- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-1064-431/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00742-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė (pran.), Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- G. Č.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Gerasičkinienės, teisėjų Onos Gasiulytės ir Alvydo Poškaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-238-665/2011 pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei R. Š. dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovės R. Š. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. Č. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. Š. 400 Lt išlaikymą jos sūnui M. Č. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario 9 d. iki jo pilnametystės, pavedant gaunamas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo tėvui G. Č., priteisti iš R. Š. 2800 Lt įsiskolinimą M. Č. išlaikymui už septynis mėnesius nuo 2010-02-09 iki 2010-08-09 (7 x 400 = 2800). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš R. Š. sūnaus M. Č. išlaikymui po 400 Lt į mėnesį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino ieškovo su atsakove sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog M. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu G. Č.. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas taikos sutartyje buvo išspręstas nenustatant fiksuotos išlaikymo sumos, kurią vaiko motina R. Š. turėjo mokėti vaiko išlaikymui. Tačiau šios pareigos motina nevykdo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Sūnaus gyvenimas skyrium su atsakove daro neigiamą įtaką jo vystimuisi bei asmenybės formavimuisi. Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovė taip pat nurodo, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu, nes nei ieškinyje, nei prie ieškinio pridedamais įrodymais ieškovas neįrodo aplinkybių, dėl kurių egzistuotų reali grėsmė neįvykdyti teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Pareikštu priešieškiniu atsakovė R. Š. prašo nutraukti 2010-02-08 sudarytą ir Švenčionių rajono apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-126-405/2009, nustatyti sūnaus M. Č. gyvenamąją vietą kartu su motina R. Š., priteisti iš G. Č. sūnaus M. Č. išlaikymui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant R. Š. skirtų sūnaus poreikiams tenkinti lėšų tvarkytoja, tvarkant lėšas uzufrukto teise. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad sūnus M. Č. nuo gimimo iki 2009 metų gyveno kartu su mama. Nuo 2009 metų be atsakovės sutikimo sūnui Mantui pradėjus gyventi su tėvu, ji kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių pasirašyta taikos sutartimi atsakovė geranoriškai sutiko, kad jos sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu G. Č.. Tačiau dėl neigiamos tėvo įtakos visiškai nutrūko atsakovės ir jos šeimos narių bet koks bendravimas su sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovės R. Š. laikiną išlaikymą vaikui M. Č. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010-12-20 iki teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo įsiteisėjimo dienos, paskiriant laikino išlaikymo lėšų tvarkytojui uzufrukto teise vaiko tėvą G. Č., bei pervedant laikino išlaikymo į vaiko asmeninę sąskaitą pagal tėvo nurodytus duomenis. Teismas nurodė, kad išlaikyti savo vaiką yra abiejų tėvų pareiga, ir tam, kad nenukentėtų vaiko poreikiai priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. Š. prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-02-09 nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-405/2010 pagal R. Š. ieškinį G. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo patvirtino taikos sutartį, kuri numatė, jog sūnaus M. Č. išlaikymo klausimas tarp šalių išspręstas. Todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai išsprendė klausimą, kuris tarp šalių jau yra išspręstas teismo įsiteisėjusia ir galiojančia nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis. Teismas nevertino aplinkybės, jog M. Č. motina viena augina kitą sūnų, jos pajamos yra apie 1500 Lt, ji pagal išgales stengiasi rūpintis ir sūnumi Mantu, duoda jam pinigų, taigi faktiškai teikia išlaikymą. Teismas nepagrindė išvados, jog gali kilti realus pavojus, kad vaikas nebus tinkamai išlaikomas, jo teisės į išlaikymą gali būti pažeidžiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. Č. nurodo, kad su atsakovės atskirajame skunde dėstomais argumentais ir motyvais nesutinka. Atsakovė įvairiomis dingstimis ieško būdų išvengti savo prigimtinės prievolės teikti išlaikymą savo sūnui. Pasinaudodama taikos sutarties spraga, kurioje nėra nustatyta fiksuota vaiko išlaikymo suma, atsakovė nėra sąžininga, nes būtent tik jos interesais teismas nutartimi patvirtino šalių aptartus tikrus ketinimus aptakia formuluote. Tačiau nuo sutarties pasirašymo dienos atsakovė neteikė jokio išlaikymo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (b.l. 10-12). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovės R. Š. nepilnamečiui vaikui M. Č. laikiną išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 1 ir 3 d.). Iki kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą.
Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad išlaikymą vaikui teikia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10-405/2010 pagal R. Š. ieškinį G. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo patvirtino taikos sutartį, šalys susitarė, kad sūnaus M. Č. išlaikymo klausimas tarp šalių išspręstas, kad vaiko interesai yra užtikrinti, dėl to nėra aplinkybių, galinčių padaryti teismo sprendimo įvykdymą negalimu ar apsunkintu. Tačiau šie apeliantės atskirojo skundo argumentai negali būti pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės ar ją vykdant netinkamai gali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas bendra ginčo teisenos tvarka. Todėl atsakovės (apeliantės) argumentas, jog šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, turinčia šalims res judicata galią, ir dėl to teismas neturėjo šio klausimo svarstyti iš naujo, atmestinas kaip neteisėtas.
Tarp šalių kilus ginčui dėl konkrečiu dydžiu neapibrėžtos taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo vaikui teikimo vykdymo, susidarė būtent tokia teisinė situacija, kurioje ginčas dėl konkretaus išlaikymo dydžio bus nagrinėjamas iš naujo. Esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai kartu su tėvu, ieškovui (tėvui) kreipusis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nurodžius, kad atsakovė (apeliantė) nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovas teisėtai prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikui iki bylos išsprendimo iš esmės (CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas kilo dėl to, kad atsakovė (apeliantė) neteikia išlaikymo vaikui, nors šalys ir yra sudariusios taikos sutartį, kuria atsakovė (apeliantė) įsipareigojo tokį išlaikymą teikti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgia tik į pagrįstas abejones, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo pareiga civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šioje byloje tokią grėsmę liudija pats reikalavimo pobūdis – priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir todėl atsakovės (apeliantės) argumentas, kad teismas nepagrindė išvados, jog gali kilti realus pavojus, kad vaikas nebus tinkamai išlaikomas ir jo teisės į išlaikymą gali būti pažeidžiamos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovė išlaiko kitą nepilnametį sūnų, gauna nelabai dideles pajamas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apeliantės skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.