- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 1-203-744/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00283-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Civilinis ieškovas
- R. K., S. K., Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
- 1.1.4.4Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
- 1.1.4.5Bendrininkavimo formos (BK 25 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.4Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 5 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2006-02-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ir darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2007-04-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2007-05-11 atvyko į Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus arešto bausmė skyrių, 2007-07-31 paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
1) 2004-04-27 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 50 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 str.);
2) 2004-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 4 d. 8 d. (su 2004-04-27 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 str.);
3) 2005-09-27 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. (su pagal 2004-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 2006-07-12 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pagal 2006-07-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 3 p.), 2006-10-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusios neatliktos 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės;
4) 2006-11-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 64 str. 1 d., 3 d. (su pagal 2005-09-27 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, 2009-03-03 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų pagal 2009-02-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) str.), 2009-09-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusios neatliktos 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji V. B. ir S. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. liepos 6 d. apie 18 val. Pakruojo rajone, P. miestelyje, V. g. 6, daugiabučio namo laiptinėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, S. D. pastūmus nukentėjusįjį R. K. ir sudavus rankomis ne mažiau septynių kartų jam į veidą bei kitas kūno vietas, V. B. pastūmus nukentėjusįjį R. K., po ko šis atsitrenkė į laiptinės sieną, ir sudavus ranka ne mažiau dviejų kartų jam į veidą ir vieną kartą įspyrus į pilvą, ko pasekmėje nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, poodinės kraujosruvos galvoje, veide ir kakle, dėl ko nukentėjusiojo R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
Kaltinamasis S. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų liepos 6 dieną, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prieš pietus su V. B. atvyko į P. miestelį ir nuėjo į miestelio centre esantį alaus barą išgerti. Gėrė alų. Bare buvo daug žmonių. Bare buvo ir nukentėjusysis R. K., kurį senai pažįsta. Matė, kad R. su V. kažko pykstasi, girdėjo kaip R. V. vadino „suskiu“ ir kitais negražiais žodžiais. Tačiau bare didesnių konfliktų tarp jų ir R. K. nebuvo. Apie 18 val. nutarė vykti pas V. motiną į P. kaimą. Eidami V. gatve, netoli pieninės, vėl sutiko R. K. Jis pradėjo juos vadinti visokiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kurių dabar neatsimena. Jie nutarė su R. pasikalbėti. Jo sumušti iš pradžių nekeltino, norėjo tik pakalbėti. Jis asmeniškai su R. anksčiau jokių piktumų neturėjo, tačiau prieš du su puse metų, kai jis sėdėjo kalėjime, R. K. kabinėjosi prie jo dukterėčios, todėl norėjo su juo išsiaiškinti ir dėl šito. Matė, kaip R. įėjo į daugiabučio namo laiptinę, todėl su V. nuėjo jam iš paskos. R. nenurimo ir laiptinėje, todėl jis su V. antro aukšto laiptų aikštelėje R. sumušė. Iš pradžių, jei neklysta, V. pastūmė R., po ko šis atsitrenkė į sieną, tada R. pastūmė jis ir R. nugriuvo ant laiptų aikštelės. R. nugriuvus, jam sudavė kumščiais kelis smūgius į galvą bei kitas kūno vietas. Kiek smūgių sudavė tiksliai pasakyti negali, galėjo jų suduoti septynis, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Mušė tik rankomis, R. nespyrė. Matė, kad V. taip pat sudavė kelis smūgius R. į galvą bei jam gulinčiam įspyrė. Palikę R. gulintį laiptinėje išėjo į P. kaimą pas V. motiną. Sekančią dieną sužinojo, kad R. guli reanimacijoje. Gailisi, kad taip pasielgė. Tai nutiko dėl girtumo, blaivus taip pasielgęs nebūtų. Pripažino, kad nukentėjusiajam R. K. savo veiksmais padarė neturtinę žalą, tačiau mano, kad R. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 10 000 litų yra aiškiai per didelis. Jo nuomone, šiuo atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti apie 5 000 – 6 000 litų, su tokiu dydžiu jis sutiktų. Pripažino civilinių ieškovų S. K. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, dirbo viešuosius darbus. Turi du nepilnamečius vaikus V. D., gimusį 1999 metais, ir P. D., gimusią 2004 metais, kurie gyvena su motina, buvusia jo sugyventine, tame pačiame R. kaime. Jis, būdamas laisvėje, padėjo išlaikyti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė taip pat, kaip kaltinamasis S. D., patvirtindamas, kad šių metų liepos mėnesį, dienos nepamena, bet tai buvo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, su S. D. sumušė R. K. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas. Pamena, kad su S. gėrė P. miestelio centre esančiame alaus bare. Ten sutiko R. K.. R. K. pradėjo jam priekaištauti, kad jis „nešildė“ R., kai jis sėdėjo kalėjime, tai yra nesiuntė jam cigarečių. Po to, jiems su S. einant V. gatve, prie daugiabučio namo, vėl sutiko R., kuris pradėjo juos visaip įžeidinėti. Tada jie su S. nuėjo paskui R. į to daugiabučio namo laiptinę, kur antro aukšto laiptų aikštelėje jį sumušė. Kaip ten viskas vyko tiksliai neatsimena, pamena, kad sudavė R. du – tris kartus ranka į veidą ir jam gulinčiam įspyrė. Palikę R. gulintį laiptinėje išėjo į P. kaimą pas jo motiną. Sekančią dieną sužinojo, kad R. guli reanimacijoje. Gailisi, kad taip pasielgė. Tai nutiko dėl girtumo, blaivus taip pasielgęs nebūtų. Pripažino, kad nukentėjusiajam R. K. savo veiksmais padarė neturtinę žalą, tačiau mano, kad R. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 10 000 litų yra aiškiai per didelis. Jo nuomone, šiuo atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti apie 5 000 – 6 000 litų, su tokiu dydžiu jis sutiktų. Pripažino civilinių ieškovų S. K. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad šių metų liepos mėnesį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, jį sumušė kaltinamieji S. D. ir V. B.. Įvykio dieną nuo ryto gėrė bare, esančiame P. miestelio centre. Atsimena, kad bare buvo sutikęs kaltinamuosius, galėjo su jais apsižodžiuoti, tačiau to nepamena, nes buvo jau nemažai išgėręs. Prisimena, kad kažkuris iš kaltinamųjų jam piktai prikaišiojo kažkokią giminaitę. Po to ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip atsidūrė toje pačioje gatvėje esančio daugiabučio namo laiptinėje, kur buvo sumuštas kaltinamųjų, ir kas vyko prieš tai, neatsimena. Taip pat neatsimena, kuris iš kaltinamųjų pradėjo jį mušti. Tik pamena, kad jį mušė abu kaltinamieji. Atsipeikėjo ligoninėje, kur pragulėjo apie pusantro mėnesio. Jam buvo stipriai sumušta galva. Dėl sumušimo patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalotas, dar iki šiol skaudą galvą, sutriko atmintis ir suvokimas, sunkiai dėlioja mintis, tapo sunkiau vaikščioti, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti pas gydytojus, į policiją, teismą. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį, atsižvelgęs į kaltinamųjų poziciją, teisiamajame posėdyje sumažino iki 6000 litų. Šią sumą prašė priteisti iš kaltinamųjų.
Civilinis ieškovas S. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad slaugė sumuštą brolį R. K., lankė jį ligoninėje Šiauliuose, pirko vaistus, sauskelnes, maisto produktus, todėl turėjo 1500 litų išlaidų – 400 litų kainavo vaistai, 400 litų kainavo sauskelnės, 200 litų kainavo maisto produktai, dar 500 litų kainavo kuras. Brolį ligoninėje lankydavo vos ne kas antrą dieną. Dokumentų, patvirtinančių nurodytas išlaidas, neišsaugojo, nepagalvojo, kad jų reikės. Prašė iš kaltinamųjų priteisti 1500 litų.
Liudytoja S. K. parodė, kad apie tai, kad sumuštas jos sūnus R., sužinojo tik kitą dieną iš žmonių. Su kitu sūnumi S. važiuodavo jį aplankyti į Šiaulių ligoninę. R. buvo labai stipriai sumušta galva. Ligoninėje jis pragulėjo virš mėnesio laiko.
Liudytoja I. B. parodė, kad turi nusipirkusi butą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Butas yra antrame aukšte. Šių metų liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, pavakarį, apie 17-18 val., atvažiavo į prie šio namo esantį daržą ravėti. Ravėdama girdėjo kažkokį bruzdesį namo laiptinėje, tačiau šauksmų nesigirdėjo. Praėjus apie 10 minučių iš namo laiptinės išėjo du vyriškiai, vienas aukštesnis, o kitas mažesnis. Jų gerai neįsidėmėjo, todėl negali tvirtinti, kad tai buvo kaltinamieji, tačiau tas mažesnis (parodė į B.) labai panašus į T., gyvenančius P. kaime, nes jie visi panašių veido bruožų. Dar tų vyriškių paklausė, ko jie čia vaikšto, tai jie atsakė, kad pasiklydo. Netrukus prie namo atvyko policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad laiptinėje yra sumuštas vyras. Buvo nuėjusi į laiptinę, matė, kad joje guli R. K., tačiau, ar jis stipriai buvo sumuštas, negali pasakyti, nes arti priėjusi nebuvo. Matė, kad vėliau kaimynė valė kraują laiptinėje.
Iš 2009-07-06 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio S. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 18:30 val. buvo gautas OVP specialisto pranešimas, kad P. mstl., V. g. 6, namo laiptinėje triukšmauja nepažįstami asmenys. Nuvykus nurodytu adresu, namo laiptinės antrame aukšte buvo rastas sužalotas R. K., kurio apklausti dėl sunkios būklės nepavyko. R. K. buvo išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 8).
Iš 2009-07-14 S. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą kreipėsi S. K., pranešdama, kad 2009-07-06 sumuštas jo sūnus R. K. iki šiol guli Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje (b.l. 10).
Iš 2009-07-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus įvykio vietą, - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinę, aplinkybių, reikšmingų tyrimui, nustatyta nebuvo (b.l. 13-17).
Iš specialisto išvados Nr. G 1256/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti šie sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, poodinės kraujosruvos galvoje, veide ir kakle, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 26-27).
Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 6517,02 Lt (b.l. 29, 34).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. B. ir S. D. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.
Kaltinamųjų V. B. ir S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jie tyčia, bendrais veiksmais sumušdami nukentėjusįjį R. K., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamieji V. B. ir S. D., smūgiuodami nukentėjusiajam R. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą bei krūtinę, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad šiais jų veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Kaltinamųjų V. B. ir S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems V. B. ir S. D., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.
Kaltinamasis V. B. teisiamas antrą kartą (b.l. 95-96), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 98-100), teistumui neišnykus, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. B. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą – vagystę, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 108), teisiamojo posėdžio metu viešai apsiprašė nukentėjusiojo, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, artimiausiu laiku oficialiai įsidarbinti, kad galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei Valstybinės ligonių kasos turėtas išlaidas dėl nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 103-104), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo V. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Parenkant įpareigojimus V. B. atsižvelgtina į tai, kad jis niekur oficialiai nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam V. B. šiuo atveju atitiks ir nukentėjusiojo R. K. interesus, kadangi kaltinamasis V. B., būdamas laisvėje ir vykdydamas teismo jam paskirtus įpareigojimus, greičiau atlygins nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą žalą.
Kaltinamajam V. B. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. liepos 16 d. (b.l. 55, 62).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kaltinamasis S. D. teisiamas penktą kartą (b.l. 112-115), naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykus (BK 97 str.), būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) str.), neatlikus 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 118-120, 121), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kas rodo, kad S. D. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad S. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 132-134), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 138), turi du nepilnamečius vaikus (BK 61 str.).
Kadangi kaltinamasis S. D. naują nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) str.), neatlikus 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su pagal ankstesnį nuosprendį neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 1 d., 3 d.).
Kaltinamajam S. D. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2009 m. spalio 16 d. (b.l. 74, 86-87).
Kaltinamajam S. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina, nes tam nėra pagrindo, kadangi S. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės nuosprendį (b.l. 121).
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10 000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 42). Teisiamojo posėdžio metu R. K., atsižvelgęs į kaltinamųjų poziciją, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 6 000 litų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas tokią teisę turi (CPK 42 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. dėl kaltinamųjų V. B. ir S. D. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis pakankamai ilgą laiką buvo nedarbingas, gulėjo ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučią skausmą, sutriko atmintis ir suvokimas, tapo sunkiau vaikščioti, be to, turėjo vykti į apklausas, teismą, medikus, kas taip pat sukėlė nukentėjusiajam nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų V. B. ir S. D. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, jų turtinę padėtį – jokio turto neturi, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-253/2009), konstatuoja, kad R. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 6000 litų – nėra per didelis. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys atmestinas, nes R. K. civilinį ieškinį sumažino.
Civilinis ieškovas S. K. pareiškė ieškinį dėl 1500 litų jo turėtų brolio R. K. slaugymo ir lankymo ligoninėje išlaidų atlyginimo, šį ieškinį pripažino kaltinamieji V. B. ir S. D., todėl jis tenkintinas visiškai.
Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 6517,02 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam R. K., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamųjų V. B. ir S. D. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 29, 34), jį pripažino ir patys kaltinamieji V. B. ir S. D., todėl jis tenkintinas visiškai.
Civiliniai ieškiniai priteistini solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir S. D., kadangi žala buvo padarytą jų bendrais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į atliktos bausmės laiką V. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. liepos 16 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. palikti kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti neatliktos pagal 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2009 m. spalio 16 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. D. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 6 000 (šešis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų.
Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 6517,02 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniolika litų ir 2 centus) žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam S. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.