Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-21532-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2YT-21532-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01366-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
R. K., E. P., L. K., A. P., A. B., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21532-490/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01366-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., E. P., L. K., A. P., A. B., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. N. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjo J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. P.. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – 484/2525 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 331/5948 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėjos tėvai P. P. ir J. P. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur po tėvo mirties ir toliau liko gyventi pareiškėjos mama. P. P. priėmė palikėjo J. P. palikimą – kilnojamuosius daiktus, taip pat ir nekilnojamuosius daiktus, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Po pareiškėjos tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos mama P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai J. P., miręs (duomenys neskelbtini), ir P. P., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį turto, įgyto santuokos metu. P. P. po sutuoktinio J. P. mirties, 2001 m. rugsėjo mėnesį, dirbo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo daržą, po to nuėmė derlių, suarė žemes, pavasarį apsodino ir rūpinosi žemės sklypu. Vaikai mamą nuveždavo į Jonavos rajone esantį Juškonių kaimą, kur mama apsistodavo pas pareiškėjos sutuoktinio V. N. tėvus. Be to, P. P. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė. Mirus J. P., bute liko kilnojamieji daiktai, kuriuos faktiniu valdymu priėmė P. P.. P. P. 2004 m. rugsėjo 6 d. butą, registruotą jos vardu, pardavė. Palikėjo J. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 484/2525 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas su priklausiniais. 1998 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. P. perleido nuosavybės teises J. P. į butą Nr. 3 su rūsiais gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalį vieno aukšto mūrinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo perleistos. Aktyvūs faktiniai P. P. veiksmai po sutuoktinio J. P. mirties patvirtina, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą. 2018 m. balandžio 5 d. mirus pareiškėjos mamai P. P., pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kur paaiškėjo, kad mama nebuvo priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui konstatavus, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. P. faktinį palikimo priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos tėvai P. P. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), mama P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo mirties liko turtas: 484/2525 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 331/5948 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinio J. P. mirties pareiškėjos tėvai gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur po tėvo mirties ir toliau liko gyventi P. P., ji butu rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. P. P. 2004 m. rugsėjo 6 d. butą (duomenys neskelbtini), registruotą jos vardu, pardavė. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2020 m. vasario 11 d. liudijimu patvirtino, kad notaro biure nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. P. P. po sutuoktinio J. P. mirties, 2001 m. rugsėjo mėnesį dirbo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kur turėjo daržą ir nuėmė derlių, suarė, pavasarį apsodino ir rūpinosi žemės sklypu. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. P. po sutuoktinio J. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. P. po sutuoktinio J. P. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, P. P. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Byloje susidarė 7,16 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Priteisti iš pareiškėjos R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,16 Eur (septynių eurų 16 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bndrovė, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė