- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- A5.-2614-990/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01082-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- A. L., Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. balandžio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius G. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. L., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešęs apie U. Č., J. K., G. R., J. S. (J. S.) ir A. V. (A. V.) darbo pradžią, 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), leido VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai ir jam prižiūrint dirbti U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V..
Teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Dalį šių patalpų jis pernuomoja (duomenys neskelbtini), kad būtų vykdoma klubinė, komercinė veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)vykdo visą komercinę veiklą, jis vykdo visą su ūkiu susijusią veiklą: įėjimas, rūbinė, dekoracijos, meninė veikla, kuri reikalinga, kad funkcionuotų klubas. Darbo inspekcijos patikrinimo metu dirbo savanoriai, kurių yra virš dvidešimties. Patikrinimo metu buvę savanoriai yra išvardinti administracinio nusižengimo protokole. Nėra, kad savanoriai ateina kiekvieną dieną- jie patys tarpusavyje susitaria, kas ir kada ateina, žinodami klubo darbo laiką, žinodami veiklas, kuriose gali prisidėti. Yra baro teritorija, kuri yra UAB (duomenys neskelbtini)valdos, kur prekiauja alkoholiu. Viešoji įstaiga gali turėti savanorius. Jis daugiau stengiasi išnuomoti patalpas, tai yra jo pagrindinė veikla. Jam nėra būtina pastovi savanorių pagalba. UAB (duomenys neskelbtini)atsakingas už barą. Skelbimus socialiniuose tinkluose deda tiek jis, tiek UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vyko jo organizuotas renginys. Pinigų rinkimas, apsauga, rūbinė buvo jo organizuota. Jeigu neateis nei vienas savanoris, tada ir galvos, ką reikės daryti, bet tokio atvejo nebuvo. Jei trūksta pagalbos, jis ateina ir padaro. Du savanoriai buvo įdarbinti po kelių dienų, nes kai įsiveržė policija savanoriai nelabai galėjo užtikrinti saugumą, nes jie negali naudoti fizinės jėgos, savanorio teisės užtikrinant saugumą yra labai apribotos. Patikrinimo metu U. Č. rinko pinigus, segė apyrankes, surinktus pinigus atiduodavo jam kaip įmonės vadovui. Pagal darbo sutartį VšĮ (duomenys neskelbtini)dirba penki asmenys: jis, buhalterė, technikas bei- po patikrinimo- du apsaugos darbuotojai. Realiai įmonė turi užsiimti kultūriniu švietimu, bet valstybinė mokesčių inspekcija jam išaiškino, kad jo vadovaujamos įmonės pagrindinė veikla yra nekilnojamasis turtas: jis yra kaip patalpų subnuomotojas ir tai yra pagrindinė jo vadovaujamos įmonės veikla. Jis nuomoja patalpas įvairiomis kainomis pagal susitarimą. Nemokamai niekam nebuvo leista išsinuomoti patalpas. Pinigai už subnuomą eina atlyginimui, nuomai, kas lieka kasoje- dažų pirkimui, patalpų priežiūrai. Kiek pinigų surenka, tiek ir atiduoda. Jam patinka, ką jis daro, įdomi veikla, jis stengiasi pats save realizuoti. Viešoji įstaiga turi lengvatų nuomojant patalpas, todėl jo vadovaujamai įmonei ir yra suteiktas viešosios įstaigos teisinis statusas. Jo manymu visuomenei naudinga veikla pasireiškia tuo, kad jaunimas ateina, semiasi patirties, repetuoja savo koncertus. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.2 ir 7.3 punktuose, jis paaiškina, kad jis užsiėmė kūrybinėmis dirbtuvėmis, subnuomavo patalpas menininkams ir jų meninei veiklai. Mokestis buvo dėl patalpų gerinimo- jei darai viešą renginį, reikia mokėti pinigus. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.4 punkte, jis paaiškina, kad neseniai buvo Europos Sąjungos fondas ir buvo atėjusi mergina, jie kalbėjosi apie mainų programą. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.5 punkte, jis paaiškina, kad analitinių straipsnių dar neteikė. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.6 punkte, jis paaiškina, kad teikė informaciją menininkams. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.7 punkte, jis paaiškina, kad reklaminės veiklos nedarė. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.8 punkte, jis paaiškina, kad rekomendacijų kultūrinės politikos formuotojams neteko teikti. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.9 punkte, jis paaiškina, kad kasdien skatina jaunimą būti socialiais ir aktyviais piliečiais. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.10 punkte, jis paaiškina, kad 2011 metais yra daręs kelis projektus- darė parodas. Kandidatų gauti premijas nesiūlė. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.11 punkte, jis paaiškina, kad dar neteko padėti ginti menininkų teises. Dėl įstaigos veiklos tikslų, numatytų įstaigos įstatų 7.13 punkte, jis paaiškina, kad valdžios įstaigoms teikti pasiūlymus dar neteko.
Teismo posėdžio metu J. S. parodė, kad jis buvo savanoris naktiniame klube (duomenys neskelbtini)padėdavo prižiūrėti, kaip perkami bilietai, kai būna koks girtas- palydėti. Prieš koncertus jis ateidavo, pasirašydavo savanorių sutartį. Dabar jis dirba pagal darbo sutartį, dirba kai būna koncertai. Jis buvo kaip apsauginis, nes daugiau nieko nereikėjo daryti: reikėjo žiūrėti, kad žmonės pirktų bilietus, neišeitų su alkoholiu į miestą. Eiti prie baro jam niekas neliepė. Darbo grafiko nebuvo. Kai būdavo koncertai, du kartus per mėnesį, tada jis ateidavo savanoriauti: susisiekdavo su A., pastarasis paprašydavo ir jis ateidavo. Atlyginimo nebuvo, tik arbatpinigiai, kuriuos gaudavo rūbinėje ir pasidalindavo. Klubas jį vaišino maistu ir gėrimais. Nuo 2017 m. kovo 31 d., t. y. nuo tada, kai jis pasirašė darbo sutartį, niekas nepasikeitė, funkcijos liko tos pačios.
Teismo posėdžio metu A. V. parodė, kad jis buvo savanoris. Savanorystė jį lydi visą gyvenimą, jam patinka alternatyvi muzika. Draugai turi klubą (duomenys neskelbtini)“, jam patinka ten lankytis, jis padeda ten prižiūrėti tvarką. Būdamas savanoris jis turėjo žiūrėti, ką įleisti, ko neįleisti į klubą. Nurodymų konkrečių nebuvo. Jis buvo tvarkos prižiūrėtojas. Buvo prašymai, kad reikia pagalbos ir kai gali ateini. Nėra įsipareigojimų, kad jis privalo ateiti. Jeigu turi laisvo laiko, tai kodėl neateiti, nes jis mėgsta pašokti, šeimos neturi. Jo draugai A., J. jo paprašydavo ateiti. Ten jis eidavo, kai turėdavo laiko. Tai dažniausiai būdavo savaitgaliais. Kai savanoriavo, jis gaudavo maitinimą ir pasidalindavo arbatpinigius, galėjo nemokamai į renginius kviesti draugus. Savanoriavimo tikslas- padėti draugams, pasišokti, nemokamai gerai praleisti laiką. Dabar jis sudarė darbo sutartį, nes privertė situacija. Teisiškai turėjo padaryti taip, bet šiaip niekas nesikeitė. Jo manymu, jo veiklos nauda visuomenei pasireiškė tuo, kad nebūtų konfliktų klube, kad nematytų piktų žmonių klube. Draugų atvedimas į klubą yra grįžtamasis ryšys, tai ką jis gauna. Bilieto kaina priklauso nuo koncerto, nuo organizatoriaus. Jis neįleisdavo jaunuolių su treningais. Klubas nuomodavo patalpas, bet jis ateidavo draugams padėti.
Teismo posėdžio metu U. Č. parodė, kad ji yra sudariusi savanorės sutartis su VšĮ (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji turėjo būti kasoje, paimti pinigus iš žmonių, dalinti apyrankes. Patys savanoriai susitarę taip, kad ji eina į kasą. Kasoje ji būna per mėnesį kartą, du ar tris, tai priklauso nuo to, ar ji turi laisvo laiko. Interesas savanoriauti yra dėl gero laiko praleidimo, baras kartais pavaišina gėrimais, kai nesavanoriauja gali nemokamai įeiti į renginius. Atlygio už veiklą ji negaudavo. Ji pardavinėjo apyrankes, kurios yra kaip bilietas įėjimui į klubą. Įėjimo kaina priklauso nuo renginio. Pinigus ji dėdavo į dėžutę. Iš pradžių ji neišrašydavo čekių, bet kai atėjo mokesčių inspekcija- išrašo. Jeigu ji būtų kokią dieną neatėjusi, neigiamų pasekmių ji nebūtų sulaukusi. Buvo atvejų, kai ji negalėjo ateiti, bet tada vietoj jos ateidavo kitas savanoris. Patys savanoriai tarpusavyje susitaria, kaip dirba, kada dirba, A. L. tik pasako, kad gali ateiti. Funkcijų, ką daryti, A. L. nenurodo. Šia veikla ji užsiima virš metų, darbo grafiko nebuvo. Pinigus, kuriuos gaudavo kasoje, ji atiduodavo A. L.. Ji savanoriavo tik pačiame klube. Ar ši įstaiga atliko visuomenei naudingą veiklą, ji nežino.
Teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad ji yra savanorė ilgą laiką, ji savanoriauja rūbinėje. Tai nėra darbas ir atlyginimo ji negauna, tik gauna arbatpinigius, kuriuos ji padalina tarp visų savanorių. Arbatpinigius ji gauna už gerą aptarnavimą. Kai kada žmonės sumoka pinigus, bet jei neturi pinigų tai nemoka. Naudą iš savanoriavimo ji gauna, nes gali lankytis visuose renginiuose, bare atsigerti, gali naudingai praleisti laiką, matyti, kaip viskas vyksta, nes ateitį ji sieja su renginiais. Už valandą darbo ji gaudavo po du eurus arbatpinigių. Ne dėl pinigų ji savanoriauja. Darbo grafiko nėra, tik kai susirenka jie susitaria kas, kur bus. Kada reikia eiti savanoriauti jie žino, nes renginiai vyksta antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį. Jei ji negali ateiti, ateina kiti. Ji daugiausia savanoriauja, tai gal ji viršesnė ir arbatpinigius ji skirsto. A. L. ji neatsiskaito, jis nėra jos viršininkas, tik dėl bendros tvarkos gali kažką pasakyti. Jis yra viršesnis už ją, nes jo patalpos yra, jo klubas. Jeigu lieka pinigų likutis, pastarąjį ji nuneša A. L., nes jis vyresnis ir atsakingesnis. Ji pati sugalvojo, kad trys eurai už valandą yra per didelis atlygis savanoriui, todėl likusius pinigus ji neša A. L., kuris yra vadovas, nes yra atsakingas už tas patalpas. Jei žmogus neturi pinigų, ji kabina rūbus ir be pinigų. Nesvarbu, kas organizuoja renginį, ji vis tiek ateina savanoriauti. Ji mano, kad jos veikla naudinga visuomenei, nes tai gera praktika ir jai geriau negu gatvėje sėdėti.
Teismo posėdžio metu G. R. parodė, kad ji yra pasirašiusi savanorės sutartį. Ji būna rūbinėje. Jos darbas yra paimti ir grąžinti paltus. Tai ji daro (duomenys neskelbtini) klube. Vidutiniškai savanoriauti ji eina du tris kartus per mėnesį. Už rūbų pakabinimą nebuvo nustatytas mokestis ir iš žmonių nebuvo imami pinigai. Žmonės palikdavo arbatpinigius. Jei žmogus neturi pinigų, tai ir neduoda. Gautus pinigus ji deda į dėžutę, vėliau Joana pinigus paskirsto. Į valandą ji gaudavo apie du eurus, daugiau ji negaudavo. Nauda iš savanoriavimo ta, kad ji galėjo pasiklausyti koncertų, pabendrauti su kitokiais žmonėmis. Viršininko, prieš kurį ji turėtų atsiskaityti, nebuvo. Su A. L. ji tik pasisveikindavo, jis paklausdavo, kaip ji gyvena, ir viskas. A. L. ji neatsiskaitydavo. Patys savanoriai susiskirsto kur kas bus. Savanorių pagrindinis tikslas- ateiti į koncertą ir padėti. Nebuvo problemų, kad visi nori klausytis koncerto ir nėra kam būti rūbinėje. Klube ją pavaišina kokteiliu, pavalgyti duoda, ji gali atsivesti draugų. Darbo grafikas nebuvo nustatytas.
Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas turi nuspręsti, ar A. L. veikla organizuojant VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklą laikytina civiliniais teisiniais (tokios pozicijos laikosi A. L.), ar darbo santykiais (tokios pozicijos laikosi Valstybinė darbo inspekcija).
Administracinio nusižengimo teisenos metu gautus įrodymus vertinant teisės aktų, reglamentuojančių savanorišką veiklą bei darbo santykius, kontekste, pažymėtina, kad:
pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegalus darbas- darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu;vadovaujantis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, savanoriška veikla- savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.
Taigi sprendžiant šią bylą būtina nustatyti, ar U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini)atlikti veiksmai laikytini a) atliktais neatlygintinai, ir b) visuomenei naudinga veikla. Teismas mano esant būtina nustatyti, ar U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veikla 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. buvo atlikta siekiant viešosios įstaigos tikslų taip, kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje- tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą, ar minėti veiksmai buvo atlikti siekiant kitų tikslų.
Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad, nors U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. buvo sudarę savanoriškų darbų atlikimo sutartis su VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, turi teisę organizuoti savanorišką veiklą, iš tikrųjų minėtų fizinių asmenų veikla 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. buvo nukreipta tenkinti ne VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodytus viešuosius interesus, bet komercinius interesus. Kaip teismo posėdžio metu parodė A. L., pagrindinė VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla- patalpų (tame tarpe ir esančių Vinco Mykolaičio- Putino g. 5, Vilniuje), nuoma ir šių patalpų pernuomavimas kitiems ūkio subjektams. Patalpas, esančias Vinco Mykolaičio- Putino g. 5, Vilniuje, VšĮ (duomenys neskelbtini)pernuomoja UAB (duomenys neskelbtini), kad būtų vykdoma klubinė, komercinė veikla. UAB (duomenys neskelbtini)vykdo visą komercinę veiklą, o VšĮ „(duomenys neskelbtini) vykdo visą su ūkiu susijusią veiklą: įėjimas, rūbinė, dekoracijos, meninė veikla, kuri reikalinga, kad funkcionuotų klubas. Aplinkybę, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. vykdė veiklą, susijusią su komercija, patvirtino ir liudytojai U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V.- vieni liudytojų pardavinėjo bilietus į renginius atitinkančias apyrankes (U. Č.), kiti liudytojai prižiūrėjo, kad minėtos apyrankės- bilietai būtų perkamos (J. S. ir A. V.), treti rinko mokestį už galimybę rūbinėje pasikabinti rūbus (J. K. ir G. R.). Pažymėtina ir tai, kad įėjimas į renginį buvo mokamas, o didžioji už parduotas apyrankes- bilietus gautų pinigų dalis buvo perduodama A. L.. Taigi ištirtų įrodymų visuma, pirma, patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio (2017 m. kovo 11 d. naktį) metu VšĮ (duomenys neskelbtini)nesiekė viešosios įstaigos tikslų taip, kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje; antra, U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veikla 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. buvo nukreipta tenkinti ne VšĮ (duomenys neskelbtini)įstatuose nurodytus viešuosius interesus, o komercinius interesus. Teismas pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu A. L. nesugebėjo paaiškinti, kaip realiai jo vadovaujama įstaiga siekia VšĮ (duomenys neskelbtini)įstatuose įtvirtintų tikslų- vienų tikslų (įtvirtintų įstatų 7.5, 7.7, 7.8, 7.10, 7.11, 7.13 punktuose) VšĮ (duomenys neskelbtini)nesiekia arba šių tikslų siekė seniai (2011 metais), kitų tikslų (įtvirtintų įstatų 7.2, 7.3 punktuose) siekimą A. L. sieja su išimtinai komercinio pobūdžio- patalpų nuoma- veikla, dar kitus tikslus (įtvirtintus įstatų 7.4, 7.6, 7.9 punktuose) A. L. sieja su išimtinai bendro pobūdžio veiksmais (konsultacijų ir patarimų fiziniams asmenims teikimas, kasdieninis jaunimo skatinimas būti aktyviais), įprastiniais bei būtinais kiekvienam teisinės ir pilietinės valstybės nariui, kas teismui leidžia abejoti, ar VšĮ (duomenys neskelbtini)ne tik 2017 m. kovo 11 d. naktį, bet ir apskritai atitinka viešosioms įstaigoms keliamus tikslus: teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad jo vadovaujamai įmonei viešosios įstaigos teisinis statusas yra suteiktas dėl to, kad toks statusas suteikia lengvatų nuomojant patalpas. Taigi vien ta aplinkybė, kad U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. buvo sudarę savanoriškų darbų atlikimo sutartis su VšĮ (duomenys neskelbtini), vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu negali būti pagrindu U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veiklą vertinti kaip atliekamą tenkinant VšĮ (duomenys neskelbtini)įstatuose nurodytus viešuosius interesus: pinigų rinkimas, apsauga bei rūbų kabinimas negali būti laikomi viešaisiais interesais. Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad minėtų fizinių asmenų veikla buvo nukreipta vykdyti išimtinai komercinio pobūdžio tikslus.
Vertinant U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veiklą neatlygintinumo aspektu (minėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, savanoriška veikla- savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla), pažymėtina, kad minėti asmenys gavo atlyginimą už savo veiklą: visi liudytojai parodė už savo veiklą gaudavę nustatyto dydžio atlygį, siekusį du eurus už valandą. Tai, kaip šis atlygis vadinamas- arbatpinigiais, alga, darbo užmokesčiu ar kitaip- nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi už atliekamą veiklą visi liudytojai gavo iš anksto nustatyto dydžio, negalėjusio viršyti du eurus už valandą, atlygį už savo atliekamas funkcijas. Teismas pažymi ir tai, kad vakaro metu surinkus daugiau pinigų pastarieji būdavo perduodami A. L., kas leidžia pagrįstai teigti, kad atlygį liudytojams renginio svečiai mokėdavo ne savanoriškai už kokybiškai suteiktas paslaugas, bet šie pinigai buvo bendros VšĮ „(duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) komercinės veiklos rezultatas, kurio dalis buvo skirta sumokėti atlygį U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V..
Teismas, vertindamas U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai savanoriškai veiklai, pažymi ir tai, kad, kaip nurodyta minėto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „įstatymo projektu nesiekiama reglamentuoti visos plačiąja prasme suprantamos savanorystės, kaip atskirų asmenų savanoriškai teikiamos pagalbos kaimynams, kitiems bendruomenės nariams ir pan.“. Akivaizdu, kad tiek A. L., tiek ir kitų teismo proceso metu apklaustų asmenų išdėstyta pozicija, kad jų veikla yra visuomenei naudinga, nes tokiu būdu jie gali save išreikšti, visuomenė tampa kultūringesnė, saugesnė, yra pernelyg plataus pobūdžio: kaip jau minėta šiame nutarime, skatinimas visuomenės narius būti kultūringais, aktyviais, tolerantiškais yra kiekvieno socialiai atsakingo teisinės ir pilietinės visuomenės nario pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo to, ar jis yra viešosios įstaigos narys, ar yra sudaręs savanoriškos veiklos sutartį, ar ne. U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veiklos pripažinimas atitinkančia Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai savanoriškos veiklos sąvokai prieštarautų įstatymų leidėjo tikslams, siektiems priimant minėtą įstatymą ir leistų bet kokią teisės aktams nepriešingą veiklą pripažinti kaip savanoriška, kas sudarytų prielaidas dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir finansinių, nesilaikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų.
Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. su (duomenys neskelbtini) siejo ne civiliniai teisiniai, bet darbo santykiai: jie dirbo tenkindami VšĮ (duomenys neskelbtini)komercinius interesus, taigi dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini)naudai, be to, nors ir dirbo ne vadovaujami VšĮ (duomenys neskelbtini)direktoriaus A. L., bet jo prižiūrimi, kuriam atsiskaitė už vakaro metu surinktas pinigines lėšas bei didžiąją dalį šių lėšų, atskaitę sau nedidelį atlygį, perdavė VšĮ (duomenys neskelbtini)direktoriui A. L.. Rašytinė darbo sutartis tarp U. Č., J. K., G. R., J. S., A. V. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudaryta nebuvo, darbo santykiai buvo maskuojami su minėta įstaiga sudarius savanoriškų darbų atlikimo sutartis, taip pat apie šių asmenų darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Visi šie požymiai atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. Išdėstyti argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. L., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)direktoriumi, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios VSDFV teritoriniam skyriui nepranešęs apie U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. darbo pradžią, 2017 m. kovo 11 d. apie 01.30 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), leido VšĮ (duomenys neskelbtini)naudai ir jam prižiūrint dirbti U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V..
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai
Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad U. Č., J. K., G. R., J. S. ir A. V. veikla atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. Teisinė atsakomybė darbdaviui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi A. L. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. L. už administracinės teisės pažeidimus bei administracinius nusižengimus nebaustas, sunkūs padariniai dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Teismas įvertina ir tai, kad po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo du iš liudytojų- J. S. ir A. V. buvo įdarbinti VšĮ „Commune art“ su jais sudarius rašytines darbo sutartis, kas rodo A. L. pasiryžimą vykdyti įstatymų leidėjo darbo santykiams keliamus reikalavimus ir tinkamai fiksuoti darbo santykius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis- atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų- bus pasiekta A. L. skyrus mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. skirtina trijų šimtų eurų dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti A. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų šimtų eurų dydžio baudą.
Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17067388003. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.