodai aiškino, jog 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje jam skambinusi specialistė V. V. paklausė dėl maišelio su ginklais buvimo vietos ir jo nurodytoje vietoje ginklų neradusi, informavo, kad šie yra dingę. 2012 m. vasario 2 d. vykusio susirinkimo metu iš komisariato viršininko jis sužinojo, kad komisariate ieškomi ginklai ir vienas jų – „Kevin“ – yra kovinis. S. L. tvirtino nežinantis 2012 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) PK priklausančioje teritorijoje ieškomo revolverio „ME 38 compact“ atsiradimo aplinkybių, nes tuo metu atostogavo, o dėl 2012 m. vasario 18 d. jo darbo metu (duomenys neskelbtini) PK priklausančioje teritorijoje, 2 ar 3 metrai nuo savo automobilio rasto pistoleto „Kevin“ nurodė, kad pastebėto į pistoletą panašaus tamsaus daikto nurodė, kad apie minėtą radinį jis nedelsiant pranešė (duomenys neskelbtini) PK laikinai einančiam viršininko pareigas D. J., kuris nurodė jam iš Kauno apskr. VPK KTV iškviesti specialistą ir informuoti dėl šių ginklų dingimo ikiteisminį tyrimą atliekantį tyrėją A. A.. S. L. paaiškino, jog pistoletas „Kevin“ buvo numestas keletą dienų anksčiau, nes buvo įšalęs, o ant sniego matėsi rudos spalvos, galimai rūdžių, dėmės. Tuo tarpu S. L. parodymai dėl ginklų iš tarnybinių ginklų saugyklos išėmimo motyvų, bylos proceso metu buvo nevienodi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis S. L. davė nelogiškus parodymus, kurie prieštarauja jo gyvenimiškai ir ilgametei darbinei patirčiai, kad atsakomybę dėl iš (duomenys neskelbtini) PK ginklinės dingusių ginklų jis nusprendė prisiimti negalėdamas išlaikyti kolegų daromo psichologinio spaudimo ir patyčių. Kiti pareigūnai, žinodami, jog ieškomus ginklus jis buvo padėjęs ant seifo, tvirtino, kad šiuos ginklus jis pasisavino, todėl negalėdamas taikstytis su kolegų komentarais, apie tai jis žodžiu informavo (duomenys neskelbtini) PK KPS viršininką D. J., tikėdamasis, kad šis įvykis tuo ir pasibaigs (2 t., 188-189 b.l.), nors neabejotinai žinojo, kad toks prisipažinimas jam užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Teisiamojo posėdžio metu S. L. savo versiją pakeitė ir visiškai kitaip aiškino priežastis, kodėl jis nurodė iš (duomenys neskelbtini) PK ginklinės paėmęs ginklus. S. L aiškino, jog norėjo išvykti į užsienį, todėl kreipėsi į D. J. su prašymu išleisti jį į pensiją, kuris dėl vykstančio tarnybinio patikrinimo išeiti į pensiją jam neleido. Susinervinęs, jog negalės įgyvendinti savo planų, pokalbio su D. J. metu pasakė, kad tuos ginklus jis uždėjęs ant seifo, dėl to labai gailisi, nes tai, kad jie paimti, yra jo kaltė, ir iš D. J. kabineto išėjo. S. L. paaiškino, kad pas jį į namus atvykus A. J. ir K. L., jie kalbėjosi apie darbą. Pokalbio metu jis taip pat gailėjosi, kad tuos ginklus jis uždėjo ant seifo viršaus, tačiau tvirtino, jog šių ginklų ir šaudmenų jis nepagrobė, automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje nesivežiojo ir policijos kiemuose jų neišmėtė. S. L. taip pat tvirtino, kad į Klaipėdą pas žmonos tėvus automobiliu „Ford Mondeo“ jie su žmona visada vykdavo drauge, o teiginiai apie tai, kad jis pavogė ir pardavė vieną iš pradingusių ginklų V. M., kad asmuo, skambinęs ir sakęs, jog pavogti ginklai atsiras, gali būti jo draugas, ir kad jis prisipažino pistoletą ir revolverį pavogęs, yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. L. patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus bei papildomai paaiškino, jog visus buvo informavęs apie tai, kad jis paėmė ginklus ir uždėjo ant seifo, nors tokį S. L. teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš byloje apklaustų liudytojų – (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų parodymų matyti, jog apie tai, kad S. L. ant seifo buvo padėjęs revolverį, jie sužinojo jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pistoleto „Kevin“ dingimo.
Atvykusiems į jo namus D. J. ir A. J. S. L. tvirtino nesakęs, kad ginklus iš ginklinės išnešė jis, o kalbėjo apie tai, kad gailisi išėmęs juos iš seifo. S. L. taip pat nurodė, kad jo išėjimas į pensiją buvo planuotas iš anksto, o ne paskatintas įvykio su ginklais, kai dar 2011 m. rugpjūčio mėnesį budinčiosios dalies pavadinimas buvo pakeistas iš operatyvaus valdymo poskyrio į operatyvaus valgymo grupę. Paaiškino, jog tuo metu išeiti norėjo trys iš keturių budinčiųjų, problema buvo dėl išeitinių išmokų. S. L. nurodė, jog 2012 m. vasario mėnesį išėjo į pensiją, nes planavo dirbti užsienyje, nenorėjo dalyvauti 2012 m. kovo 5 d. budėtojų dalies žinių patikrinime, o be to, darbe buvo įtampa.
Viso proceso metu S. L. davė nevienodus parodymus dėl pistoleto „Kevin“, dėtuvės su 5 (penkiais) šoviniais ir revolverio „ME 38 compact“ išėmimo iš tarnybinių ginklų saugyklos motyvų, bylos teisminio nagrinėjimo metu savo veiksmus pateikdamas kaip visiems (duomenys neskelbtini) PK pareigūnams žinomus ir atliktus komisariato interesais, kad patikrinimo metu neužkliūtų ne vietoje padėti ginklai. Tuo tarpu liudytojai – (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai K. L., D. J., A. J. ir A. A. viso proceso metu nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad S. L. jiems pats prisipažino pagrobęs ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad 2012 vasario mėnesį buvo pasigesta policijos paimto saugoti „Kevin“ markės ginklo. 2012 m. vasario 19 d., sekmadienį jam paskambinęs S. L. pranešė, kad išėjęs parūkyti, ginklą „Kevin“ jis rado policijos kieme, kalbėjo labai nerišliai, todėl jis liepė jam ateiti kitą dieną. S. L. kreipėsi į jį kitą dieną su prašymu išleisti į pensiją. Pasakius, kad, kol vyksta tyrimas, S. L. į pensiją nebus išleistas, šis susinervino ir pasakė, kad ginklus jis paėmė 2011 m. lapkričio mėnesį, o po susirinkimo abu ginklus jis įmetė į skirtingus tarnybinius policijos kiemus. Apie tai, jog ginklai atsiras, galimai paskambinti ir pasakyti galėjo jo draugas. Paaiškino, jog anksčiau jis ginklo sugražinti negalėjo dėl to, kad jo žmona automobiliu, kuriame buvo ginklas, buvo išvykusi pas savo tėvus į Klaipėdą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. J., be kita ko, nurodė, kad jį išsikvietęs (duomenys neskelbtini) PK viršininkas A. Kalvaitis pasakė, kad galimai yra dingęs šaunamasis ginklas ir paprašė imtis priemonių šiai veikai atskleisti. Dvi savaites vyko inventorizacija, buvo ieškomas ginklas, ir kai tapo akivaizdu, kad ginklo nebėra, buvo informuota Kauno apygardos VPK vadovybė ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas D. J. paaiškino, jog buvo nustatyta, kad ginklas nebuvo padėtas į specialų seifą, o buvo laikomas viename iš lentynų prie tarnybinių šaunamųjų ginklų. Atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad potencialiais įtariamaisiais yra visi budėtojai bei jų padėjėjai, kurie turėjo galimybę patekti į ginklinę. Vadovas sukvietė pareigūnus į susirinkimą ir paaiškino, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir paprašė ginklą grąžinti. S. L. atėjo pas jį su prašymu išeiti į pensiją, nes jis tuo metu pavadavo sergantį vadovą. S. L. buvo paaiškinta, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl išeiti iš tarnybos nėra tinkamas laikas. Liudytojas D. J. patvirtino, kad S. L. jo kabinete prisipažino, jog pagrobė abu ginklus. Dėl ginklo „Kevin“ aiškino galvojęs, kad tai dujinis pistoletas, todėl laikęs jį savo automobilio dėtuvėje, o negrąžinęs dėl to, kad jo žmona tuo metu šiuo automobiliu buvo išvykusi į Klaipėdą. Bijodamas atsakomybės, jis ginklą numetė policijos komisariato kieme ir tikėjosi, kad kas nors jį suras, tačiau budėjimo metu išėjęs į kiemą pamatė, kad ginklas nėra surastas, todėl jis apsimetė radęs tą ginklą ir paskambino jam, D. J.. Kitas ginklas buvo numestas kitame kieme, jį policijos pareigūnai surado anksčiau negu kovinį ginklą „Kevin“. Toliau liudytojas D. J. nurodė informavęs Kauno policijos pareigūnus. Buvo nuspręsta S. L. paleisti namo, tačiau po to Kauno policijos pareigūnai duomenų bazėje nustatė, kad savigynai jis turi šaunamąjį ginklą, todėl siekiant išvengti incidentų, į jo namus buvo nusiųsti policijos pareigūnai. Be to, liudytojas D. J. paaiškino, jog tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis jokių veiksmų neatliko, išskyrus tai, kad galėjo padėti Kauno kolegoms tiriant šią nusikalstamą veiką. Informavęs Kauno apskr. VPK vadovybę, jis iniciavo tarnybinį pranešimą dėl S. L. prisipažinimo.
Liudytojas K. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog liudytoja V. V. apie V. Š. priklausiusio pistoleto „Kevin“ dingimą jį informavo 2012 m. vasario 1 d. ryte. 2012 m. vasario 18 d. apie 19.00 val. atvykęs į darbą jis sužinojo, kad S. L. yra pastebėjęs sniege įšalusį ieškomą pistoletą „Kevin“. Iš paties S. L. sužinojo, kad jis šį ginklą surado išėjęs į lauką parūkyti. 2012 m. vasario 20 d. ryte jis gavo viršininko D. J. nurodymą nuvykti pas S. L. į namus ir ten palaukti tyrimo veiksmų atlikimui atvykstančių Kauno apskrities VPK pareigūnų, nes S. L. prisipažino D. J. paėmęs pistoletą ir revolverį. Paaiškino, jog jam su A. J. nuvykus pas S. L. į namus, šis labai gailėjosi, kad pasidarė sau gėdą ir pavedė kitus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas K. L. patvirtino, kad 2012 m. vasario mėnesį pareigūnė pranešė, jog neranda pistoleto „Kevin“. Sudaryta darbo grupė nustatė, kad jis yra dingęs. Dėl pistoleto „Kevin“ dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis į ikiteisminio tyrimo grupę nebuvo įtrauktas. Liudytojas K. L. nurodė, jog vasario mėnesio pabaigoje buvo gautas nurodymas vykti į S. L. namus ir laukti, kol atvyks pareigūnai iš Kauno. Paaiškino, jog kalbėjosi su S. L., pokalbio metu jis prisipažino dėl pistoleto „Kevin“ pagrobimo, sakė, kad negerai pasielgė, be to, galvojo, kad tai ne kovinis, o dujinis pistoletas, žmona jį buvo paėmusi savigynai ir laikė automobilio daiktų dėtuvėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad 2012 m. vasario 20 d. iš D. J. gavo nurodymą kartu su K. L. vykti pas S. L., kuris prisipažino paėmęs ginklą, į namus ir palaukti pareigūnų iš Kauno. Namuose S. L. jie rado išgėrusį, ir šis jiems prisipažino paėmęs ginklą „Kevin“, kurį laikė žmonos vairuojamame automobilyje, o jo pasigedus, išmetęs jį policijos kiemo prieigose.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. J., be kita ko, nurodė, jog iš laikino vadovo D. J. jis gavo nurodymą kartu su K. L. nuvykti į S. L. gyvenamąją vietą. D. J. paaiškino, jog pas jį atvykęs S. L. prisipažino paėmęs ginklą iš ginklinės. Kadangi S. L. buvo labai susinervinęs, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų, su K. L. jie nuvyko į jo gyvenamąją vietą pabūti, kol iš Kauno apskrities VPK atvyks ikiteisminio tyrimo grupė, nes S. L. turėjo leidimą laikyti ginklą. Nuvykus S. L. papasakojo, kad dirbdamas pamainomis, jis matė ginklą (pistoletą „Kevin“), o kadangi jo niekas ilgą laiką nepasigedo, jis, galvodamas, kad tai dujinis ginklas, kuris niekam nepriklauso, nusprendė jį pasiimti. Nurodė ginklą laikęs automobilio daiktų dėtuvėje, be to paaiškino, kad jo žmona dirbo (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose pamainomis, todėl jai ginklas buvo reikalingas savigynai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas – ikiteisminį tyrimą ginklų dingimo byloje atlikęs A. A., be kita ko, nurodė, kad po to, kai D. J. pranešė, jog ginklą buvo paėmęs S. L., kuris turėjo ginklą savigynai, jis paprašė, kad pas S. L. nuvyktų du pareigūnai ir sulauktų, kol jis atvyks. Tvirtino, jog vykstant į policijos komisariatą S. L. tvirtino, jog labai gailisi, nes galvojęs, kad tai dujinis pistoletas, todėl pistoletą „Kevin“ parnešė žmonai savigynai ir laikė jį automobilio daiktų dėtuvėje. Paaiškino, kad jau anksčiau norėjo tą ginklą išmesti policijos komisariato kieme, tačiau žmona automobiliu, kuriame buvo šis ginklas, buvo išvykusi į Klaipėdą. Duomenis apie revolverį apklausiamas kaip liudytojas pateikė S. L., tačiau revolverio laikymo vietos nenurodė. Liudytojas A. A. pažymėjo, jog S. L. minėjo, kad yra išgėręs alkoholio ir raminamųjų, bet jis atrodė normaliai, ramus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. paaiškino, jog vasario mėnesio pradžioje buvo gautas tarnybinis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) PK laikinai einančio viršininko pareigas D. J., kad ginklinėje pasigęsta velioniui V. Š. priklausiusio šaunamojo ginklo – pistoleto „Kevin“. Gavus tokius duomenis, pasitarus su viršininku ir apygardos prokuratūra, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ginklo buvimo vieta ir kas jį galėjo pagrobti nebuvo žinoma, tačiau buvo įtariama, kad tai pareigūnų darbas. Jo apklausiamas S. L. nurodė laukęs ginklinę turėjusių tikrinti pareigūnų iš Kauno, todėl paėmė ginklą „Kevin“ ir uždėjo ant aukščiausio seifo. Po kurio laiko į jį kreipėsi V. V., kuri teiravosi dėl šio ginklo, nes ant seifo jo nebuvo. Paaiškėjus, kad ginklas „Kevin“ dingo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apklausoje S. L. taip pat paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu, vasario mėnesį jis gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato teritorijoje atsirado pistoletas. Prieš tai (duomenys neskelbtini) policijos komisariato teritorijoje buvo atsiradęs dujinis revolveris.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta dėl S. L. veiksmų po (duomenys neskelbtini) PK oficialiai nustatyto pistoleto „Kevin“ su 5 (penkiais) šoviniais dėtuvėje dingimo, pripažįsta S. L. parodymus dėl ginklų iš tarnybinių ginklų saugyklos išėmimo nepatikimais įrodymais, kuriuos paneigia nuoseklūs ir vieni kitus papildantys liudytojų D. J., K. L., A. J. ir A. A. parodymai. Šių liudytojų parodymais dėl S. L. ginklo paėmimo ir laikymo aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2012 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) PK teritorijoje rasto pistoleto „Kevin“ (1 t., 56-62 b.l.) ir automobilio „Ford Mondeo“ apžiūros protokolai (1 t., 84-89 b.l.), 2012 m. gegužės 28 d. Specialisto išvada Nr. 11-1030 (12) (1 t., 96-98 b.l.), 2013 m. sausio 22 d. Specialisto išvada Nr. 140-(2185)-ISI-283 (1 t., 112-115 b.l.), 2012 m. vasario 28 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašų stenograma Nr. 20-7/2-TP-50 (2 t., 120-122 b.l.), kurioje užfiksuoti pokalbiai atitinka aukščiau ištirtų liudytojų parodymus, bei kiti byloje esantys duomenys.
Ištyrus ant (duomenys neskelbtini) PK teritorijoje rasto pistoleto „Kevin“ esančias mikrodaleles ir iš S. L. automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvės paimtą lipnią juostą su mikrodalelėmis, Specialisto išvadoje Nr. 11-1030 (12) konstatuota, jog ant pistoleto „Kevin“ Nr. D04041 ir jo apkabos rasta apie 20 mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra tokie patys kaip ir pluoštai, rasti bei paimti iš automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 93-98 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu mikrodalelių tyrimą atlikusi specialistė D. S. V. paaiškino, jog pagal mikrodalelių pluoštų skaičių ant pistoleto ir mašinos daiktų dėtuvės galima spręsti, kad ant dėtuvės audinio pluoštai yra nuo pistoleto „Kevin“. Tai patvirtina liudytojų D. J., K. L., A. J. bei A. A. nurodytas aplinkybes, kad pistoletas „Kevin“ buvo S. L. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog byloje esančių netiesioginių įrodymų (jų visumos) pakanka S. L. kaltei iš (duomenys neskelbtini) PK ginklų saugyklos pagrobus ginklus – pistoletą „Kevin“, dėtuvę su 5 (penkiais) šoviniais bei revolverį „ME 38 compact“ – konstatuoti.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, iš darbo santykių kylančius įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.
BK 254 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas yra BK 178 straipsnyje nustatyto vagystės specialioji norma. Šis nusikaltimas laikomas baigtu kaltininkui užvaldžius ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, turint galimybę juos naudoti savo nuožiūra. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Šioje byloje nustatyta, kad S. L., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistu, ir vykdydamas tarnybines pareigas policijos komisariate, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – dėl tarnybos turėdamas teisę patekti į komisariato ginklų ir šaudmenų saugyklą, aiškiai suprasdamas, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais bei pagal savo asmeninę ir profesinę patirtį numatydamas, kad dėl to gali atsirasti didelę žalą valstybei, siekdamas turtinės naudos sau, pateko į ginklų ir šaudmenų saugyklą ir iš ten buvusio seifo Nr. 1 laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki lapkričio mėnesio pabaigos, tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, pagrobė priduotą saugoti svetimą pusiau automatinį 9 mm kalibro pistoletą „Kevin“ Nr. D04041, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, taip pat 5 (penkis) 9 mm kalibro „BROWNING“ šovinius (šaudmenis), o 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrobė nenustatytam asmeniui priklausiusį revolverį „ME 38 Compact“, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, tokiais savo veiksmais tyčia šiurkščiai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo ir Policijos veiklos įstatymų nuostatas, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, ir tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, sulaužė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, dėl to didelės neturtinės žalos, kurios S. L. nenorėjo, bet sąmoningai leido jai kilti, patyrė policijos įstaiga ir Lietuvos valstybė.
Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo
BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis objektyviai pasireiškia įstatyme numatytų veiksmų padarymu. Gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas – tai objektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent viena iš nurodytų veiksmų, kurie turi būti nustatyti ir konkrečiai įvardinti pareikštame kaltinime.
S. L. kaltinamas tuo, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ir nustatytoje vietoje savo automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų dėtuvėje, neturėdamas leidimo jis neteisėtai laikė pagrobtus iš Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK 2 (du) šaunamuosius ginklus ir 5 (penkis) šovinius (šaudmenis) bei vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“, o sužinojęs apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl šaunamųjų ginklų dingimo, ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 6 d. šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact“ atnešė ir slapta numetė (duomenys neskelbtini) PK vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), o šaunamąjį ginklą „Kevin“ su 5 šoviniais, ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 18 d. atnešė ir taip pat slapta išmetė kieme prie to paties policijos komisariato, policijos įstaigos vadovams melagingai pranešdamas apie kieme surastą ginklą „Kevin“, o vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“ neteisėtai laikė savo automobilio dėtuvėje iki 2012 m. vasario 24 d., 14.00 val., kai (duomenys neskelbtini). apžiūros metu jis buvo surastas ir paimtas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ištirti ir šiame nuosprendyje jau įvertinti įrodymai patvirtina, kad buvęs policijos pareigūnas S. L. tyrimo metu nenustatytoje vietose bei savo automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų dėtuvėje, neturėdamas leidimo nenustatytą laiką neteisėtai laikė pistoletą „Kevin“ su 5 (penkiais) šoviniais (šaudmenis) bei tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė revolverį „ME 38 Compact“, kuriuos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl iš tarnybinių ginklų saugyklos dingusio pistoleto „Kevin“ ir 5 (penkių) šovinių dėtuvės išmetė (duomenys neskelbtini) PK teritorijoje.
Aplinkybę, kad S. L. automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje laikė vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“, be automobilio „Ford Mondeo“ apžiūros protokolo ir fotonuotraukų, kuriuose užfiksuota, jog šio automobilio dėtuvėje apžiūros metu tarp kitų daiktų rasta S. L. legaliai turimo ginklo „Baikal“ šovinių dėtuvė ir vienas 9 mm kalibro šovinys „Luger“ ir šepetėlis ginklui valyti (1 t., 84-89 b.l.), patvirtina liudytojo – ikiteisminį tyrimą ginklų dingimo byloje atlikusio A. A. parodymai.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A., be kita ko, nurodė, jog buvo turima duomenų, kad S. L. ginklą „Kevin“ laikė automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje. Jam, specialistui E. L. ir vairuotojui nuvykus į Lasių namus, buvo atliekama automobilio „Ford Mondeo“ apžiūra – specialistas ėmė daiktus iš automobilio daiktų dėtuvės ir dėjo ant sėdynės. D. L. dalyvavo apžiūroje, stovėjo prie automobilio iš keleivio pusės, nes priešingu atveju apžiūra nebūtų atliekama. Daiktų dėtuvėje buvo rasta dėtuvė, šovinys, šepetėlis ginklui valyti. Paklausus, kieno šie daiktai, D. L. atsakė, kad jos vyro, nes jis turi savigynai ginklą. Iš dėtuvės paimti mėginiai buvo įdėti į voką, tinkamai supakuoti. D. L. duoti parodymus atsisakė. Perskaičius apžiūros protokolą D. L. pastabų nepateikė ir protokolą pasirašė.
Liudytojas – specialistas E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio „Ford Mondeo“ apžiūroje nuo automobilio atrakinimo momento dalyvavo S. L. žmona. Paaiškino, jo pirmiausia jis fiksavo įvykio vietą nekontaktuodamas, kol nepadarė nuotraukų. Atidaręs daiktų dėtuvę, jis užfiksavo jos turinį, po to išėmė ir apžiūrėjo daiktus, juos nufotografavo. Nurodė, jog tyrėjas ir S. L. žmona visą laiką stovėjo šalia, dalyvavo pakuojant voką.
Automobilio „Ford Mondeo“ apžiūrą atlikusių pareigūnų – liudytojų A. A. ir E. L. parodymai atitinka kitų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus, yra logiški ir nuoseklūs, todėl netikėti jais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „Ford Mondeo“ daiktų dėtuvėje buvo rasti S. L. priklausančio pistoleto šovinių dėžutė ir šepetėlis ginklui valyti, kas patvirtina, kad jis taip pat šiuo automobiliu naudojosi, o kiti šiuo automobiliu naudojęsi asmenys – D. L., D. P. ir I. L., kategoriškai neigė matę ar laikę automobilyje šovinius, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad daiktų dėtuvėje rastas 9 mm kalibro šovinys „Luger“ priklausė S. L., kuris turėdamas ilgametę darbo policijoje patirtį, žinojo, kad ginklų ir šovinių laikymas be leidimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau nepaisant to, neteisėtai laikė minėtus ginklus ir šovinius.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad automobilio „Ford Mondeo“ apžiūrą ir poėmį atlikę policijos pareigūnai nebuvo tiek atidūs ir dėmesingi, kiek privalo būti procesinius veiksmus atliekantys pareigūnai, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti tyrėjo A. A. ir specialisto E. L. atliktų procesinių veiksmų patikimumu, juolab, kad jų atliktų procesinių veiksmų rezultatai tik patvirtina kitus byloje esančius S. L. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu liudytojos D. L. parodymus kitų įrodymų kontekste teisėjų kolegija vertina kaip jos siekį padėti vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad S. L. tyčia neteisėtai laikė pistoletą „Kevin“, dėtuvę su 5 (penkiais) šoviniais, revolverį „ME 38 Compact“ bei vieną 9 mm kalibro šovinį „Luger“, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teisėjų kolegija, skirdama kaltinamajam S. L. bausmes, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnio 2 dalies numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. L. padarė du sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus (BK 228 straipsnio 2 dalis ir BK 254 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), būdamas statutiniu valstybės tarnautoju savo darbinėje veikloje, iš darbo santykių kylančius įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos ir valstybės interesams, ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ( BK 253 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis ). Tokiais savo neteisėtais veiksmais S. L. iškreipė policijos paskirtį ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė, tačiau iš bylos duomenų spręsti, jog S. L. turėtų ketinimų realizuoti pagrobtus ir laikytus ginklus bei šaudmenis, nėra pagrindo, juolab, kad jis sureagavo į vadovų raginimą grąžinti pagrobtus ginklus ir juos grąžino.
Kaip matyti iš bylos bei proceso dalyvių asmens duomenų, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis S. L. nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas ( 23 b. l.), psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas ( 28 b.l ), psichiatrijos ligoninėje negydytas, remiantis Kauno apskrities VPK Personalo skyriaus 2012 m. vasario 24 d. pažyma apie vidaus tarnybą Nr. 20-1-PAZ-71, per tarnybos laiką nuo 1993 m. kovo 23 d. yra septyniolika kartų skatintas, tris kartus baustas, tačiau pažymos išdavimo metu tarnybinės nuobaudos negaliojo (3 t., 29 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų ir jokių išimtinių aplinkybių S. L. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį ar taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teisėjų kolegija skiria S. L. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas švelniausias bausmes, savo dydžiu artimesnes įstatyme numatytam bausmės minimumui.
Atsižvelgiant į tai, kad ginklus ir šaudmenis S. L. pagrobė atlikdamas savo tarnybines pareigas, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), subendrinamos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, subendrinama su bausme, paskirta S. L. už ginklų ir šaudmenų laikymą.
Į S. L. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. kovo 1 d.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
S. L., gimusį 1965 m. kovo 27 d., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 40 MGL (5 850 Lt ) bauda;
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;
pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrinamos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė S. L. skiriama 50 parų areštas, jį atliekant areštinėje.
Į S. L. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. kovo 1 d.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų panaikinti.