- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- eI3-3230-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00172-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- E. S.
2020 m. gegužės 11 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei E. S., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama iš atsakovės E. S. (toliau – ir atsakovė) priteisti:
1) 25 112,23 Eur susidariusią skolą;
2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019 m. birželio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. KE_03_04 „Dėl E. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti susidariusią skolą. Sprendimas atsakovei išsiųstas 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. BRK-2000 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė 2011 m. balandžio 29 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles (Nr. 2ŽM-KE-11-1-005648-PR001) (toliau – Paraiška) ir 2011 m. birželio 15 d. buvo patvirtinta paramos gavėja pagal įsipareigotą įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą (žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 6867/0005:87, miško želdinimo ir žėlimo projektas Nr. 44 (4,40 ha veisiamo miško ploto, iš kurio 3,60 ha želdinamas plotas)). 2011 m. birželio 17 d. išsiųstas NMA informacinis pranešimas Nr. S-KE-0042683 dėl paramos gavėjos patvirtinimo.
2018 m. spalio 31 d. gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pažyma Nr. A-3K-06-10 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad visame sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), želdinamame 3,60 ha plote miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas blogai bei rūšinės sudėties atitikimas projektuotai įvertintas blogai. Atsižvelgiant į minėtą pažymą, 2019 m. vasario 12 d. atsakovei išsiųstas paklausimas Nr. S-KE-0286542 ir paprašyta pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių buvo nustatyti neatitikimai.
2019 m. vasario 25 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į paklausimą. Atsakyme nurodyta, jog sodinukams pakenkė Miško želdinimo ir žėlimo projekte kaip apsaugos priemonės numatyti repelentai, tepami sausu oru rudenį, kadangi repelentai pavasarį trukdo išsiskleisti medžio pumpurams, džiovindami medelį. Taip pat atsakyme į paklausimą nurodyta, kad kaip apsaugos priemonės nebuvo numatytos apsauginės tvoros ir individualios apsaugos priemonės, o tai padarė didelę įtaką tolimesniam sodinukų augimui, neapsaugojo sodinukų nuo graužikų bei kitų miško žvėrių. Be to, nurodyta, kad medelių augimui įtakos turėjo blogos meteorologinės sąlygos.
NMA įvertinusi atsakovės atsakyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, nustatė, jog nei atsakyme pateikti argumentai, nei pateikti dokumentai nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Be to atsakovė per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, neinformavo NMA pareigūnų apie nenugalimos jėgos atvejį bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, todėl buvo priimtas sprendimas paramos mokėjimą nutraukti ir susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą.
Pažymi, jog atsakovė nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – LAGK). LAGK 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu byloje Nr. 21R-602(AG-491/01-2019) (toliau – LAGK sprendimas) Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, tačiau LAGK sprendimas apskųstas nebuvo, todėl NMA Sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
Pareiškėja akcentuoja, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžta Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsnyje. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019 m. birželio 12 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Pareiškėjos negrąžintos 25 112,23 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Atsakovė E. S. apie posėdį informuota tinkamai (2020 m. kovo 31 d. įteiktas šaukimas), atsiliepimo į Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą nepateikė, prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nepareiškė.
Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovės priteisti 25 112,23 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant palūkanas skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, pagrįstumas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2011 m. balandžio 29 d. pareiškėjai pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles ir pareiškėja 2011 m. birželio 15 d. buvo patvirtintina kaip paramos gavėja.
Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. spalio 29 d. NMA pateikė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-3K-06-10. Minėtoje pažymoje nurodoma, jog kad visame sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), želdinamame 3,60 ha plote miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas blogai bei rūšinės sudėties atitikimas projektuotai įvertintas blogai. Pareiškėja atsižvelgdama į Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 29 d. pažymą, 2019 m. vasario 2 d. atsakovei išsiuntė paklausimą Nr. S-KE-0286452 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“. Minėtame paklausime NMA nurodo, kad Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 29 d. pažymoje konstatuojama, kad atsakovės žemės sklype įveisto miško želdinių/žėlinių tankis įvertinas blogai bei rūšinės sudėties atitikimas projektuotai yra įvertintas blogai. Atkreipia atsakovės dėmesį, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams nustačius, kad jeigu miško želdinių ir (arba) žėlinių rūšinė sudėtis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ reikalavimų, paramos gavėjas turi sugrąžinti miško įveisimo ir miško priežiūros ir apsaugos išmokos skirtumą. Taip pat atsakovei pasiūlyta pateikti informaciją dėl kokių priežasčių buvo nustatyti nurodyti neatitikimai.
Atsakovė susipažinusi su atsakovės 2019 m. vasario 2 d. paklausimu, 2019 m. vasario 25 d. pateikė atsakymą į jį. Atsakyme atsakovė paaiškino, jog miško želdinimo ir žėlimo projekte, kaip apsaugos priemonės pasodintiems klevų sodinukams buvo numatyti repelentai. Repelentai buvo kasmet tepami ant sodinukų, tačiau vėliau buvo sužinota, jog jie netinka klevams bei kitiems kietiesiems lapuočiams, kadangi repelentai pavasarį trukdo išsiskleisti medžio pumpurams. Taip pat atsakyme į paklausimą nurodyta, kad kaip apsaugos priemonės nebuvo numatytos apsauginės tvoros ir individualios apsaugos priemonės, o tai padarė didelę įtaką tolimesniam sodinukų augimui, neapsaugojo sodinukų nuo graužikų bei kitų miško žvėrių. Be to, nurodyta, kad medelių augimui įtakos turėjo blogos meteorologinės sąlygos.
Pareiškėja susipažinusi su atsakovės 2019 m. vasario 25 d. atsakymu priėmė Sprendimą. Sprendime konstatuojama, kad atsakovės atsakyme nurodytos priežastis bei pateikti dokumentai nėra nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Akcentuojama, kad remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. įsakymu Nr. 3D-59 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ taisyklių patvirtinimo“ 69 punktu atsakovė turėjo pareigą per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, informuoti NMA apie nenugalimos jėgos atvejį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovė to nepadarė. NMA atsižvelgdama į minėtas aplinkybes nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą ir įpareigojo atsakovę sugrąžinti 25 112,23 Eur.
Atsakovė nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą LAGK. LAGK išnagrinėjusi atsakovės skundą 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-602 (AG-491/01-2019), kuriuo konstatuojama, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir atsakovės skundą atmetė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovė neskundė LAGK 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir jis įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi Administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jo gavimo dienos. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Sprendimas yra galiojantis ir atsakovei sukeliantis teisines pasekmes.
Pažymėtina, jog atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjai pateikė pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai. Atsakovė minėtame pasiūlyme nurodė, jog siekiant taikiai išspręsti ginčą įsipareigos iki 2020 m. birželio 1 d. atsodinti reikiamą kiekį medelių, kad tikslinių rūšių medžių tankis atitiktų „patenkinamų“ arba „gerų“ miško želdinio ir (arba) žėlinių tankio reikalavimus. NMA susipažinusi su atsakovės 2019 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymu 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-5834 „Dėl atsakymo į raštą“, kuriame nurodė, kad nėra galimybės išspręsti ginčo atsakovės siūlomu būdu.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas).
Paaiškėjus, kad LAGK atmetė atsakovės skundą, atsakovė nustatytu terminu Sprendime nurodytų lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 12 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamas. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2019 m. birželio 12 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Kaip ir anksčiau minėta, NMA 2019 m. balandžio 12 d. atsakovei išsiuntė raštą Nr. BRK-2000 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo ją informavo, kad ji turi prievolę per 60 kalendorinių dienų padengti susidariusi įsiskolinimą, todėl sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2019 m. birželio 12 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo, tenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės E. S. 25 112,23 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 12 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.