Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės prašymą suinteresuotiems asmenims O. K. (skolininkei), A. K., antstolei V. Š. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkės O. K. turto dalį, lygią ½ sutuoktinio A. K. gaunamų pajamų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolės V. Š. kontoroje vykdomas teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. K. išieškotojo Šiaulių miesto savivaldybės naudai.

Antstolė 2022 m. sausio 6 d. areštavo skolininkės sutuoktinio A. K. gaunamas pajamas ir pasiūlė per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų O. K. ir A. K. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė nustatė, jog skolininkės sutuoktinis gauna nuolatines išmokas, t. y. gauna pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkei O. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. K. gaunamų pajamų (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gaunamų pajamų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei V. Š. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.