Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui M. Š., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo byloje – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į šalių prašymus, civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei rašytinių įrodymų, esančių Kauno miesto 18-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. 67/2010 „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. G. palikimą“, nustatyta, kad G. J. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po G. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos įstatyminė įpėdinė – dukra V. Š. priėmė palikimą, pateikusi Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarui D. G. pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodė, jog po G. J. mirties liko paveldimas turtas – butas, kitu įpėdiniu nurodė G. J. sūnų R. J. (ieškovą). V. Š. pareiškimo apie palikimo priėmimą pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 67/2010, 2010 m. birželio 10 d. palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre Nr. T2-10/00027969. 2010 m. birželio 10 d. įgaliojimu įpėdinė V. Š. įgaliojo M. J. vesti paveldėjimo bylą po G. J. mirties. Iš paveldėjimo byloje esančio mirties liudijimo nustatyta, jog V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Notarui buvo pateiktas Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. 1997 m. gegužės 23 d. patvirtintas G. J. testamentas, registracijos Nr. 1-1921, kuriuo pastaroji visą savo turtą paliko R. J.. Uždarosios akcinės bendrovės „Archyvų sistemos“ 2015 m. vasario 2 d. raštas patvirtina, jog G. J. sudarytas ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. 1997 m. gegužės 23 d. patvirtintas testamentas registracijos Nr. 1-1921, nebuvo pakeistas ar panaikintas. Duomenys paveldėjimo byloje Nr. 67/2000 patvirtina, jog V. Š. iki mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į G. J. turtą.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). Tačiau priėmusiais palikimą yra laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų – mirties liudijimo (b. l. 11) G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktas 1997 m. gegužės 23 d. sudarytas G. J. testamentas, patvirtintas Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. (b. l. 6), patvirtina, jog G. J. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausė, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko R. J. (ieškovui šioje byloje). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (b. l. 25-26) nustatyta, jog G. J. nuosavybės teise priklausė 35/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti mokesčių mokėjimo kvitai, banko sąskaitos išrašai (b. l. 6, 20-24) patvirtina, jog mokesčius už G. J. nekilnojamąjį turtą po jos mirties mokėjo pagal ieškovo R. J. nurodymą jo buvusi sutuoktinė M. J..

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. J. mirties priėmė jos palikimą kaip testamentinis įpėdinis, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Atsakovas M. Š. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog jam žinoma, kad visą ginčijamą turtą po G. J. mirties iškart perėmė, prižiūrėjo, išlaikė, valdė ir tebevaldo jos vienintelis sūnus R. J..

Byloje teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovas iš karto po motinos mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdamas likusiu turtu – butu, rūpintis kaip savo, už turimą turtą (butą) mokėjo mokesčius valstybei, paveldimą turtą prižiūrėjo ir jį tvarkė kaip savą turtą, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikėjos mirties. Mirusiosios G. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais ieškovas, būdamas testamentiniu G. J. turto paveldėtoju, išreiškė valią įgyti visas teises į jos palikimą.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Atsakovas M. Š. (ieškovo mirusios sesers V. Š. sutuoktinis) atsiliepime į ieškinį sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad ieškovas po savo motinos G. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Kaip matyti iš pateikto ieškinio ir rašytinių įrodymų (b. l. 12-13, 14-15, 16-18, bei paveldėjimo byloje esančių įrodymų), palikimą po G. J. mirties paduodama pareiškimą notarui taip pat priėmė ir atsakovo sutuoktinė (ieškovo sesuo) V. Š., kuri mirė 2015 m. sausio 7 d., nespėjusi įgyvendinti savo turtinės teisės ir palikimo įforminti, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimo. V. Š. teisių perėmėjas atsakovas M. Š. teismui nurodė, jog nepaisant to, kad sutuoktinė V. Š. priėmė palikimą po motinos mirties, jis į G. J. palikimą nepretenduoja. Kitų įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą po G. J. mirties, bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovo bei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad ieškovas R. J., būdamas testamentiniu G. J. įpėdiniu, po savo motinos G. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą.

Ieškovas, praleidęs terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo pagal G. J. testamentą, kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įrodytas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Dėl palikimo priėmimo notarine tvarka bei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu palikimo priėmimą padavus pareiškimą notarui bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įstatyminei įpėdinei V. Š., kurios teises po jos mirties perėmė atsakovas M. Š..

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paveldėjimo byloje Nr. 67/2000 esantys duomenys patvirtina, jog V. Š. buvo G. J. dukra – pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), kuri po G. J. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą 2010 m. birželio 10 d. padavė pareiškimą Kauno 18-ojo notarų biuro notarui D. G. dėl palikimo po G. J. mirties priėmimo. V. Š. pareiškimo pagrindu Kauno 18-ojo notarų biuro notaras D. G. 2010 m. birželio 10 d. užvedė paveldėjimo bylą Nr. 67/2010 po G. J. mirties. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog V. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog duomenys paveldėjimo byloje Nr. 67/2000 patvirtina, jog V. Š. iki mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į G. J. turtą.

Įstatymas numato, kad turtas yra paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

Kaip jau minėta anksčiau, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, turi teisę pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje), tačiau priėmusiais palikimą yra laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą.

Šiuo atveju, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog tiek ieškovas, tiek ir V. Š. buvo įstatyminiai pirmos eilės G. J. įpėdiniai (vaikai), turėję teisę pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po G. J. mirties, tačiau ieškovui G. J. visą savo turtą paliko testamentu.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog V. Š. neturėjo teisės pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo po motinos G. J. mirties, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu V. Š. iki jos mirties nebuvo išduotas, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl palikimo priėmimo notarine tvarka bei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).

Šioje byloje nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų teismas šalims nepaskirsto.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,76 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš ieškovo atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl palikimo priėmimo notarine tvarka bei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais. (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei pareiškėja turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,76 Eur (devynių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.