Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 2016-03-15 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja, teistas:

– 2016-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo;

– 2016-07-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2016-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

– 2016-10-28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinus su 2016-07-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta laisvės apribojimo bausme, 90 parų arešto (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

– 2016-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-30 21.18 val. iki 2016-10-31, 12.45 val. (viena para) (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2016-11-18 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventinei J. V. ant kaklo uždėjo šuns pavadėlį ir, tyčia jį spausdamas, ją smaugė, taip smurtaudamas prieš J. V., sukėlė jai fizinį skausmą,

be to, jis grasino nužudyti žmogų, tai yra 2016-11-18 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei J. V., kad ją pasmaugs, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, grasinimo metu ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš J. V. fizinį smurtą, tai yra ant jos kaklo uždėjo šuns pavadėlį ir, tyčia jį spausdamas, ją smaugė.

Kaltinamasis Š. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei parodė, kad 2016-11-18 prieš 24 val. sugyventinės namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ėjo gulti, pasiėmęs pavadėlį, uždėjo jį ant kaklo gulinčiai sugyventinei ir pradėjau jį spausti, sugyventinę smaugdamas, sakė ją nužudysiąs, pasmaugsiąs, nors nužudyti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Sugyventinė turėjo jo išsigąsti. Kai ji iš jo ištrūko ir pagrasino paskambinti policijai, jis apsiramino. Nežino, kodėl ankščiau nesiėmiau jokių veiksmų dėl girtavimo. Savo elgesį vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Š. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios J. V. apklausos protokolo matyti, kad maždaug penkerius metus Š. K. yra jos sugyventinis – iki šiol gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pastaruoju metu gyveno vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors sugyventinis Š. K. 2016 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje yra teistas dėl fizinio smurto prieš ją, jam draudžiama gyventi minėtame bute bei su ja bendrauti, bet jis neturi kur būti, kol sprendimas dėl jam paskirtos bausmės įsiteisės, todėl, pagailėjusi jo, ji leido jam gyventi tol, kol jis pradės atlikti teismo jam paskirtą bausmę. 2016-11-18 dienos metu Š. K. vienas namuose gėrė alkoholį. Vakare, apie 23.30 val., Š. K. prigulė pas ją į lovą. Snausdamas ji pajuto, kaip jis jai ant kaklo uždėjo šuns pavadėlį ir stipriai jį spausdamas pradėjo ją smaugti. Ji juto fizinį skausmą, Š. K. spaudžiamas pavadėlis veržė jai kaklą. Tuo pačiu metu Š. K. šaukė, kad dabar ją pasmaugs. Ji buvo tikra, kad jis ją pasmaugs tuoj pat. Jai pavyko nuimti pavadėlį nuo savo kaklo, tačiau Š. K. iš karto uždėjo jį vėl jai ant kaklo ir toliau spaudė, ją smaugdamas bei šaukdamas, kad ją pasmaugs. Ji juto fizinį skausmą, prašė Š. K. liautis, bet jis jos neklausė. Jai pavyko ištrūkti ir tada ji pasakė, kad tuoj pat skambins policijai. Tada Š. K. daugiau jos nesmaugė ir negrasino, galimai išsigando policijos. Visą naktį ji gulėjo ir negalėjo užmigti, nes bijojo, kad namuose būdamas Š. K. ją tikrai pasmaugs. Jis visą naktį ją įžeidinėjo įvairiais žodžiais, tačiau daugiau jai nieko nedarė. Žinodama, kad būdamas neblaivus Š. K. yra labai agresyvus, nenorėjo kviesti policijos jam matant. 2016-11-19 nuo ryto jis vėl bute gėrė alkoholį. Ji laukė momento, kada jis kur nors išeis. Kai apie 14.00 val. Š. K. pasakė, kad eina pas kaimyną, ji tuoj pat užsidarė duris, jas užsirakino. Po kurio laiko, galimai apie 14.50 val., išgirdo, kad Š. K. pradėjo garsiai belsti į duris. Ji jam pasakė, kad į butą įsileisti jį bijo, kad eitų kur nors išsiblaivyti. Š. K. išmušė medžio imitacijos (fanieros) langelį ir pradėjo lįsti pro tą langelį. Supratusi, kad Š. K., nepatekęs pro tą langelį, lauš buto duris, bijodama jo susidorojimo, iš karto savo mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė pagalbos. Atvykę policijos pareigūnai Š. K. sulaikė už buto durų. Pareigūnams ji papasakojo, kad 2016-11-18 prieš vidurnaktį Š. K. smaugė ją šuns pavadėliu, grasino ją pasmaugti, kad ji tikėjo, kad jis tą grasinimą įvykdys tuoj pat, nes jis jau pradėjo tai daryti. Sakė, kad tokie jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, patyrė išgąstį, baimę, kad bus nužudyta pasmaugiant (b. l. 27-31).

2016-11-21 pareiškime J. V. nurodė, kad 2016-11-18 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Š. K. grasino ją nužudyti, ji tikėjo, kad šis grasinimas realus ir akivaizdus, nes grasindamas jis jai ant kaklo uždėjo šuns pavadėlį ir juo ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 8).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. V. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-11-18 apie 23.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Š. K. su šuns pavadėliu pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiame protokole pareiškėja (liudytoja) J. V. parodė, kad 2016-11-18 apie 23.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), lovoje jos sugyventinis Š. K. uždėjo ant jos kaklo šuns pavadėlį ir pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, grasindamas ją pasmaugti. 2016-11-19 apie 14.30 val. išėjus Š. K., ji užsirakino namuose, kadangi bijojo, kad jis jos neužmuštų. Kai jis grįžo, išdaužė buto durų apdailos stiklą. Anksčiau prieš ją yra smurtavęs. Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-11-19 apie 14.59 val. iš Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, kad neblaivus pranešėjos sugyventinis išmušė namų langą, jam draudžia artintis prie jos. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. V.. Įvykio vietoje ji paaiškino, kad neblaivus jos sugyventinis Š. K. sulaužė buto duris, smurtavo fiziškai ir grasino nužudyti. Anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas asmuo – Š. K. – sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 10-13).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta , kad nukentėjusioji J. V. savo iniciatyva tyrimui pateikė šuns pavadėlį, kuriuo buvo prieš ją smurtauta (b. l. 16).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota šuns pavadėlio apžiūra, aprašyti jo požymiai (b. l. 18-20). Pavadėlis pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 22).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3409 užfiksuota, kad 2016-11-19 15.35 val. Š. K. nustatytas 3,20 promilių girtumas

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis Š. K., uždėjęs šuns pavadėlį sugyventinei ant kaklo, tyčia ją smaugė, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi Š. K. fizinį skausmą sukėlė savo sugyventinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, todėl tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. Be to, smaugdamas sugyventinę J. V., kartu grasino ją pasmaugti, tai yra grasino ją nužudyti ir dėl nukentėjusiosios atžvilgiu naudojamo fizinio smurto buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais Š. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Š. K. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, teistas, baustas administracine tvarka, yra susitaikęs su nukentėjusiąja dėl pirmos savo smurtinės veikos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nors Š. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau jis jau yra teistas už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, padarytus vėlgi prieš tą patį savo šeimos narį – sugyventinę, būnant gerokai apsvaigus nuo alkoholio, svarbu pažymėti, kad jis teisiamas jau penktą kartą, du procesiniai sprendimai dėl analogiškų veikų jo atžvilgiu dar neįsiteisėję, be to, fizinį smurtą nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu naudojo būdamas teismo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo pagal 2016-07-19 nuosprendį, tačiau tai neturėjo pozityvios įtakos kaltinamojo elgesiui, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo to paties asmens atžvilgiu, šį nusikaltimą padarė praėjus vos dešimčiai dienų po paskutinio nuosprendžio (nežiūrint to, kad jis neįsiteisėjęs) jo atžvilgiu paskelbimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi. Be to, naują tyčinį nusikaltimą Š. K. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – reali laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, mažesnį, nei numatytas laisvės atėmimo bausmės, numatytos šio straipsnio sankcijoje, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, ir sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2016-11-19 15.15 val. iki 2016-11-21 10.45 val. (b. l. 34, 38).

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką Š. K. padarė po 2016-11-28 priimto teismo baudžiamojo įsakymo bei 2016-11-07 nuosprendžio. 2016-11-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-07-19 nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi 2016-10-28 teismo baudžiamasis įsakymas bei 2016-11-07 nuosprendis neįsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniais nuosprendžiais nebendrintina, tai bus galima padaryti po 2016-10-28 teismo baudžiamojo įsakymo bei 2016-11-07 nuosprendžio įsiteisėjimo BPK 347 straipsnyje (kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas) nustatyta tvarka.

Siekiant apsaugoti nukentėjusiąją J. V. nuo kaltinamojo nusikalstamo elgesio, Š. K. iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktinis įrodymas – šuns pavadėlis, grąžintas jo savininkei nukentėjusiajai J. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas nukentėjusiosios J. V. nuosavybėje.

Byloje buvo gauta 2016-11-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12600, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Vida Kabečienė teikė antrinę teisinę pagalbą Š. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-19 15.15 val. iki 2016-11-21 10.45 val.

Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Š. K. iki bausmės vykdymo pradžios paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – šuns pavadėlį, grąžintą jo savininkei nukentėjusiajai J. V., palikti nukentėjusiosios nuosavybėje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Š. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.