- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-708-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01631-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekleft consulting“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekleft Copnsulting“
- Ieškovas
- „Ekleft-Randwer“ GmbH
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekleft consulting“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės „Ekleft-Randwer“ GmbH prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės „Ekleft-Randwer“ GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekleft Copnsulting“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Ekleft-Randwer“ GmbH kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekleft consulting“ 52 290 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad suteikė atsakovei informacinių technologijų (programavimo) paslaugas, tačiau atsakovė per nustatytą terminą neatsiskaitė už šias paslaugas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 52 290 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, o atsakovė neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, yra įdarbinusi tik 2 darbuotojus, nors anksčiau pas atsakovę dirbo vidutiniškai 4 darbuotojai, turi 3,56 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų valstybės įmonei Registrų centrui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra nesąžininga ir ketina paslėpti savo turtą arba kitokiu būdu išvengti pareigos vykdyti savo įsipareigojimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pakartotinai pateikė prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad jos atstovas teikia teisinę pagalbą ir atsakovės akcininkui N. O. (N. O.). Atsakovė neteisėtai pašalino pastarąjį asmenį iš akcininkų sąrašo ir pasisavino jam nuosavybės teise priklausančias akcijas, kurias pardavė tretiesiems asmenims. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pateiktas pareiškimas pradėti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Atsakovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu, kadangi jai neteisėtai perleidus akcijas, neabejotinai pasikeis įstatinio kapitalo dydis, o kartu ir įmonės turto vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 26 d. teismo nutartimi jau buvo konstatuota, kad ieškovės reikalavimas yra preliminariai pagrįstas.
7. Teismas pažymėjo, kad siekdamas įrodyti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, įkeitimą ar jo apsunkinimą ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriui yra pateikta informacija dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų klastojant įmonės dokumentus ir sukčiaujant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra galimai nesąžininga, todėl yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos didesnei sumai, nei ieškinio suma. Teismas nustatė, kad areštuojamo turto vertė yra 52 290 Eur, tačiau ieškovė, 2019 m. kovo 6 d. pateikusi rašytinius paaiškinimus, sumažino savo reikalavimo sumą ir nurodė, kad atsakovės mokėtina suma sudaro 42 290 Eur.
8.2. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo atsakovo nesąžiningumui konstatuoti, o šiuo atveju ikiteisminis tyrimas net nėra pradėtas, pareiškimas yra grąžintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui informacijos tikslinimui.
8.3. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su N. O. buvo nutraukta šiam asmeniui per sutartyje nustatytą terminą nesumokėjus už akcijas mokėtinos sumos. Atsakovė apie jai pareikštą ieškinį sužinojo 2019 m. sausio 11 d., todėl aplinkybė, kad 2018 m. spalio mėn. atsakovė perleido dalį akcijų kitam asmeniui, nesudaro pagrindo vertinti, esą ji buvo nesąžininga.
8.4. Atsakovės finansinės padėtis yra gera, jos banko sąskaitoje yra 74 085,36 Eur suma, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Teismui 2018 m. lapkričio 7 d. priėmus sprendimą už akių ir antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, antstolis nedelsdamas surado reikiamą išieškoti pinigų sumą atsakovės banko sąskaitose. Priverstinis sprendimo už akių vykdymas buvo atliekamas jau po to, kai buvo sudarytas sandoris, kuriuo dalis atsakovės akcijų buvo perleista trečiajam asmeniui. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, sudarydama minėtą sandorį, siekė kokių nors nesąžiningų tikslų, nes atsakovės turto nesumažėjo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimai buvo sumažinti 10 000 Eur, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą. Teismo nutartis galėtų būti pakeista.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės teiginį, esą N. O. nesumokėjo už akcijas, paneigia pačios atsakovės konkliudentiniai veiksmai, be kita ko, aplinkybės, kad atsakovė nuolat bendravo su šiuo akcininku visais įmonės veiklos klausimais, teikė finansines ataskaitas, įvairius dokumentus, susijusius su jos ūkine komercine veikla ir pan. Atsakovė ir likę akcininkai neteikė N. O. pretenzijų dėl akcijų neapmokėjimo ir neprašė atsiskaityti už jas. Nors atsakovė perleido kitam asmeniui N. O. priklausančias akcijas anksčiau, nei sužinojo apie ieškinį, tai nereiškia, kad ji šias akcijas perleido teisėtai. Atsakovė pradėjo elgtis nesąžiningai po to, kai akcininkas N. O., negavęs informacijos apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, taip pat įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt. dokumentų, kuriuos turėjo teisę gauti, kaip jos akcininkas, pradėjo domėtis, dėl kokių priežasčių nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kodėl nebuvo paskirstytas pelnas ir neišmokėti dividendai už 2017 m. Akcininkas buvo pašalintas iš akcininkų sąrašo po to, kai jis pateikė prašymą pateikti informaciją ir nurodė, kad negavęs prašomų duomenų, kreipsis į teismą. N. O. neginčija akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nes užtruko dokumentų ir įrodymų parengimas ir vertimas, tačiau N. O. ketina kreiptis į teismą dėl jo, kaip atsakovės akcininko, teisių pažeidimo.
9.3. Atsakovės argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų, nėra pagrįstas, nes atsakovė jau šiuo metu nevykdo realios veiklos (atsakovė sumažino darbuotojų skaičių, neteikė finansinių ataskaitų už 2017 m.) ir negauna jokių pajamų – pati atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. jos banko sąskaitoje buvo 81 395,47 Eur, o šiuo metu yra jau 74 085,36 Eur. Atsakovės po truputį perleidžia lėšas tretiesiems asmenims ir tokiu būdu mažina savo turtą, tokie jos veiksmai nėra sąžiningi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, remdamasis anksčiau priimta 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, pripažino, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir šiuo atveju egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą teismas kildino iš galimo atsakovės nesąžiningumo, kurį jis nustatė vadovaudamasis ieškovės pateiktais duomenimis, kad atsakovės atžvilgiu yra siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo atsakovei neteisėtai pašalinus vieną iš savo akcininkų N. O. iš akcininkų sąrašo ir jo akcijas perleidus kitam asmeniui. Atsakovė apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.
13. Teismų praktikoje dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyt laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.
14. Ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu siekia inicijuoti buvęs šios bendrovės akcininkas N. O., nesutinkantis su atsakovės veiksmais pašalinant jį iš akcininkų sąrašo. Ieškovės teigimu, atsakovės ir jos tuomečio akcininko nesutarimai atsirado tada, kai akcininkas, negavęs informacijos apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir dokumentų, kuriuos jis turėjo teisę gauti kaip atsakovės akcininkas (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt.), iškėlė klausimą, dėl kokių priežasčių nebuvo sušauktas visuotinis atsakovės akcininkų susirinkimas, nebuvo paskirstytas pelnas ir sumokėti dividendai už 2017 m., ir pareikalavo pateikti atitinkamus su atsakovės veikla susijusius dokumentus (be kita ko, finansinės atskaitomybės dokumentų, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, nutarimo dėl laikinai einančios pareigas vadovės paskyrimo kopijas), kartu nurodydamas, kad atsakovei neįvykdžius jo reikalavimų, savo, kaip atsakovės akcininko, teises jis gins teisme. Po šių akcininko veiksmų, anot ieškovės, atsakovė ėmėsi neteisėtų veiksmų ir pašalino N. O. iš savo akcininkų sąrašo. Ieškovės vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir poreikį jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
15. Savo ruožtu atsakovė atskirajame skunde pateikia kitokią, nei ieškovė, susiklosčiusių įvykių interpretaciją ir nurodo savavališkai nešalinusi N. O. iš savo akcininkų sąrašo. Atsakovės teigimu, pastarasis asmuo per akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą terminą nesumokėjo už įgyjamas akcijas, todėl pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu N. O. buvo perleistos atsakovės akcijos, buvo nutraukta. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad N. O. neginčija akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Duomenų, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje nepateikė ir ieškovė, nurodydama, kad N. O. dar neinicijavo teisminės bylos dėl užsitęsusio dokumentų ir įrodymų parengimo, tačiau netrukus jis ketinąs šią teisę realizuoti.
16. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovės nurodyto asmens (N. O.) yra kilęs ginčas dėl atsakovės akcijų valdymo. Ieškovė ir atsakovė skirtingai vertina N. O. pašalinimo iš atsakovės akcininkų sąrašo teisėtumą – ieškovė atsakovės veiksmus vertina kaip nesąžiningus ir galimai atitinkančius nusikalstamų veikų – sukčiavimo, dokumentų klastojimo – požymius, kai tuo tarpu atsakovė teigia realizavusi savo teisę nutraukti sutartinius santykius su asmeniu, tinkamai neįvykdžiusiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nesumokėjusiu už įgyjamas atsakovės akcijas).
17. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės galimą nesąžiningumą, rėmėsi iš esmės vien tik ieškovės pateikta informacija apie siekį pradėti atsakovei ikiteisminį tyrimą ir jos pagrindu sprendė apie galimą grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau iš ieškovės pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2019 m. vasario 19 d. rašto matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėtas nustačius, kad yra būtina patikslinti N. O. pateiktą informaciją apie galimai atsakovės atliktas nusikalstamas veikas (apklausti atsakingus atsakovės darbuotojus, sutikrinti duomenis su Juridinių asmenų registre teikiama informacija ir kt.). N. O. pareiškimas buvo perduotas tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui. Duomenų, kad vėliau atsakovės veiksmai buvo įvertinti kaip galimai nusikalstami ir jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra pateikta. Aplinkybė, kad asmeniui yra siekiama inicijuoti ikiteisminį tyrimą, pati savaime negali būti laikoma pakankama priežastimi konstatuoti galimą šio asmens nesąžiningumą ir suvaržyti jo teises taikant jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
18. Kitų patikimų duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga ir siekė ar sieks ateityje išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nesiekė išvengti atsiskaitymo su ieškove. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir iš N. O. perimtos akcijos buvo perduotos kitam asmeniui anksčiau, nei atsakovė sužinojo apie ieškovės šioje byloje pareikštus reikalavimus – atsakovė nurodo sužinojusi apie ieškinį 2019 m. sausio 11 d., kai ji gavo iš antstolio procesinius dokumentus dėl šioje byloje jos atžvilgiu priimto sprendimo už akių vykdymo, o akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimo, buvo vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. spalio 5 d. – todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šiuos veiksmus atsakovė atliko siekdama sumažinti savo turimą turtą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (be kita ko, ieškove), juo labiau kad kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, 2019 m. sauso 31 d., t. y. jau po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, atsakovės banko sąskaitose buvo 81 395,47 Eur suma. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2019 m. kovo 15 d., po to, kai atsakovė sužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, kurioje yra reiškiami turtiniai reikalavimai, ir apie ieškovės prašymus taikyti jai laikinąsias apsaugos priemones (pirmasis prašymas buvo pateiktas 2019 m. vasario 14 d., antrasis – 2019 m. kovo 5 d.) atsakovės sąskaitose vis dar buvo pakankama pinigų suma (74 085,36 Eur) ieškovės reikalavimams patenkinti.
19. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, pagrindžiančių, kad atsakovės veiksmai jos akcininko atžvilgiu iš tikrųjų kvalifikuotini kaip nusikalstami, kad atlikdama šiuos veiksmus atsakovė siekė nuslėpti savo turtą ar išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais, kad atsakovė ketina imtis ar ėmėsi realių veiksmų, siekdama apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Nesant duomenų, kad atsakovė siekė nuslėpti ar sumažinti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti šioje byloje priimto sprendimo vykdymą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nėra nustatyta.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertino ieškovės reikalavimus kaip preliminariai pagrįstus, šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl įsiskolinimo priteisimo, 2019 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimų – teismas nutraukė bylos dalį dėl 10 000 Eur skolos išieškojimo ieškovei atsisakius šio reikalavimo, o likusius jos reikalavimus atmetė. Vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2013), aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl nepaisant to, kad, kaip matyti iš Lietuvos informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo jos ieškinys nebuvo patenkintas, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti ir byloje yra paneigtas ir šios CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos buvimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei vienos iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis, kuria teismas taikė atsakovės turtui areštą, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės „Ekleft-Randwer“ GmbH prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.