- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2-542-962/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00335-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- K. A.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. N. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. N., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. N.. Po tėvo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 0.700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2.4000 ha žemės sklypas ir 180/430 dalis 4.3000 ha žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). A. N. testamento nepaliko. Pareiškėjas tuoj po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iki pat tėvo mirties pareiškėjas su tėvu palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, jį nuolat lankydavo, rūpinosi juo. Prieš mirtį tėvas sirgo, turėjo psichikos sutrikimų, jam buvo diagnozuota atminties sutrikimai, todėl prieš mirtį jam buvo būtina kitų asmenų priežiūra, o pareiškėjas rūpindavosi jo buitimi, vaistų įsigijimu, tėvui mirus, organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą, iki šiol tvarko ir prižiūri jo kapą. Pareiškėjui liko visi tėvo asmeniniai daiktai, taip pat per šešis mėnesius po mirties, pradėjo aktyviai rūpintis jo nuosavybės teisių atkūrimu. Į visus minėtus žemės sklypus, pareiškėjo tėvui nuosavybės teisės buvo atkurtos po jo mirties, tik 2001 – 2003 metais. A. N. buvo tik parašęs prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo bei pateikęs reikiamus dokumentus, visais kitais žemės atkūrimo klausimais, po jo mirties, rūpinosi pareiškėjas. Tėvo palikimą pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti tėvo turtą kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. A. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė ir posėdyje paaiškino, kad ji yra pareiškėjo brolio V. N., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir gali patvirtinti, jog pareiškėjas po savo tėvo A. N. pradėjo naudotis visais namų apyvokos daiktais – baldais, buitine technika, kuriais niekas kitas nesinaudojo. Jai yra žinoma, kad būtent pareiškėjas organizavo savo tėvo laidotuves, nuolat rūpinasi kapaviete, o atkūrus nuosavybės teises į A. N. priklausiusią žemę, ja rūpinasi, šienauja ganyklas, prižiūri vaismedžius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjo A. N. tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7, 16). Byloje pateiktas Prienų raj. 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). A. N. mirė būdamas našliu (b.l. 9). Jau po A. N. mirties, 2001-05-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-3266 bei 2003-08-14 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-5410 ir sprendimu Nr. 69/14699 A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra (b.l. 14). A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotos nuosavybės teisės į turtą – 0,700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2,4000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 180/430 dalis 4,3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-13). Pareiškėjo motina O. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Pareiškėjo brolis V. N. mirė (duomenys neskelbtini) (20), jis buvo susilaukęs dviejų dukrų: K. A., kuri byloje yra suinteresuotu asmeniu ir D. N., kuris yra notariškai atsisakęs savo senelio A. N. palikimo (b.l. 21,22). Pareiškėjo sesuo D. K. (b.l. 17,18) taip pat yra notariškai atsisakiusi savo tėvo A. N. palikimo (b.l. 19).
Posėdžio metu apklausti liudytojai R. Š. ir R. P. patvirtino, kad pareiškėjas A. N. tėvais rūpinosi ir iki jų mirties, o po tėvo mirties rūpinasi tėvo žeme, šienauja sodybą, tvarkė stogą.
Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Pareiškėjo bei liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. N. po savo tėvo mirties iškarto pradėjo rūpintis ir iki šiol rūpinasi likusiu turtu, taip įgyvendindamas savo teisę į palikimą ir tokiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. N. po A. N. mirties ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, pasirūpino jo naudojimu, prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad jis priėmė palikimą, likusį po tėvo mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Teismas šioje byloje turėjo 7,5 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui A. N. paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.