Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė yra darbingo amžiaus, neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis sūnumi, neturi kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo nepriteisti iš atsakovės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik, kad nėra pagrindo, bet tai grubiai pažeistų ir nepilnamečio šalių vaiko interesus gauti tinkamą išlaikymą ir patenkinti vaiko būtinus poreikius. Atsakovė sūnumi nesirūpina ir jam neteikia išlaikymo jokia forma, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės priteistinas už keturis mėnesius, t. y. nuo 2021-12-01 iki 2022-06-01, skaičiuojant į mėnesį po 250,00 Eur – 1500,00 Eur. Gyvenant santuokoje ieškovas su atsakove neįsigijo bendrų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų. Asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ieškovas neturi, su atsakove K. B. bendrų bei solidarių prievolių taip pat neturi. Bei nėra jokių prievolių, kurias būtų prisiėmusi atsakovė šeimos interesais ar turėdama ieškovo sutikimą. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti B. pavardę, atsakovei – B. pavardę.

Ieškovas P. B. 2022-10-17 teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jiems bendraujant atsakovė pradėjo lauktis, todėl jie 2017-02-10 susituokė. Nuo pat pradžių sunkiai sekėsi kartu gyventi, nesutapo charakteriai, pradėjo nekreipti dėmesio vienas į kitą. Norėjo nutraukti santuoką bendru sutarimu, bet atsakovė dingo. Jie nuo 2018 m. neveda bendro ūkio ir nemato galimybės išsaugoti šeimą. Sutinka, kad atsakovei liktų santuokinė pavardė. Ieškovas nutraukė santykius su sugyventine, todėl pakeitė gyvenamąją vietą, dabar jis gyvena mamos namuose (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir močiute. Tai yra nuosavas, keturių kambarių namas, jam su sūnumi skirti du kambariai, P. įrengtas atskiras kambarys. Prie sūnaus išlaikymo priskiriamos transporto išlaidos, kadangi ieškovas neturi automobilio, prašo, kad kas nors nuvežtų jį sus sūnumi esant reikalui, už ką susimoka. Sūnus kol kas nelanko būrelių ir dėl to išlaidų nepatiria. Ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, dirba pas ūkininką, jo mėnesinės pajamos apie 1 400,00 Eur, savo poreikiams skiria apie 400,00 Eur, sūnui apie 500,00 Eur. Valstybė sūnui skiria 80,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo momento, kai atsakovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo, kreditorių ieškovas neturi.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą ir laiką pranešta asmeniškai šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. administracijos CM skyriuje (akto įrašo Nr. 7) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. B., kuris yra nepilnametis.

Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl jų abiejų kaltės, kadangi santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Nebuvo vienas kitam lojalūs, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitą moraliai, nesistengė ir nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui.

Sutuoktiniai apie keturis metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, kiekvienas turi savo gyvenimą, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas įvertinęs ieškovo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo paaiškinimų, reikalavimui neprieštaravo, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena apie pakankamai ilgą laiko tarpą, abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, nesistengė išsaugoti santuokos, nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama prigimtinė pavardė – B., atsakovei santuokinė – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nepareiškė reikalavimo priteisti jiems išlaikymą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė, būdama tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Teismui pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje nurodyta, jog dėl K. B., kuriai Prienų savivaldybės Socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, 2022-06-30 bendrauta telefonu su atvejo vadybininke, kuri paaiškino, kad atsakovė gyvena asocialų gyvenimą, valkatauja, socialiniai darbuotojai atsakovės namuose neranda, skambinant telefonu atsiliepia labai retai, į atvejo vadybos posėdį prisikviesti nepavyksta, todėl svarstoma liepos mėnesio pabaigoje atvejo vadybą nutraukti. VTAS įvertinęs visą surinktą informaciją, davė išvadą, jog atsižvelgiant į ieškovo galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas nepilnamečiam sūnui P., jo nuolatinius ir artimus santykius su tėvu, giminaičiais, P. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Todėl įvertinus bylos medžiagą, atsakovei nepareiškus prieštaravimų, šalių nepilnamečio sūnaus P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio P. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą ir patiriamas išlaidas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. B. nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės po 250,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma, atsižvelgiant į tai, kad sūnus auga ir ateityje jo poreikiai tik didės, vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio ir šios naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą, turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena savo motinos namuose, dirba pas ūkininką, jo atlyginimas apie 1 400,00 Eur per mėnesį. Ieškovo materialinę padėtį sunkina tai, kad jam vienam tenka visa sūnaus išlaikymo našta, nors pareiga išlaikyti sūnų yra abiejų tėvų. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti pusę sūnaus išlaikymui reikalingos sumos, t. y. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad valstybė sūnaus išlaikymui skiria 70,00 Eur, šia suma ieškovas sumažino prašomą priteisti išlaikymą. Atsakovė duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas teismui nepateikė. Iš ieškovo pateiktų bei teismo savo iniciatyva išsireikalautų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, kad ji turto neturi ir nedirba. Nors teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovės turtinę padėtį, tačiau akivaizdu, kad atsakovė tam tikras pajamas gauna ir iš jų pragyvena. Duomenų, kad atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių ar turėtų sveikatos problemų nėra. Todėl, teismo nuomone, atsakovė gali ir privalo lygia dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius, iš atsakovės priteistinas nepilnamečiam šalių sūnui išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-06-16 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio P. B. atstovas P. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pažymėtina, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo laikotarpiu nuo 2021-12-01 (sūnaus ieškovui perdavimo momentas) iki 2022-06-01, todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis ir nurodytuoju laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji bent minimaliai rėmė savo nepilnametį sūnų. Todėl nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą sūnui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-06-01 atsakovės K. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriama suma taip pat privalėjo būti 250,00 Eur. Todėl iš atsakovės priteistinas 1 500,00 Eur (250,00 x 6) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui P. B. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas pateikė į bylą įrodymus jog patyrė 586,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-06-16 CBP 3357). Ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 586,00 Eur jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Valstybei iš atsakovės priteistina 67,50 Eur žyminio mokesčio už vaikui priteistą išlaikymą. Taip pat iš atsakovės atitinkamai priteistinos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 7, tarp P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui P. B. palikti prigimtinę pavardę B., o atsakovei K. B. santuokinę pavardę B.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu P. B..

Priteisti iš atsakovės K. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-06-16 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį nepilnamečio P. B. atstovą P. B..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. B., nepilnamečiam sūnui P. B., 1 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-12-01 iki 2022-06-01.

Priteisti ieškovui P. B. iš atsakovės K. B. 586,00 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. B. 80,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.