Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J., laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas E. J. kaltės nepripažino, paaiškino, kad buvo mokami atlyginimai darbuotojams, kad vyktų darbas, turėjo tikslą „išjudinti“ įmonę. Kai tapo įmonės vadovu, ji jau buvo sunkioje padėtyje. Mokėjimai buvo atliekami įmonės darbuotojams, buvo parduotas įmonės turtas, mokama antstoliui, buvęs vadovas lyg buvo atleistas, buvo neišmokėtos išeitinės. Įmonė neturėjo pinigų. Šios įmonės vadovu buvo nuo 2021 m. vasaros iki Naujų metų, po to bandė atsistatydinti, važiavo į Registrų centrą tam, kad paliktų vadovo pareigas, nes įmonė jau neturėjo pinigų ir nieko negalėjo daryti. Iš vadovo pareigų buvo išregistruotas lyg tai 2022 m. gruodžio 28 d. Pripažįsta faktą, kad įmonėje buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, jam buvo žinoma, kad buvo susikaupęs įsiskolinimas. Kai mokėdavo algas, Sodros, gyventojų pajamų mokesčius mokėjo. Visos sumos nesumokėdavo, nes nesurinkdavo tiek pinigų. Žinojo, kad turi atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau darbai sustotų, jei žmonės negautų pajamų. Žmonės, negavę pajamų, nedarys darbų, taigi įmonė negaus pajamų. Pasirinko kitą prioritetą – pirmiausia mokėjo darbuotojams algas ir tikėjosi, kad viskas bus gerai, sutinka, kad nemokėjo mokesčių. Nepamena, ar buvo atliekami išieškojimo veiksmai. Antstoliai tikrai buvo, kadangi dėl darbuotojų atleidimo vėlavo atsiskaityti, trūkstant lėšų. Gyventojų pajamų mokestis, Sodra buvo ne kartą nurašomi nuo sąskaitos. Dalį mokestinės nepriemokos dengė, buvo taip, kad vieną mėnesį sumoka, kitą vėluoja. Išlaidų buvo daugiau, nei įmonė surinkdavo pinigų. Stengėsi didinti srautą ir kiekį. Atėjus dirbti, įmonėje jau buvo trūkumai, prarado daug klientų ir tvarkytojų. VMI bendrovei iškėlė bankroto bylą. Galbūt neteisingai išsireiškė, kad nepripažįsta kaltės, tiesiog nenorėtų būti baudžiamas. Šiuo metu dirba, jo atlyginimas siekia apie 1 100 Eur, atskaičius mokesčius. Prašo sumažinti nuobaudą arba jos netaikyti.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 80).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) įregistruota juridinių asmenų registre 2016 m. sausio 8 d., buveinė - (duomenys neskelbtini), pagrindinė vykdoma veikla - kita valymo veikla. Paskutinis Bendrovės vadovas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. - E. J.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 30 603,75 Eur. Įsiskolinimą sudarė: 20,72 Eur mokestis už aplinkos teršimą (susidarė 2022 m. vasario 15 d.), 4 347,98 Eur Gyventojų pajamų mokestis (susidarė nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. vasario 28 d.), 26 235,05 Eur Pridėtinės vertės mokestis (25 893,36 Eur susidarė nuo 2020 m kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 25 d.). 2021 m. kovo 1 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dėl 35 302,70 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau 2022 m. balandžio 9 d. sprendimu nutraukta dėl to, kad Bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Paskutinė įmoka - 1 604,66 Eur, pagal mokestinės paskolos sutartį buvo gauta 2021 m. rugsėjo 7 d. VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2022 m. vasario 21 d. Siekiant nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, VMI 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti Bendrovei priklausančių sąskaitų išrašus. Minėta kredito įstaiga 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė Bendrovės sąskaitų, tame tarpe ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą. Šios sąskaitos išrašo duomenimis, 2021 m. spalio 8 d. likutis – 2 083,94 Eur, gauta – 50 560,29 Eur, likutis 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 0 Eur. Pareiškime pateikiama keletas nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. sausio 18 d. pavyzdžių: 2021 m. gruodžio 13 d. pervesta 650 Eur suma S. P., 950 Eur suma E. J., 2021 m. gruodžio 15 d. 308,50 Eur suma pervesta I. A., 332,50 Eur suma – R. R., 607,50 Eur suma – A. M., 360 Eur suma – V. T. ir kt. Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog Bendrovės vadovas E. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė, gaudama dideles įplaukas (2022 m. sausio 5 d. gauta 7 826,96 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini)), turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė, akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, iš kurių matyti, kad E. J. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. (b. l. 6-7); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai (b. l. 8, 54-62); UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas, iš kurio matyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 10-53).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka (2024 m. vasario 14 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 30 603,75 Eur) susidarė nuo 2020 m. kovo 25 d., liepos 25 d. atitinkamai iki 2022 m. liepos 25 d., vasario 28 d. Taigi, mokestinė nepriemoka jau buvo E. J. pradėjus vadovauti Bendrovei, įsiskolinimas valstybės biudžetui augo jo vadovavimu laikotarpiu. E. J., nors nurodė kaltės nepripažįstantis, iš jo paaiškinimų turinio matyti, kad faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių jis neginčija. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad atėjus dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), jos padėtis jau buvo sunki, skolos buvo išieškomos antstolių, turėjo siekį bendrovę atgaivinti, todėl stengėsi didinti srautą, darbų kiekį, ir vis tiek pakankamai lėšų bendrovė nesurinkto, prarado darbuotojus, klientus. Matyti, kad E. J. vadovavimo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimai veiksmai (nurodymai išieškoti iš mokesčių mokėtojo sąskaitos bei turto). Tuo tarpu, net ir turint įsiskolinimų, nurodomu laikotarpiu buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Kaip minėta, apklaustas teisme E. J. neneigė aplinkybės, kad buvo vykdomi žemesnės eilės kreditorių reikalavimai, nurodė siekęs tęsti įmonės veiklą, buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, priešingu atveju, pastarieji neatliktų darbo ir bendrovė negautų pajamų už teikiamas paslaugas.

Be minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams patvirtina ir AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) (2 039,37 Eur), MB (duomenys neskelbtini) (484 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (981,31 Eur), atlikti mokėjimai fiziniams asmenims. Kaip nurodoma VMI pareiškime, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI buvo vykdomi 2022 m. vasario 21 d. – 2022 m. rugsėjo 13 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ar sąskaitų bei turto, 2022 m. balandžio 9 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta.

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrovės veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis ar darbuotojais, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad E. J., laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Skirdamas administracinę nuobaudą E. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes (viso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo mokestinė nepriemoka, iki asmens vadovavimo bendrovei pradžios buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau matyti, kad E. J. einant vadovo pareigas ji nebuvo vykdoma, dėl ko 2022 m. balandžio 9 d. nutraukta). Įvertintini administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys - Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, asmuo baustas už deklaracijų nustatyta tvarka nepateikimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, didžioji dalis baudų sumokėta (apie sumokėjimą duomenų nėra dėl vieno nusižengimo). Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda. Jokių išimtinių aplinkybių šioje byloje, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad net ir minimalios aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas nebūtų proporcingas E. J. padarytam administraciniam nusižengimui ar pastarojo asmenybei, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

E. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

E. J. išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-249-1127/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.