Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, N. L., jo atstovui advokatui Antanui Butautui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. L. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008-04-04 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalį paskirta 500 litų bauda, pagal 85 straipsnio 5 dalį paskirta 50 litų bauda, pagal 76 straipsnio 1 dalį paskirta 50 litų bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 500 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-04-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008-03-27 N. L. laikė palaidus šunis Nemuno deltos regioniniame parke ir Rupkalvių ornitologiniame draustinyje, Miškų ūkio universiteto medžioklės plotuose Šilutės rajone, kurie lakstė po Šyšos polderį ir medžiojo paukščius ir žvėris. Vienas iš šių šunų (vilkšunio hibridas su balta dėme krūtinės srityje) toje pačioje vietoje buvo pastebėtas 2007-05-15 sunaikinęs saugojamojo paukščio, įtraukto į Raudonają knygą, - paprastojo griciuko lizdą su keturiais kiaušiniais. Konstatuojama, kad N. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-06 įsakymu Nr. D1-255 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 60.1 punktą bei 2005-12-21 Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių 7.13 punktą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-04-04 priėmė nutarimą, kuriuo N. L. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje ir jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalį paskyrė 500 litų baudą, pagal 85 straipsnio 5 dalį paskyrė 50 litų baudą, pagal 76 straipsnio 1 dalį paskyrė 50 litų baudą. Pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 500 litų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. L. skunde neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Neigia, kad kaltinime nurodytus veiksmus padarė jam priklausantis šuo. Tvirtina, kad vilkšunis su balta dėme krūtinės srityje yra ne jo šuo, o priklydęs polaidžio metu šuo, kurį jis kartais pamaitina. Mano, kad paukščių kiaušinius galėjo sunaikinti pievose besiganantys galvijai. Neigia, kad medžiojo su šunimis laukinius gyvūnus. Pripažįsta, kad jam priklausantis šuo bokseris jo gyvenamojoje sodyboje vaikšto nepririštas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašo skundą jame išdėstytais motyvais patenkinti.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašo jį nepatenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad N. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veikos teisingai kvalifikuotos, nuobaudos paskirtos, vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Pažymi, kad žalą gamtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginti yra siūloma, o ne įpareigojama (b.l. 54-55).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, vėliau patikslintas. Vienas pažeidimas – saugomų teritorijų režimo pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalį, kitas už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalį ir 5 dalį. Nurodė, jog šuo 2007 metais suėdė į Raudonąją knygą įrašyto paukščio kiaušinius ir pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai prilygino medžioklei. Prašo skundą nepatenkinti.

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklių 7.13 punktą (2005-12-21, „Informaciniai pranešimai“), kuriame įtvirtintinas draudimas parko lankytojams leisti bėgioti palaidiems šunims, ir padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą.

N. L. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 16-17), stebėjimo akto (b.l. 22-23), tarnybiniu pranešimu (b.l. 24-25), fotonuotraukose (b.l. 26, 32-38), liudytojo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. M. parodymais.

N. L. gyvena Rupkalvių kaime, Šilutės rajone savo sodyboje, esančioje Nemuno deltos regioniniame parke ir Rupkalvių ornitologiniame draustinyje. Iš jo paaiškinimų matyti, kad sodybvietė neaptverta. Jis turi šunį (mišrūną bokserį). Pripažįsta, kad šuo nepririštas, todėl nekyla abejonių, jog palaidas šuo bėgioja ne tik po sodybos teritoriją, bet ir po regioninio parko teritoriją. Nurodytą aplinkybę patvirtina liudytojo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. M. parodymai. Liudytojas parodė, kad regioniniame parke draudžiama laikyti palaidus šunis, be to, šunys gali lakstyti 200 metrų atstumu nuo sodybos, o iš schemų matyti, jog palaidas N. L. šuo lakstė apie 800 metrų atstumu nuo sodybos. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo inspektoriaus, vykdžiusio tarnybines pareigas, nuosekliais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, parodymais. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančių schemų (žemėlapių) duomenys (b.l. 26, 29, 30, 31).

Įvertinus nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog N. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda. Šiuo atveju institucija, skirianti administracinę nuobaudą, pirmiausia turi parinkti taikytiną administracinę nuobaudą, o tada ją individualizuoti, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Parenkant vieną iš įstatyme numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Teismo nuomone, nors ir paskirta minimali bauda, numatyta sankcijoje, administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, ji paskirta tinkamai neįvertinus padaryto pažeidimo pobūdžio ir kitų bylos aplinkybių. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininkas nuoširdžiai gailisi ir padėjo išsiaiškinti pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, jog pažeidimą padarė neįgalus asmuo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (b.l. 39). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, pripažintina, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti taikant švelnesnės administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą. Skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.1 punkto (2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255 redakcija) reikalavimus ir padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.1 punktu draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais ir priemonėmis, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti.

Kaltinimas dėl šių pažeidimų grindžiamas stebėjimo akte (b.l. 22-23) ir tarnybiniame pranešime (b.l. 24-25) užfiksuotais duomenimis. Kaltinimas formuluojamas sekančiai: „nustatyta, kas vienas iš šių šunų lakstantis ir bemedžiojantis paukščius ir žvėris buvo stebimas ir 2007 metais, tai buvo vilkšunio hibridas su balta dėme krūtinės srityje. Be to, tas pats šuo buvo pastebėtas 2007-05-15 sunaikinęs paprastojo griciuko lizdą su 4 kiaušiniais. (...) Jis buvo susuktas Šyšos polderyje prie Stungurio lentpjūvės, panašiai toje pačioje vietoje, kur šis šuo buvo pastebėtas ir 2008-03-27“. Pareigūnas M. M., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, apklaustas teismo posėdyje liudytoju, parodė, jog 2007 metais nepavyko nustatyti šuns savininko, todėl administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Pareigūnas taip pat parodė, kad yra įsitikinęs, jog šuo, 2007-05-15 suėdęs paprastojo griciuko kiaušinius, ir šuo, 2008-03-27 lakstęs Nemuno deltos regioniniame parke, yra tas pats. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta, kad šuo, galimai suėdęs paukščio kiaušinius yra jo. Jis paaiškino, kad turi rudą šunį bokserį, o šuo, nurodytas protokole ir nutarime bei užfiksuotas fotonuotraukose, yra ne jo, priklydęs. Iš liudytojo S. A. parodymų matyti, kad jam žinoma, jog N. L. turi rudą šunį, o juodą šunį taip pat yra matęs, tačiau jis yra priklydęs, o ne N. L. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad šuo, galimai suėdęs paukščio kiaušinius, priklauso N. L., todėl konstatuojama, jog N. L. administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Be to, teismo nuomone, pareigūnas per plačiai interpretavo palaido šuns lakstymą regioniniame parke ir priskyrė tai medžioklei. Medžiojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punktu, tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Byloje nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų daręs šiuos veiksmus ir turėjęs tikslą medžioti. Pažymėtina, kad pareigūnas nepagrįstai vadovavosi 2004 m. gegužės 6 d. Įsakymo Nr. D1-255 redakcija, o ne 2006 m. sausio 19 d. Įsakymo Nr. D1-30 redakcija, kuria keistas 60.1 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas N. L. Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Nutarimo dalis, kuria N. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalį paskirta 500 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 5 dalį paskirta 50 litų bauda, naikintina ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008-04-04 nutarimo dalį, kuria N. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 76 straipsnio 1 dalį paskirta 50 Lt bauda, ir paskirti administracinę nuobaudą įspėjimą,

panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008-04-04 nutarimo dalį, kuria N. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalį paskirta 500 litų bauda, pagal 85 straipsnio 5 dalį paskirta 50 litų bauda, ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.