- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-537-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01818-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutarimu K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, administracine nuobauda - 200 (dviejų šimtų) Eur bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta - 200 (dviejų šimtų) Eur bauda.
K. K. nubaustas už tai, kad 2015-06-26, apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW 530 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,70 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutarimą, paskiriant K. K. administracinę nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Nurodo, kad skundžiamu nutarimu K. K. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtina norma pritaikyta ir paskirta švelnesnė nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, visiškai netaikant papildomos privalomos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo, nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti aukščiau minėtą normą, o nurodytos aplinkybės, susijusios su pažeidėjo laisvės suvaržymu ir susijaudinimu, negali būti vertinamos kaip atsakomybę švelninančios. K. K. prievarta vairuoti automobilį verčiamas nebuvo, galėjo pareigūnams pasakyti, kad yra neblaivus i negali vairuoti, nes tai suprasdamas, prieš tai prašė automobilį pavairuoti K. M.. Nurodo, kad aplinkybės, kurias aprašė skundžiamame nutarime teismas, galėtų būti reikšmingos tik pažeidėjui parenkant administracinę nuobaudą jam inkriminuoto straipsnio sankcijos ribose, bet neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą.
Atsiliepimas
K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo prašo netenkinti. Teigia, kad dėl didelės automobilio vertės nenorėjo jo palikti įvykio vietoje. Kadangi jautėsi prastai, prašė, kad pareigūnai važiuotų jo automobiliu iki komisariato, tačiau šie atsisakė. Todėl vykdė pareigūnų nurodymus, jautė jų psichologinį spaudimą ir tik dėl to automobilį nuvairavo nuo įvykio vietos iki policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas tinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas, šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Jis dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, atsakomybės nevengė, yra charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinei veiklai, taip pat asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl K. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį individualizavimo klausimas, nurodant, kad pažeidėjo atžvilgiu buvo nepagrįstai taikyta ATPK 30¹ straipsnio nuostata ir skirta mažesnė nei numatyta sankcijoje minimali bauda, netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013 pasisakė, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą esminės reikšmės turi ne tik padaryto pažeidimo pobūdis, pasekmių nebuvimas, pažeidėjo asmenybė, bet ir paties pažeidimo padarymo aplinkybių išskirtinumas.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnai S. N. ir A. K. patvirtino, kad K. K. automobilį 2015-06-26 apie 21 val. vairavo teisės vairuoti neturinti K. M.. K. K. tuo metu sėdėjo keleivio vietoje ir prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vairuotojai, t.y. K. M., K. K. davė kyšį pareigūnams, po ko buvo iškviesta operatyvinė grupė dėl galimai K. K. padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminį tyrimą pradėjusių pareigūnų nurodymu K. K. automobilį buvo reikalaujama pristatyti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b.l. 37). Nė vienam iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų nesutikus vairuoti K. K. automobilio, jį iki policijos komisariato pareigūnų nurodymu vairavo pats K. K.. Automobilio keleivio vietoje sėdėjo pareigūnas S. N.. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, to neginčija ir pats pažeidėjas, kad vairuodamas transporto priemonę jis buvo neblaivus, nors K. K. teigimu, jis nejautė alkoholio poveikio, pareigūnai taip pat nepastebėjo jo neblaivumo požymių, tačiau tiek specialisto išvada, tiek alkotesterio parodymai bei pažeidimo tyrimo metu K. K. nurodytos įvykio išvakarėse vartoto alkoholio aplinkybės, akivaizdžiai patvirtina jam inkriminuoto pažeidimo sudėtį. Tačiau asmens veikos vertinimui ir administracinės nuobaudos individualizavimui yra reikšminga aplinkybė, kad K. K. administracinius teisės pažeidimus - automobilį vairavo, neturėdamas teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento ir būdamas neblaivus, kai jo vairuojamos transporto priemonės keleivio vietoje kartu važiavo policijos pareigūnas, nors pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.
Skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad negalima pripažinti, jog K. K., būdamas neblaivus, buvo priverstas vairuoti jam priklausančią transporto priemonę ar būtų provokuojamas padaryti pažeidimą, tačiau pati įvykio situacija, pareigūnų veiksmų seka, rodo, kad K. K. pažeidimo padarymui įtakos turėjo ir pareigūnų veiksmai (leido vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam tai patvirtinančio dokumento, neiškvietė techninės pagalbos automobilio, kuris galėjo pristatyti transporto priemonę į policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui arba neinformavo pažeidėjo, kad jis gali paprašyti pažįstamų asmenų vairuoti jo automobilį iki komisariato ir pan.).
Atsižvelgiama į pažeidimo padarymo eigą, o būtent: K. K. dėl galimų įtarimų padarius nusikalstamą veiką negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų, prašė, kad automobilį iki policijos komisariato vairuotų pareigūnai ir nors K. K. paaiškino pareigūnams, kad jis neturi su savimi dokumento patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, vis tiek jam buvo nurodyta vairuoti automobilį. Taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nebaustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, teisė vairuoti, susijusi su darbo pobūdžiu ir yra būtina šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas poreikiams tenkinti) patvirtina, kad paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda ir nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo netaikymas šiuo atveju yra sąžininga priemonė, ji atitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus, yra adekvati padaryto pažeidimo aplinkybėmis, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Teismas sutinka su apeliantu, kad padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau šiuo atveju visiškai pritariama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog patys policijos pareigūnai nurodė automobilį vairuoti, nors K. K. prašė, kad pareigūnai vairuotų automobilį, patys policijos pareigūnai leido važiuoti K. K. su automobiliu, nors jis pasisakė, kad neturi pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, todėl akivaizdu, jog šio įvykio aplinkybės rodo, kad ATPK 30¹ straipsnyje nurodyti pagrindai egzistuoja ir skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių įvertinimu. Apeliacinį skundą pateikusi Institucija nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog K. K. paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar pakeisti apeliaciniame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.