- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- A-756-1368-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2008 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (15/6-14)12RP-83 bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą iš naujo.
Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamentas savo sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su asmenine baime būti persekiojamai dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuriai gresia persekiojimas dėl visuomenėje paplitusio ir plačiai taikomo lyties organų žalojimo, stipraus visuomenės spaudimo bei kultūrinių pažiūrų. Teigė, kad skundžiamas Migracijos departamento 2008 m. spalio 16 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. pažymose Nr. COD-15/6-14-12-176 ir Nr. COD-15/6-12-173 nepateikiama jokios informacijos apie situaciją Kongo Demokratinėje Respublikoje bei apie rytų Kasajų ar kitas Kongo Demokratinėje Respublikoje gyvenančias gentis ir jų tradicijas. Todėl Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai informacijos, nepagrįstai konstatavo, jog rytų Kasajų gentys, kurių teritorijoje pareiškėja gyveno, neatlieka moterų genitalijų žalojimo. Tvirtino, kad Migracijos departamentas neatliko informacijos apie jos kilmės valstybę tyrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareikštu skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad informacija apie rytų Kasajų genties tradicijas lyties organų žalojimo aspektu nebuvo pateikta, nes nebuvo rasta jokių duomenų, kad rytų Kasajų gentys atlieka tokius žalojimus. Tokių duomenų nebuvimas liudija apie pareiškėjos pateiktos informacijos abejotinumą, o ne apie skundžiamo atsakovo sprendimo nepagrįstumą. Teigė, kad pareiškėja nei prašymo nagrinėjimo metu, nei apskųsdama Migracijos departamento sprendimą nepateikė jokios informacijos, kuri patvirtintų jos žodžių teisumą ir paneigtų Migracijos departamento turimą informaciją, kad jai negresia persekiojimas dėl stipraus visuomenės spaudimo ir kultūrinių pažiūrų. Tvirtino, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje lyties organų žalojimas nėra paplitęs ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad rytų Kasajų gentis, iš kurios yra kilusi pareiškėja, tokius žalojimus atliktų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos M. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas gali būti suteiktas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Ši teisės norma iš esmės identiška Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai aplinkybei. Teismas pabrėžė, kad visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetine prielaida, be to, persekiojimas turi būti individualus. Pareiškėjos baimė sugrįžti į kilmės valstybę ir būti persekiojamai dėl tautybės, dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei (Kasajų genčiai), turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet konkrečiomis aplinkybėmis.
Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nėra duomenų apie tai, jog rytų Kasajų gentys atlieka pareiškėjos nurodytus žalojimus. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos, kuri patvirtintų jos žodžių teisumą, todėl teismas abejojo pareiškėjos pasakojimo tikrumu ir manė, kad pareiškėja savo istorija sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti persekiojimo kriterijus bei taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį dėl kitų priežasčių. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasakojimai apie grėsmes kilmės valstybėje nėra nuoseklūs. Atvykusi į Rusiją ji prieglobsčio neprašė, nors turėjo tokią galimybę, buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, tačiau prieglobsčio Lietuvoje taip pat neprašė, vyko į Čekiją, ir tik grąžinta į Lietuvą bei patalpinta užsieniečių registracijos centre, paprašė prieglobsčio. Byloje surinkta informacija ir pareiškėjos paaiškinimai neįrodo prieglobsčio prašytojos baimės būti persekiojamai Kongo Demokratinėje Respublikoje, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Byloje nenustatyta jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių, pareiškėjos pateikti argumentai bei apklausų metu išdėstyti teiginiai akivaizdžiai nėra susiję su jos baime dėl lyties organų žalojimo ar priklausymo socialinei grupei (Kasajų genčiai), todėl jie nėra susiję su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja į Rusijos Federaciją buvo išvežta prievarta, šioje šalyje būtų buvusi prievarta uždaryta į viešnamį, todėl nesant įrodymų apie fizinį ar psichologinį smurtą, grasinimus ar žeminimus dėl neatliktos operacijos, teismas atmetė skundą dalyje dėl Migracijos departamento sprendimo pareiškėjai nesuteikti papildomos apsaugos pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį. Konstatuota, kad Migracijos departamento 2008 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (15/6-14)12RP-83 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Kongo Demokratinės Respublikos pilietei M. T. ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kongo Demokratinę Respubliką“ yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja M. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų perduotas iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamento pateikta 2008 m. spalio 6 d. pažyma Nr. COD-15/6-14-12-176 patvirtina, jog Kongo Demokratinėje Respublikoje yra nustatyta moterų genitalijų žalojimo atvejų, ši procedūra atliekama 5 procentams moterų. Teigiama, kad dažniausiai šiuo būdu žalojamos jaunos merginos, priklausančios atsiskyrusioms etninėms bendruomenėms šalies šiaurėje, tačiau tai nepaneigia galimybės, kad ir kituose šalies regionuose minėta procedūra gali būti taikoma.
2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 83 straipsnio 1 dalis numato, jog kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Migracijos departamentas nepateikė tikslių duomenų apie Kasajų genčių papročius ir lyties organų žalojimą, todėl turi būti taikomas abejonės privilegijos principas ir turimi duomenys vertinami pareiškėjos naudai.
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji serga cukriniu diabetu, netyrė ir nevertino šia liga sergančių asmenų padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje. Pareiškėja teigia, kad dėl šios ligos jos teisei į gyvybę ir sveikatą Kongo Demokratinėje Respublikoje kiltų pavojus.
4. Pagal Migracijos departamento pateiktą 2008 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. COD-15/6-12-173, Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1998 m. vyksta pilietinis karas, jau nusinešęs 5,4 mln. gyvybių, šio konflikto metu naudojamas smurtas ir prieš civilius gyventojus, žaginamos moterys, humanitarinėms organizacijoms kliudoma teikti pagalbą ir pan. Šios aplinkybės atitinka papildomos apsaugos suteikimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareikštais argumentais, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Be motyvų ir argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovas papildomai pažymi, kad prieglobsčio prašytojo baimė (subjektyvus faktorius) turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet ir objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Nurodo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kad gali būti pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės, nes kilmės šalyje jai nebus suteikta reikiama medicininė priežiūra. Migracijos departamentas parengė 2008 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. KDR-15/6-14-12-185, kuria remiantis galima teigti, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje yra galimybė gauti medicininę pagalbą gydant cukrinį diabetą. Pabrėžia, kad Migracijos departamente buvo surinkta ir įvertinta nauja informacija apie padėtį Kongo demokratinėje Respublikoje (2008 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. KDR-15/6-13-12-183), kuria remiantis matyti, jog kovos veiksmai šalyje vyksta Šiaurės Kivu provincijoje, esančioje rytinėje šalies dalyje. Informacijos apie tai, kad konfliktas plėstųsi už minėtos provincijos ribų, nėra. Todėl įvykiai Šiaurės Kivu provincijoje neįtakoja saugumo situacijos pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje, esančioje šalies pietinėje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos siekimo gauti prieglobstį (pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Pareiškėja M. T. grindžia savo prašymą baime būti persekiojama dėl priklausymo socialinei grupei – Kongo Demokratinės Respublikos rytų Kasajų genčiai, kurioje paplitusi tradicija žaloti jaunų moterų genitalijas. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo papildomus argumentus, į kuriuos, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, t. y. galimybės kilmės šalyje gydytis nuo cukrinio diabeto, kuriuo ji serga, nebuvimo bei grėsmės jos sveikatai ir gyvybei dėl Kongo Demokratinėje Respublikoje vykstančio pilietinio karo.
Iš Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies dispozicijų matyti, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra ta, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nurodyti šiose teisės normose, t. y. asmuo bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (86 str. 1 d.); ar jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu ir kt. (87 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė tokios baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, jos teigimu, iš kilmės šalies išvyko būdama 16 metų. Gyveno Rusijos Federacijoje, į Lietuvos Respubliką atvyko (ir iš Prahos oro uosto į Lietuvą buvo sugrąžinta) pasivadinusi K. L. , su įtariamai suklastotu Belgijos Karalystės piliečio pasu, kurį, pareiškėja nurodo atsitiktinai, kartu su (geležinkelio ir avialinijų transporto) bilietais bei pinigais, radusi gatvėje. Duomenų, kad pareiškėja būtų prašiusi prieglobsčio Rusijos Federacijoje (ar kitoje valstybėje) iki jos sulaikymo Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Pirminėje apklausoje Užsieniečių registracijos centre pareiškėja išreiškė pageidavimą grįžti į Kongo Demokratinę Respubliką. Prieglobsčio prašyme pareiškėja, pasakodama apie jos kilmės šalies (gyvenamosios vietos Konge) tradicijas, nurodė, kad jai sulaukus 16 metų turėjo pjauti gimdą. Kai ji nesutiko, įtėviai ėmė su ja blogiau elgtis, ir vieną naktį pasakė, jog turi išeiti iš namų. Vėliau pareiškėja jau nurodė, kad globėjų šeimoje ją mušdavo, kartais neduodavo valgyti, išvarė iš namų todėl, kad atėjus laikui nenorėjo atlikti apipjaustymo apeigų. Papildomoje apklausoje pareiškėja konkrečiai apie jos nurodytą apipjaustymo procedūrą nurodyti negalėjo, tik paaiškino, kad jos draugei tai buvo padaryta ligoninėje, operacijos metu taikyta narkozė. Pareiškėja nurodė, kad jei sugrįš į savo kilmės šalį, jos laukia mirtis, nes neturės kur gyventi, niekas ja nesirūpins.
Migracijos departamento 2008 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. COD-15/6-12-173 ,,Apie politinę ir žmogaus teisių situaciją Kongo Demokratinėje Respublikoje; galimybes persikelti šalies viduje; Kongo DR piliečių prieglobsčio prašymų nagrinėjimo praktiką ES šalyse“, 2008 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. COD-15/6-14-12-176 ,,Apie moters genitalijų žalojimą Kongo Demokratinėje Respublikoje“ yra nurodyti Pasaulinės sveikatos organizacijos 2008 m. gegužės mėnesio duomenys apie mergaičių genitalijų žalojimo (MGŽ) atvejus Afrikos vakarų, rytų, šiaurės rytų regionuose, taip pat tam tikrose Azijos ir A. R. šalyse. Dažniausiai MGŽ atliekama socialiniais sumetimais mergaitėms nuo 0 iki 15 metų, kartais ir vyresnio amžiaus. Kongo Demokratinė Respublika tarp 28 Afrikos šalių, kuriose oficialiai užregistruoti MGŽ atvejai, nenurodyta. Vaikų teisių komiteto 27-osios sesijos (vykusios 2001 m. gegužės 21 d. – birželio 8 d.) ataskaitoje bei JAV Valstybės departamento 2005 m. informacijoje nurodyta, kad MGŽ nėra išplitęs visoje Kongo Demokratinėje Respublikoje, dažniausiai taip žalojamos jaunos merginos iš atsiskyrusių etninių bendruomenių šiaurėje.
Taigi pažymėtina, jog jokios informacijos, patvirtinančios pareiškėjos pasakojimą, kad MGŽ yra atliekamas merginoms, gyvenančioms pietinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje (t.y. pareiškėjos gyvenamojoje vietoje), nėra. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto abejonės privilegijos principo, kadangi prieglobsčio prašytojos pasakojimai nėra visiškai nuoseklūs, ir jų visiškai nepatvirtina Migracijos departamento surinkta informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės šalyje.
Aplinkybė, kad pareiškėja serga cukriniu diabetu, nėra ginčijama, ji buvo žinoma ir atsakovui sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Iš Migracijos departamento 2008 m. gruodžio 11 d. pažymos Nr. KDR-15/6-14-12-185 ,,Apie galimybę gauti būtiniausią medicinos pagalbą Kongo Demokratinėje Respublikoje (Kasai-Oriental provincijoje, Kabindoje); galimybę reguliariai gauti insulino injekcijas medicinos įstaigose arba įsigyti jį vaistinėse“ matyti, kad gauti medicininę pagalbą gydant cukrinį diabetą pareiškėjos kilmės šalyje yra. Be to, vykdyti sergančiųjų cukriniu diabetu priežiūros projektus 2005-2009 metais yra įsipareigojusi Pasaulinė cukrinio diabeto asociacija, o įgyvendinti projektą, leidžiantį ligoniams gauti insuliną lengvatinėmis kainomis numatė Novo Nordisk farmacijos kompanija. Tad objektyvių ir pakankamų individualios grėsmės pareiškėjai dėl jai nustatytos ligos įrodymų byloje taip pat nėra.
Migracijos departamentas surinko ir įvertino informaciją taip pat ir apie Kongo Demokratinėje Respublikoje vykstantį karinį konfliktą (2008 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. KDR-15/6-13-12-183). Nustatyta, kad kovos veiksmai tarp nušalinto generolo L. N. vadovaujamų sukilėlių ir Kongo Demokratinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyksta Šiaurės Kivu provincijoje, esančioje rytinėje šalies dalyje. Duomenų, kad karinis konfliktas būtų pasiekęs pareiškėjos gyvenamąją vietovę pietinėje šalies dalyje (Kasai-Oriental provincijoje), nėra. Todėl atsakovas pagrįstai tvirtina, kad įvykiai Šiaurės Kivu provincijoje neįtakoja saugumo situacijos pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje kilmės šalyje.
Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte; jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyti šalies kultūrinio, politinio, ekonominio pobūdžio pažeidimai savaime nėra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjai. Byloje nėra nustatyta individualiai vertintinų aplinkybių, dėl kurių buvimo pareiškėjai jos kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus. Pareiškėja taip pat nenurodė, kad jos atžvilgiu kilomės šalyje buvo įvykdyti veiksmai, pažeidę žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepaisant to, jog Kongo Demokratinėje Respublikoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Pareiškėja nepateikė informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad ji negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jos kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Iš pačios pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad į kilmės šalį ji nenori grįžti dėl ekonominių priežasčių. Anksčiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad apeliantė nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, t. y. dėl priežasčių, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ar 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų sąlygų bei nėra pakankamai duomenų, kad jos atitinka to paties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies dispozicijos sąlygas.
Dėl išdėstytų priežasčių tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.