Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Rasos Gud˛iunienes, Romualdos Janovicienes ir And˛ej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešejas),

viešame teismo posedyje apeliacine ˛odinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo J. V.T. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovu J. J., K. J., N. Z., J. Z., Š. G., G. G. ieškini atsakovui J. V. T., tretiesiems asmenims Nacionalinei ˛emes tarnybai prie LR ˛emes ukio ministerijos, V. B., A. B. del servituto nustatymo bei trukdymu naudotis keliu pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

I.Ginco esme

Iki 2010 m. gegu˛es 4 d. Vyriausybes nutarimo Nr. 514 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 ,,Del apskriciu viršininku administraciju likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. gruod˛io 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Del apskriciu viršininku administraciju likvidaciniu komisiju sudarymo ir veiksmu likviduojant apskriciu viršininku administracijas“ pripa˛inimo netekusiu galios“ pakeitimo“ isigaliojimo byloje treciasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateike atsiliepima, kuriuo nurode, kad kelio, einancio i ieškovams priklausancius sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas nebuvo nustatytas. Vilniaus apskrities viršininko administracija negalejo nustatyti servituto J. V.T. ˛emes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes nera J. V.T. sutikimo del kelio servituto, todel 2007-05-04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento ˛emes reformos skyriaus 2007-04-17 pavedimu del ˛emes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)kadastriniu matavimu atliekamu UAB „Geovisata“ patikrinimo aktu buvo nutarta pilieciui J. V.T. pasiulyti atlikti ˛emes sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), del ˛emes sklypo ploto ir ribu patikslinimo kadastrinius matavimus. Pirmiausia turetu buti nustatytas kelio servitutas atsakovo ˛emes sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. sprendima panaikinti ir priimti sprendima, kuriuo netenkinti ieškovu ieškinio reikalavimu. Nurodo, kad ieškovu pasiulytas kelio servituto planas, kuris nepagristai dalino atsakovo sodyba i dvi dalis ir servitutinis kelias nutiestas taip, kad pa˛eid˛ia atsakovo teises naudotis kompaktiškai ˛emes sklype išdestytais statiniais, kurie savo funkcine paskirtimi yra susije. Be to, kelias pagal plana eina po langais ir netoli šulinio. ˇemes danga šioje vietoje yra minkšta, pelketa. Prava˛iavimas automobiliu, ypac lietingu metu yra neimanomas, nes automobilis stringa, o jei ir prava˛iuoja palieka nepataisomus pedsakus, kurie ne tik tai gadina bendra kiemo vaizda, bet per tokia kelio danga nepatogu (sunku) vaikšcioti. Turetu buti ieškomas kitas optimaliausias variantas servitutiniam keliui u˛ namo bei ukiniu pastatu, taciau šis variantas nebuvo svarstytas. Teismas nesvarste ir galimybes prava˛iuoti ieškovams valstybines reikšmes vietiniais keliais. Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateike savo išvados del galimybes ieškovams naudotis kitu keliu, nepateike išvados del galimybes nuolat naudotis tiltuku per upe, bei galimybes apva˛iuoti mano namu valda valstybines ˛emes juosta ties upe.

Pa˛ymejo, kad keliuku, vedanciu iki sodybos, naudojasi vienasmeniškai, niekas niekada juo nesinaudojo ir teismo darytos išvados del nustatyto servitutinio kelio yra neracionalios bei pa˛eid˛iancios teises naudotis namu valda pagal paskirti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neanalizavo galimybes irengti ieškovams savarankiška priva˛iavima prie namu valdos. Be to, ieškovams va˛iavimas per atsakovo sodyba nera vieninteliu iva˛iavimu i jiems priklausoma namu valda, nes jie gali netrukdomai naudotis senu keliu, nepa˛eid˛iant kitu asmenu interesu. Taip pat nera aišku remiantis kuriuo norminiu aktu teismas apskaiciavo servitutinio kelio kompensuojamus suvar˛ymus. Be to, byloje nera pateikto plano del teismo suma˛into servituto kelio iki 3 metru, o tai yra galimybe ieškovams piktnaud˛iauti savo teise nustatant servitutinio kelio koordinates.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, neper˛engiant apeliaciniame skunde nustatytu ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima teisetumo ir pagristumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nera LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, daro išvada, kad absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nera, todel pasisako tik del apeliacinio skundo argumentu.

Byloje nustatyta, kad ieškovams V. B. ir A. B. nuosavybes teise priklauso 0,041 ha ˛emes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ieškovams Š. G. ir G. G. nuosavybes teise priklauso 0.0047 ha ˛eme sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ten pat, o kitas ten pat esantis 1 ha ˛emes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiems ieškovams ir tretiesiems asmenims priklauso bendros dalines nuosavybes teise (N. Z. ir J. Z. – ½ dalis, G. G. ir G. G. – 1/8 dalis, K. J. ir J. J. po 1/8 dalis bei V. B. ir A. B. – 1/8 dalis) (I t., b.l.112-115, 116-119, 120-121). Ieškovams ir tretiesiems asmenims kelio servitutas, kad patekti i jiems priklausancius sklypus, jokiame gretimame sklype nera numatytas, nors tiesioginio susisiekimo su keliu šie sklypai neturi. Atsakovui nuosavybes teise priklauso greta esantis 5,1 ha ˛emes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.13). Pagal viešo registro duomenis atsakovo sklypui, kaip tarnaujanciam daiktui jokie kelio servitutai nera nustatyti (I t., b.l.51-52). Ieškovu, treciuju asmenu ir atsakovo sklypai ribojasi. Ieškovai nurodo, kad jie neturi galimybes keliu patekti i savo ˛emes sklypus jokiu kitu keliu, išskyrus einanciu per atsakovo sklypa, todel praše nustatyti servituta jau nuo seno egzistuojanciam keliui, atsakovas su tokiu ieškovu reikalavimu nesutiko. Taigi, byloje kilo gincas del kelio servituto nustatymo ieškovams atsakovo sklype butinumo ir pagristumo.

Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teise i svetima nekilnojamaji daikta, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujanciu daiktu), arba to daikto savininko teises naudotis daiktu apribojimas, siekiant u˛tikrinti daikto, del kurio nustatomas servitutas (viešpataujancio daikto), tinkama naudojima. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybes teises naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojima u˛tikrinama, kad kitas asmuo turetu galimybe naudotis jam nuosavybes teise priklausanciu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirti. Del to taikant servituto instituto normas butina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civiliniu teisiniu santykiu dalyviu interesu derinimo principu. Pagal LR CK 4.124 str. 1 d. servitutas gali buti nustatomas istatymo, sandoriais ir teismo sprendimu, o istatymo numatytais atvejais – taip pat administraciniu aktu. Pagal LR CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustacius servituto nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti. Kaip matyti iš bylos duomenu, ieškovai ir atsakovas nesusitare del kelio servituto nustatymo atsakovo sklype.

Teismu praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali buti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai butinas. Tokiu atveju teismas, nustatydamas servituta, turi ivertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir imanomas galimybes, kad nuosavybes teise butu galima igyvendinti neapribojant kitu savininku (valdytoju) teisiu ir interesu. Atkreiptinas demesys ir tai, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliuciu negalejimu be servituto savininkui naudotis jam priklausanciu daiktu, o su salyga, kad nenustacius servituto nebutu imanoma normaliomis sanaudomis daikto naudoti pagal paskirti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2010 m. bir˛elio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-283/2010 ir kt.). Teismas, spresdamas servituto nustatymo tikslingumo klausima, turi nustatyti ir ivertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai butinas, taip pat ar nera kitu budu servituta nustatyti prašancio asmens teisei naudotis jam priklausanciu nekilnojamuoju daiktui igyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagristos galimybes naudotis daiktu pagal paskirti tarnaujanciojo daikto savininkui suteikimo. Taip pat turi buti siekiama viešpataujanciojo ir tarnaujanciojo daiktu savininku interesu pusiausvyros, taip pat proporcingumo principu (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2009 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-527/2009, kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenu, atkuriant nuosavybes teises i sklypus, šiuo metu nuosavybes teise priklausancius ieškovams, šiems sklypams, kaip viešpataujantiems daiktams, nebuvo numatytas kelio servitutas jokiame gretimame sklype, nors tiesioginio susisiekimo su valstybiniu keliu šie sklypai neturi. Tuo tarpu atsakovo ˛emes sklype yra pa˛ymetas kelias, šiame sklype esantis nuo seno, dar prieš atkuriant nuosavybes teises ir jas igyjant atsakovui, iš dalies vietomis netgi asfaltuotas, einantis iki pat ieškovu sklypu. Tai patvirtina R. kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto ištrauka (I t., b.l.16, 39), atsakovui priklausancio sklypo laikinas ˛emes sklypo planas ir abrisas (I t., b.l.17-18), taip pat ieškovams priklausanciu sklypu abrisas (II t., b.l.160), kuriuose yra pa˛ymetas aukšciau minetas kelias. Vilniaus rajono suvestiniu skaitmetiniu duomenu ištraukoje (I t., b.l.21) aiškiai matyti ieškovams ir atsakovui priklausanciu sklypu išsidestymas, taip pat per atsakovo sklypa einantis link ieškovu ir treciuju asmenu sklypu kelias. Antstolio surašytame 2008-07-31 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole (I t., b.l.24-25) u˛fiksuota, kad kelias i ieškovu sklypa eina per upeli ir ant jo irengta tilta, upelis eina palei kelia, iš kurio sukama i ieškovu ˛emes sklypus, kito kelio artumoje nera. Todel, nenustacius ieškovams kelio servituto, nebutu imanoma normaliomis sanaudomis ieškovu ˛emes sklypu naudoti pagal paskirti. Kad tai vienintelis kelias patekti i ieškovu sklypus, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˛emes tvarkymo departamento ˛emes reformos skyriaus 2007-05-04 UAB „Geovisata“ atliekamu matavimu patikrinimo aktas (I t., b.l.15). Apelianto argumentas, kad ieškovu negalejima priva˛iuoti prie savo nuosavybes teise turimu ˛emes sklypu turi konstatuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius, yra nepagristas. Tokia aplinkybe civilineje byloje gali ir turi irodineti šalys visomis leistinomis LR CPK 177 str. nustatytomis irodinejimo priemonemis. Kaip matyti iš apelianto su apeliaciniu skundu pateiktos ištraukos iš ˛emelapio (ortofotonuotraukos (II t., b.l.63), jokio kito kelio i ieškovu sklypa per kitus gretimus sklypus nera. Teoriškai ieškovai galetu isirengti kelia i savo sklypus ir ne per atsakovo sklypa, nustatydami servitutus per kitus greta esancius sklypus, taciau tokio kelio irengimas butu neprotingas, neproporcingas ir neatitiktu normaliu protingu sanaudu. Aplinkybe, jog ieškovai, anot atsakovo, neturi pastatu jiems priklausanciame ˛emes sklype ir ˛emes sklypais nesinaudoja, neturi teisines reikšmes servituto nustatymui, nes jiems turi buti u˛tikrinta galimybe naudotis jiems priklausanciais sklypais ir patekti i juos nepriklausomai nuo statiniu ˛emes sklypuose turejimo, nuo naudojimosi sklypais esamu laiku, nes kelio servituto nustatymas reiškia ne tik patekima prie statiniu, bet galimybe naudotis jiems priklausanciais ˛emes sklypais kaip nuosavybes teises objektais. Pa˛ymetina ir tai, pagal bylos duomenis ieškovai jiems priklausanciais sklypais objektyviai negali naudotis del atsakovo veiksmu, nes atsakovas u˛tvere vieninteli i šiuos sklypus vedanti kelia ir neleid˛ia ieškovams juo naudotis. Taigi, ieškovams servituto nustatymas yra objektyviai butinas. Kaip jau mineta, kelias per atsakovo sklypa eina nuo seno, naujai kelio irengineti nereikes, šiuo keliu naudojasi pats atsakovas, todel pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas atitinka ieškovu ir atsakovo interesu pusiausvyros ir proporcingumo principus bei kitus aukšciau nurodytus kriterijus.

Byloje nera duomenu apie tai, kad ieškovai turetu galimybe priva˛iuoti prie savo sklypu valstybines reikšmes vietiniais keliais, be to, pagal byloje esancius irodymus jokie valstybines reikšmes vietiniai keliai nesusisiekia su ieškovu sklypais. Tai patvirtina ir paties apelianto su apeliaciniu skundu pateikta ortofotonuotrauka. Tokias išvadas paneigianciu irodymu atsakovas nepateike. Ieškovai irode, kad neturi galimybes normaliomis ir protingomis sanaudomis patekti i jiems priklausancius sklypus kitu budu nei per atsakovo ˛eme sklypa. Kadangi ieškovai šia aplinkybe irode, tai atsakovas, teigdamas priešingai, turejo pateikti i byla savo teiginius patvirtinancius irodymus, bet tokiu nepateike (LR CPK 178 str.). Todel teiseju kolegija pripa˛ista, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirste irodinejimo našta tarp šaliu. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurode, kad ieškovai gali naudotis senu keliu, taciau jo pateiktame plane (ortofotonuotraukoje) toks kelias nepa˛ymetas, be to, ieškovu, treciuju asmenu ir atsakovo sklypus nuo valstybines reikšmes vietinio kelio skiria Riešes upelis, todel irenginejant kita kelia, ieškovams tektu statyti nauja tilta per upeli, o tai neatitiktu normaliu sanaudu, šaliu interesu proporcingumo principu.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog turejo buti svarstomas kitas optimaliausias variantas servitutiniam keliui u˛ atsakovo namo ir ukiniu pastatu, o toks nebuvo svarstomas, yra nepagristas, todel atmetamas. Byloje abi šalys turi buti aktyvios, teikti i byla irodymus, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (LR CPK 7 str. 2 d., 8 str., 226 str.), tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teisme besalygiškai nesutiko su ieškovu reikalavimu del servituto nustatymo, net nesiulydamas kitu galimu variantu. Atsakovas ir apeliacines instancijos teismui nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu kito optimalesnio servitutinio kelio irengimo galimybe bei kad tokio kelio irengimas atitiks aukšciau minetus kriterijus ir principus.

Atsakovas, apeliaciniame skunde pasisakydamas apie pareiga moketi kompensacija u˛ servituto nustatyma ir keldamas abejones del pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos, apeliaciniu skundu negincija kompensacijos sumos ir jos teisingumo, nenurode jokiu argumentu del to, kodel pirmosios instancijos teismo nustatyta kompensacijos suma yra neproporcinga ar neteisinga, todel teiseju kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip neirodytus. Kaip matyti iš ieškovu parengto servituto plano, jis numatomas senojo kelio ribose, koordinates yra nustatytos ir pirmosios instancijos teismui susiaurinus kelio servituta, ieškovai bet kuriuo atveju negales nukrypti nuo teismo nustatyto servituto, todel nepagristas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovams yra galimybe piktnaud˛iauti savo teise nustatant kelio servituto koordinates.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisines reikšmes bylai, todel teiseju kolegija del ju nepasisako.

Atsi˛velgdama i aukšciau minetus motyvus, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taike materialines teises normas, taip pat irodinejima reglamentuojancias proceso teises normas, teisingai ivertino byloje surinktus irodymus ir padare pagristas išvadas, todel prieme teiseta ir pagrista sprendima. Del nurodytu prie˛asciu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacini skunda, iš jo valstybei priteistina 8,70 Lt procesiniu dokumentu iteikimo apeliacines instancijos teisme išlaidu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teiseju kolegija

nutare:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo J. V.T. 8,70 Lt (aštuonis litus 70 ct) bylinejimosi išlaidu i valstybes biud˛eta.