Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-19/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-02
Bylos Nr.
1S-19/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-19/2007
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Nenartovič,gynėjai Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nutarties, kuria A. M. , įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 27 d.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. įtariamas tuo, kad 2005 m. lapkričio 26 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, abipusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. K. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam R. K. du smūgius peiliu į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. dvi durtines – pjautines kiaurymines žaizdas pilvo ir kairėje juosmens pusėje su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvo ertmę ir R. K. Jonavos ligoninėje mirė, t. y. tokiais savo veiksmais tyčia nužudė R. K. , padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Jonavos raj. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2006 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartimi A. M. iš suėmimo paleistas. Jonavos raj. apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiama iki 2007 m. sausio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 25 d. nutartimi įtariamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Nutartyje nurodyta, jog yra neišnykęs vienas iš suėmimo pagrindų, t. y. A. M. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Pažymima, jog įtariamasis su šeima negyvena, gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), o deklaravo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apygardos teismas nutartyje daro išvadą, jog pagrįstai manytina, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą bei nuosprendžio įvykdymą, teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. M. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, ir jį paleisti iš suėmimo. Mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymi, jog suėmimas jam buvo taikomas ir anksčiau, tačiau Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartimi nepagrįsta pripažino Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį ir jį paleido į laisvę. Pabrėžia nė karto nepažeidęs jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, laiku ir tiksliai vykdęs pareigūnų nurodymus. Tvirtina, jog skundžiamoje, t. y. Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartyje nurodytas motyvas buvo įvardintas ir apylinkės teismo nutartyje, kuri, kaip minėta, buvo pripažinta nepagrįsta.

Skunde įtariamasis pažymi, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras prie bylos medžiagos pridėjo Kauno m. VPK KP ONTT tarnybos pranešimą, kuriame nurodoma, jog yra duomenų apie tai, kad jis (įtariamasis) darosi suklastoti pasą ir ketina bėgti į užsienį. Tokią pažymą vadina nepagrįsta ir mano, jog tokiu būdu yra bandoma su juo susidoroti. Tvirtina, kad tardymo izoliatoriuje ne kartą lankėsi pareigūnai (apsilankymai yra fiksuojami), kurie aiškino, jog jam neprisipažinus, jie vis tiek suras būdų, kaip jį palaužti. Kategoriškai neigia ruošęsis slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, juo labiau – klastoti oficialų dokumentą – asmens pasą. Teigia, jog pareigūnai galimai surašė fiktyvią pažymą apie suklastotą ar klastojamą pasą, ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo jo atžvilgiu iki šiol nėra pradėtas. Skundu įtariamasis prašo iš Kauno m. VPK KP ONTT išsireikalauti medžiagą apie jo neva ruošiamą nusikaltimą, t. y. paso suklastojimą ir ruošimąsi pabėgti į užsienį.

Įtariamojo manymu, skundžiamos nutarties motyvas nėra pagrįstas įrodymais, nepagrįstai remiamasi jo žmonos J. M. ir jos draugų subjektyviais parodymais. Teigia, kad tiek žmona, tiek jos draugai jį apkalba, žmona iš keršto parodė, jog jis smurtavo, grasino nužudyti, skambino ir prašė duoti neva jam naudingus parodymus. Įtariamojo tvirtinimu, tokie parodymai yra melagingi ir juos reiktų vertinti kaip įsižeidusios moters kerštą. Būtent dėl keršto ji pradėjo santuokos nutraukimo procesą, tačiau jiems susitaikius teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir, įtariamojo teigimu, jei jis būtų laisvėje – gyventų kartu su žmona. Pabrėžia, jog nėra įrodymų, patvirtinančių J. M. parodymus, ir nors jis iš tiesų tarėsi tą vakarą susitikti su nukentėjusiuoju, tačiau to padaryti nespėjo.

Skunde teigia, kad panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą jis rūpinosi vaiku, jo išlaikymu, šiuo metu santykiai su žmona normalūs, ji jam prisipažino, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnai vertė duoti parodymus prieš jį, o vėliau jos daugiau nebeapklausinėjo. Atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės parinkimo klausimą, taip pat sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus kaltės klausimai nors ir nėra nagrinėjami, tačiau būtina į juos atsižvelgti. Pažymi, kad byloje atlikti būtiniausieji ikiteisminio tyrimo veiksmai, tyrimas trunka daugiau kaip metai laiko, pagrindiniai duomenys užfiksuoti ir tiriami.

Kategoriškai neigia padaręs nusikaltimą ir mano, jog tyrėjai turėtų tirti kitas versijas, ieškoti tikrųjų kaltininkų, kadangi, kiek jam žinoma, R. K. turėjo priešų, daugmaž prieš metus laiko buvo kėsintasi į jo gyvybę, sprogimo metu jis buvo sužalotas. Skunde nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas nėra pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymi esąs ūkininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, jam būnant suėmime ūkis patiria didelius nuostolius. Įtariamojo manymu, jam turėtų būti skirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo A. M. skundą atmesti, o gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. M. skundas atmetamas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įtariamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog A. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), už kurį įstatymas numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 8 p. nustatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, konstatavus šios aplinkybės buvimą, pagrįstai manytina, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, iš bylos medžiagoje esančio Kauno m. VPK KP ONTT pranešimo matyti, jog yra operatyvinė informacija apie tai, kad „A. M. per savo pažįstamus draugus darosi suklastotą asmens pasą ir ruošiasi vykti į užsienį slapstytis“ (t. 3, b. l. 115). Nors įtariamasis skunde neigia atlikęs nurodytus veiksmus, o minėtą tarnybinį pranešimą vadina fiktyviu, teismas neturi pagrindo abejoti jame nurodytos informacijos teisingumu.

Pažymėtina, jog didesnė dalis skunde išdėstytų argumentų yra analogiški argumentams, kuriuos A. M. buvo nurodęs skunde dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarties, tačiau šiuos argumentus Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstus ir paliko galioti minėtą apygardos teismo nutartį.

Įtariamasis tvirtina, jog nepagrįstai remiamasi jo žmonos bei jos draugų subjektyviais parodymais, žmona kerštaudama jį apkalba, taip pat nurodo, jog tyrėjai turėtų tirti kitas nusikaltimo versijas, ieškoti tikrųjų kaltininkų, pabrėždamas, jog R. K. turėjo priešų. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje, apeliacinės instancijos teisme, kaltumo klausimas ir įrodymai nėra tiriami (ką pripažįsta ir pats įtariamasis), o svarstomas tik jam pratęsto suėmimo termino teisėtumas ir pagrįstumas.

Skunde įtariamasis nemažai dėmesio skiria Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutarčiai, kuria nepagrįsta pripažinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, o jis paleistas iš suėmimo. Įtariamasis akcentuoja tai, jog apygardos teismas, kaip nepagrįstą pripažindamas minėtą apylinkės nutartį, kartu nepagrįstu pripažino ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą, kuriuo buvo grindžiamas suėmimo taikymas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas įtariamojo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nutarties, tikrina nurodytos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir šiuo atveju faktas, jog tam tikru proceso metu nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo pripažintas nepagrįstu neturi jokios reikšmės. Šiuo konkrečiu atveju yra tikrinama skundžiama nutartis, t. y. ar įtariamajam pagrįstai pratęstas suėmimo terminas, ar tam yra baudžiamajame procese numatytas pagrindas, taip pat tai, ar šį pagrindą patvirtina atitinkami duomenys. Iš anksčiau išdėstytų apeliacinės instancijos teismo argumentų matyti, jog apygardos teismas įtariamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu pratęsė pagrįstai.

Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, proceso dalyviai (įtariamasis A. M. ir jo gynėjas, nukentėjusysis Č. K. ) supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas, o baudžiamoji byla, kaip nurodo prokuroras, ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 6 d. bus perduota teismui.

Kitos įtariamojo skunde išdėstytos aplinkybės – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, yra ūkininkas, anksčiau neteistas - negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiajai kardomajai priemonei panaikinti.

Įtariamojo prašymas skirti švelnesnę kardomąją priemonę nesvarstytinas, kadangi klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos BPK 123 str. 6 d., 139 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo A. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė