Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. I. gynėjo advokato J. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. I. prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. I. prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė, jog nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai, o ne apysunkio, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Gynėjo teigimu, šiuo metu A. I. yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamos nutarties argumentas, kad A. I. realiai atliko 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatitinka tikrovės. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnio (Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda) nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Taip pat gynėjas mano, kad aplinkybė dėl nuteistojo motinos sveikatos buvo įvertinta formaliai.

Skunde gynėjas pažymi tai, kad A. I. tik pasikėsino įgyti ir laikyti psichotropines medžiagas. Po nuteisimo jis nepadarė jokio kito teisės pažeidimo. Tai, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, dalyvauja socialinio užimtumo programose ir kultūriniuose renginiuose, gynėjo nuomone, rodo A. I. siekį ne tik nenusikalsti, bet ir laikytis įstatymų bei visuotinai pripažintų elgesio taisyklių. Be to, nuteistojo motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga ir finansinė pagalba. Ji yra neįgali, turi specialių poreikių, gyvena krosnimi šildomame bute.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. gynėjo skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja tik formalus pagrindas A. I. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra. Bausmės tikslai nuteistajam A. I. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant nuteistojo A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, pažymėtina, kad jis yra nuteistas už nesunkaus ir sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Pažymėtina, kad gynėjas skunde teisingai pastebi, jog skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai nustatė nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, kategoriją (BK 11 straipsnis). Tačiau vien tai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą. A. I. nuteistas už tai, jog neteisėtai siuntė ir pasikėsino įgyti bei laikyti psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jas gabeno. Skunde pažymima, kad nuteistasis tik pasikėsino įgyti ir laikyti psichotropines medžiagas, tačiau atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad A. I. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (nes Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pakeitė psichotropinę medžiagą kita, ją imituojančia medžiaga). Be to, aplinkybė, kad nusikaltimais reali žala nebuvo padaryta, buvo įvertinta skiriant nuteistajam bausmę.

Nuteistasis A. I. savo kaltės nepripažino ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. A. I. praeityje teistas du kartus. Gynėjas skunde tvirtina, kad nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, esminės reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą neturi. Pažymėtina, kad nuosprendžio, kuriuo A. I. paskirtos bausmės, priėmimo metu nuteistasis buvo laikomas baustu administracine tvarka. Todėl apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir ją įvertino.

Teismas atsižvelgia į nuteistojo gynėjo nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinio užimtumo programose ir kultūriniuose renginiuose, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos skundžiamos nutarties panaikinimui. Taip pat vertinami ir skundo argumentai dėl nuteistojo motinos sveikatos būklės bei poreikių.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju egzistuoja pagrįstos abejonės, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis, kuria atmestas A. I. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. I. gynėjo advokato J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.