Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-262-513/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2A-262-513/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
T. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-262-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04716-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 2.6.2.5; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei T. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Moment Credit“ prašė priteisti iš atsakovės T. T. 1 491,50 Eur negrąžintą kreditą, 1 455,23 Eur nesumokėto kredito kainą, 1 201,37 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2013-05-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas kreditas 1 582,94 Eur (5 465,57 Lt). Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2017-10-11, tačiau savo įsipareigojimų atsakovei tinkamai neįvykdžius, iš jos priteistas 1 491,50 Eur negrąžintas kreditas, 1 455,23 Eur nesumokėto kredito kaina, 313,22 Eur palūkanų, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-06-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovei UAB „Moment Credit“.

5. Teismas vertino, kad atsakovei už naudojimąsi kreditu priskaičiuota 1 201,37 Eur palūkanų suma vėlavimo laikotarpiu nuo 2017-06-11 iki 2018-05-11 beveik siekia kredito sumą, įvertinus priteistas palūkanas (kredito kainą), beveik atitinkančias patį kreditą (1 455,23 Eur), paskaičiuotas iki 2017-10-11, ji laikytina neprotingai didele. Teismas nurodė, jog taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė už tą patį laikotarpį (nuo 2017-06-11 iki 2017-10-11) reikalauja dvigubų palūkanų, įvardijamų kaip kredito kaina ir palūkanos, todėl vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 313,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 6 mėnesius nuo nesumokėtos kredito sumos (1491,5 x 42 proc. x 6 mėn.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų ir prašo priteisti apeliantei iš atsakovės 888,15 Eur palūkanas ir 20,46 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

7. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl dalies (888,15 Eur) pelno palūkanų (įvardijamų nuostoliais) priteisimo už atsakovės tolimesnį naudojimąsi ieškovės lėšomis, yra neteisėta, nes teismas nepagrįstai jas laikė netesybomis ir nepagrįstai vadovavosi netesybų mažinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. CK 6.73 ir 6.258 straipsniais.

8. Nurodo, jog pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26 patvirtintą nuomonę vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų? ir netesybų? ar kompensacinių palūkanų? kreditorius gali reikalauti kartu, jeigu tokia kredito davėjo teisė atskleista vartojimo kredito sutartyje. Pažymi, kad Vartojimo kredito sutartyje buvo aiškiai nurodytos mokėjimo vėlavimo pasekmės, t. y. nurodyta, jog vėluojant mokėti įmokas teks atlyginti nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną praleistą termino dieną taikant bendrą kredito kainos metinę normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą sutarties specialiosiose sąlygose. Argumentuoja, jog kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu (CK 6.874 straipsnis).

9. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta dalis ieškinio reikalavimo priteisti pelno palūkanas, apeliantės įvardijamas nuostoliais. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2013-05-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei 2013-09-19 suteikė 5465,57 Lt (1582,94 Eur) dydžio vartojimo kreditą iki 2016-09-20. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė.

14. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašomų priteisti 1 201,37 Eur palūkanų pobūdį ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo ieškinio reikalavimu prašoma priteisti palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno (mokėjimo) palūkanomis (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Jos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo palūkanų paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.882 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

16. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma – kredito ir kredito kainos suma (1.15 punktas). Bendrųjų sąlygų 1.11 punkte apibrėžta kredito kainos sąvoka ir nurodyta, jog tai palūkanų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu. Kredito kainos metinė norma – tai kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu (1.12 punktas). Palūkanų norma – tai metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu ar kintamuoju procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai Kredito daliai (1.13 punktas). Vartojimo kredito sutarties 2013-09-19 Specialiųjų sąlygų 1 punkte nurodyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma yra 9 708,12 Lt (2 811,67 Eur), nustatyta palūkanų norma 42 proc., bendra kredito kainos metinė norma 51,15 proc. Specialiųjų sąlygų 2013-12-11 redakcijos 1 punkte nurodyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma yra 11 714,49 Lt (3 392,75 Eur), nustatyta palūkanų norma 42 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 51,10 proc. Specialiųjų sąlygų 2 punkte nurodyta, jog pavėluoto mokėjimo atveju teks atlyginti bendrovei nuostolius už kiekvieną praleistą termino dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose. Nuostolių sąvoka apibrėžta Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte – tai Bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuojama suma, kurią bendrovei privalo mokėti klientas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies, ir kuria atlyginama bendrovei už tai, kad klientas toliau naudojasi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi; nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną praleistą termino dieną, iki kredito suma bus visiškai grąžinta. Bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nurodyta, jog nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal kredito kainos metinę normą, nurodytą Specialiosiose sąlygose. Nurodyta, jog tokiu atveju bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau neskaičiuoja, nes už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Minėtos sutartinės nuostatos sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytos 51,15 proc. palūkanos (2013-12-11 redakcijoje – 51,10 proc.), numatytos už naudojimąsi kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis ir mokėtinos iki visiško kredito grąžinimo, yra pelno palūkanos, o ne palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją.

17. Minėta, kad kredito grąžinimo terminas šalių sutarimu buvo numatytas 2016-09-20, tačiau, bylos duomenimis, atsakovė kredito negrąžino, todėl naudojimasis kredito gavėjai suteiktomis kredito lėšomis tęsėsi. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

18. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomoms netesyboms. Taigi pelno palūkanoms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis netaikoma. Pelno palūkanų dydis reguliuojamas Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje. Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2013-05-22. Šios sutarties sudarymo metu galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Tuo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, sutiko su 42 proc. metinėmis palūkanomis. Su atsakove sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 51,15 proc. ir sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto apribojimo neviršijo, priešingai, sudarė tik ketvirtadalį galimo dydžio.

20. Pažymėtina, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokius kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomus priteisti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017-06-11 iki 2018-05-11, nors atsakovė suteikto kredito negrąžina nuo 2016-09-20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo. Tokio prašymo nepareiškė ir pati atsakovė.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visą jos prašomą palūkanų sumą – 1 201,37 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteistinos 93 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

23. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, k. 300657515, 1 491,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) negrąžinto kredito, 1 455,23 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 23 ct) nesumokėtos kredito kainos, 1 201,37 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 37 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“ iš atsakovės T. T. 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajAlmantas Padvelskis