- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2YT-967-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00671-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, A. K., R. K., J. K., K. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, A. K., R. K., J. K., K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. K. priėmė savo motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. K., kuris iki mirties gyveno kartu su sutuoktine A. K., sūnumis pareiškėju (V. K.) ir R. K.. Po J. K. mirties sūnūs V. K., R. K. ir jų motina A. K. 2020-10-06 notarų biurui padavė pareiškimą mirusio J. K. palikimui priimti. Priėmus J. K. palikimą paaiškėjo, kad J. K. motina E. K., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui J. K., kadangi būtent jis rūpinosi visais E. K. reikalais. Nors J. K. gyveno Širvintų mieste, tačiau kiekvieną dieną lankydavosi motinos sodyboje, dirbo žemę, padėjo prižiūrėti motinos auginamas karves, daržus, sodą, t. y. ilgus metus tvarkė visą motinos ūkį. Po E. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. E. K. palikimą sudaro šis nekilnojamas turtas: 34/100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. K. po savo motinos mirties rūpinosi ir prižiūrėjo abu žemės sklypus. Žemės sklypą (mišką), esantį (duomenys neskelbtini), J. K. kartu su miško bendraturčiais – savo pusbroliais J. K. ir K. K. buvo dalinai iškirtę, vėliau mišku visi bendraturčiai naudojosi bendrai. J. K. minėtame miške buvo atnaujinęs miško sklypo ribas, miške kirto sausuolius rąstus, juos vežė į lentpjūvę pjauti lentoms, dažnai miške lankėsi, saugojo mišką nuo vagysčių. Kitu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), J. K. po savo motinos mirties leido naudotis vietiniam ūkininkui A. M., siekdamas, kad sklypas nebūtų apleistas. Tokiu būdu aktyviais veiksmais J. K. pradėjo valdyti paveldimą turtą, taip išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjas neturi informacijos, ar jo tėvas yra gavęs pranešimų iš valstybinių institucijų apie būtinybę sumokėti žemės mokesčius už motinos žemės sklypą, tačiau esant reikalui, pareiškėjas sutinka geranoriškai sumokėti reikiamus žemės mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. K. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po E. K. mirties, perėjimą valstybei ir neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad po E. K. mirties J. K. atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. atsiliepime nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoti asmenys K. K. ir J. K. savo atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir R. K. tėvas J. K., kuris iki mirties gyveno kartu su sūnumis ir sutuoktine A. K.. Po J. K. mirties jo sūnūs ir sutuoktinė (šioje byloje suinteresuoti asmenys) notarų biurui padavė pareiškimą mirusio J. K. palikimui priimti, ką patvirtina byloje pateiktas Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarės liudijimas. Priėmus J. K. palikimą, minėti suinteresuoti asmenys sužinojo, kad J. K. motina E. K., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu, patvirtintu Širvintų rajono notarų biure 1994-06-01, visą savo turtą paliko savo sūnui J. K.. E. K. priklausė nekilnojamasis turtas: 34/100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-22 sprendimu); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-07 sprendimu). Širvintų rajono II-ojo notaro biuro 2020-10-21 duomenimis, po E. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad tik po pareiškėjo tėvo J. K. mirties, tvarkant jo palikimo priėmimą, paaiškėjo, kad jo motina E. K. testamentu, patvirtintu Širvintų rajono notarų biure 1994-06-01, visą savo turtą buvo palikusi savo sūnui J. K.. Tačiau po E. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) J. K. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, būtent J. K. rūpinosi visais E. K. reikalais, lankydavosi motinos sodyboje, dirbo žemę, padėjo prižiūrėti motinos auginamas karves, daržus, sodą, t. y. ilgus metus tvarkė visą motinos ūkį. Po savo motinos E. K. mirties J. K. rūpinosi bei prižiūrėjo ir abu aukščiau nurodytus motinai priklausiusius žemės sklypus (vienu iš jų (mišku), esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir naudojosi kartu su miško bendraturčiais J. K. ir K. K.; kitu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), po motinos mirties leido naudotis ūkininkui A. M., siekdamas, kad sklypas nebūtų apleistas). Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, be kita ko ir tai, kad J. K. po savo motinos mirties rūpinosi ir prižiūrėjo abu žemės sklypus, savo atsiliepime patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. K. bei R. K., kurie prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuoti asmenys K. K. ir J. K. taip pat sutiko su pareiškimu. Kiti suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius neprieštaravo pareiškimo patenkinimui, teismui įsitikinus jo pagrįstumu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjo tėvas J. K. priėmė savo mirusios motinos E. K. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. K. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.