- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-390-926/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko A. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo A. P. (toliau – A. P.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 17 d., apie 16.08 val., (duomenys neskelbtini), atbuline eiga pradėjęs važiuoti transporto priemonių junginys, susidedantis iš vilkiko ,,Renault Premium“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės ,,Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis A. P. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), vairuojamas įmonės savininko A. P., kuris nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stumiamas transporto priemonių junginio, atsirėmė į tvorą. Eismo įvykio metu automobiliui ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir galinis bamperis. Taip pat A. P. vairavo krovininį automobilį ,,Renault Premium“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę minėtu draudimu. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
2. Tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį A. P. atžvilgiu buvo nutraukta, A. P. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukimo A. P. atžvilgiu ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Institucijos teigimu, A. P. iš esmės neneigia padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, tačiau teigia, kad nepajuto savo vairuojamos transporto priemonės kontakto su kitu automobiliu. Remiantis eismo įvykyje nukentėjusio automobilio savininko parodymais, jis paliko savo automobilį stovėti kieme ir grįžęs pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Nuėjęs į „A. D.“ apsaugos postą ir peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus jis pamatė, kaip vilkikas su puspriekabe, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jo stovintį automobilį ir stūmė jį iki tvoros, po ko, vilkiko vairuotojas sustojo, išlipo pažiūrėti ir nuvažiavo. Vertinant padarytų apgadinimų mąstą ir pobūdį, vilkiko vairuotojas, Institucijos įsitikinimu, negalėjo nejausti automobilių kontakto. Manoma, kad asmuo, pasitraukdamas iš įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės vairuotojų atsakomybės draudimu, o, sprendžiant iš byloje surinktų duomenų visumos, A. P. dažnai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. atstovas advokatas E. M. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamą situaciją matyti, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį A. P. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių. Ginčo dėl A. P. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį nagrinėjamu atveju nėra. Institucijos apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. P. nekaltumo šiam padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigiant, kad pagal automobilių apgadinimų mąstą ir pobūdį abejonių tuo, jog A. P. jautė automobilių kontaktą, nekyla.
8. Ir vis tik, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.
9. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimą, svarbu tai, kad komentuojamame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad yra susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
10. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis matyti, kad A. P. neneigia įvykio dieną buvęs eismo įvykio vietoje ir vairavęs transporto priemonių junginį teritorijoje, kurioje įvyko komentuojamas eismo įvykis. Tačiau, nuo pat pradžių jis kategoriškai neigė jutęs automobilių susidūrimo kontaktą, paaiškindamas, kad važiuodamas į teritoriją, kurioje įvyko eismo įvykis, jis kelis kartus manevravo, nes buvo užstatytas įvažiavimas. Buvo išlipęs ir iš vilkiko – ėjo prašyti, kad būtų patrauktas jam manevruoti trukdęs krovininis automobilis, tačiau nepajuto, kaip kliudė lengvąjį automobilį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, jokių duomenų, paneigiančių šiuos A. P. argumentus, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Jų nepateikė ir eismo įvykyje nukentėjusio automobilio ,,Opel Vectra“ savininkas. Nors, jo teigimu, peržiūrėjus vaizdo įrašą iš „A. D.“ matyti, kaip A. P. išlipa iš savo vilkiko ir apsidairo, tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, jog jo išlipimas iš vilkiko buvo sąlygotas ne jo kelyje esančios kliūties – krovininio automobilio ir siekio ją pašalinti, o eismo įvykio, kurio metu jo vairuojamu vilkiku buvo apgadintas ,,Opel Vectra“ automobilis.
11. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vis tik pažymėtina, kad analizuojamu atveju A. P. vairavo didelį transporto priemonių junginį, kurį sudarė vilkikas ir priekaba. Sprendžiant iš ,,Opel Vectra“ automobiliui nustatytų apgadinimų, jų kontekste įvertinant ir A. P. eismo įvykio metu vairuoto transporto priemonių junginio gabaritus, akivaizdu, kad itin mažoje teritorijoje A. P. manevravo nedideliu greičiu, todėl kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, kuris neretai nejaučiamas bei negirdimas net ir vairuojant lengvąją transporto priemonę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ,,Opel Vectra“ automobilis jokios garsinės signalizacijos, po smūgio į šį automobilį galėjusios atkreipti A. P. dėmesį, neturėjo, o atsižvelgiant į slystamojo pobūdžio automobilių susidūrimo kontakto pobūdį neabejotina, kad susidūrimo garsas nebuvo didelis, todėl jį girdėti vilkiko vairuotojui iš esmės nebuvo jokios objektyvios galimybės. Juo labiau, jog vilkiko priekabai nustatyti apgadinimai buvo nežymūs, jie, sprendžiant iš A. P. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumos, galėjo atsirasti ir ne šio eismo įvykio metu. Nepaisant šios aplinkybės, jokie procesiniai veiksmai, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus tiriant nagrinėjamą įvyki atliekami nebuvo, negana to, priešingai nei nustatinėjant A. P. eismo įvykio metu vairuotos priekabos apgadinimus, apžiūrint ,,Opel Vectra“ automobilį, jo apgadinimų aukštis nebuvo matuojamas, nors neabejotina, jog priekabos bamperis (ant kurio buvo rasti tam tikri apgadinimai) randasi gerokai aukščiau už lengvojo automobilio bamperį. Tokiu būdu, nesant ir jokių objektyvių duomenų, paneigiančių A. P. teiginius, jog eismo įvykio metu jo vairuotam transporto priemonių junginiui nustatyti apgadinimai galėjo atsirasti ir ne vertinamo eismo įvykio metu, spręsti A. P. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padaryme, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiuoju, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Minėta, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptarti A. P. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, neleidžia skundžiamo nutarimo panaikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo A. P. veiksmuose. Jų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
13. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo objektyviam tiesos nustatymui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, Institucijos apeliacinio skundo netenkinant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.